V. Derendiajevas: „Futsal komandos formuojamos bėgant metams“ © lff.lt nuotr.

Kai žmonės kalba apie Kauno „Vytį“, tai dažniausiai yra minimas Justinas Zagurskas arba Lukas Sendžikas. Kartais – Albertas Voskunovičius. Kiti Vyčiai dažnai lieka nuošaly, nors tai nėra teisinga. Ypač, jei kalbėtumėm apie Vladimirą Derendiajevą.

Iš Anglijos į Lietuvą prieš metus grįžęs gynėjas dažnai rungtynėse nėra toks efektingas, kaip minėti jo komandos draugai, tačiau efektyvumu, kurį jis suteikia komandai, ne kartą yra sužavėjęs ir rinktinės vyriausiąjį trenerį Jevgenijų Ryvkiną.

V. Derendiajevas, kaip ir visa futbolo visuomenė, laukia galutinio FIFA sprendimo dėl šių metų pasaulio futsal čempionato. Tuomet bus daugiau aiškumo ir dėl būsimo sezono pradžios, o kol kas – karantinas.

„Asmeniškai nesiskundžiu, tačiau tikrai laukiu, kada visa tai baigsis. Apie komandos draugus neturiu ką pasakyti, nes nuo kovo 16 dienos jų nei karto nemačiau“, - sakė V. Derendiajevas.

Vladimirai, per dvejus metus turėjote galimybę išbandyti visiškai skirtingų mokyklų futsalą. Sakykite, kokie didžiausi skirtumai tarp Anglijos ir Lietuvos lygų?

Skirtumas tarp Anglijos ir Lietuvos čempionatų yra tas, kad Anglijoje žaidėjai pasirenka, ar žaisti futsal, ar didįjį futbolą. Dar vienas skirtumas tas, kad Anglijoje yra daugybė legionierių futsal žaidėjų iš Brazilijos, Ispanijos ir Portugalijos, kurie kelia bendrą lygį. Bet kiekvienas sezonas yra skirtingas, kažkas išeina, kažkas atvyksta, kai kurie legionieriai nėra net pakankamai stiprūs.

Ar sugrįžimas į Lietuvą reiškia, kad jau nebegalvojate apie galimybes išbandyti save kurioje nors Europos TOP lygoje?

Žaisti aukščiausio lygio futsal čempionate visada yra prioritetas. Aš sunkiai dirbsiu, kad turėčiau tokią galimybę.

Ar gali būti, kad tai įvyks jau kitą sezoną?

Šiandien sunku planuoti ateitį. Svarbiausia išlikti sveikiems ir palaikyti sportinę formą. Gal liksiu Lietuvoje, gal ne.

O tai kaip tas sugrįžimas? Motyvaciją nesudėtinga prarasti, kai už visus esi žymiai stipresnis?

Nemanau, kad mes esame galva stipresni už kitus. Galbūt, akimirkomis mes leidome sau žaisti lėčiau, žinodami, kad taip pat galime pereiti prie didesnio greičio. Galbūt dėl ​​to kai kuriose rungtynėse skirtumai buvo minimalūs.

Ar nėra apmaudu čempionų žiedus gauti nepasibaigus sezonui?

Žinoma, norėtųsi iškelti taurę virš galvos, nes komanda visą sezoną sunkiai dirbo. Bet šioje situacijoje ne mes nusprendėme.

Praėjusiais metais rinktinė iškovojo kelialapį kovoti dėl patekimo į pagrindinę Europos čempionato kvalifikaciją. Jau turite atsakymą, kodėl nepavyko toje kvalifikacijoje iškovoti vietos iškart?

Turbūt trūko patirties, mes turime jauną komandą. Nuveikta daug darbo, tačiau tokios rungtynės kaip su Vengrija mums parodo, kad turime dar daug ką nuveikti. Vengrijos komanda turi daug daugiau patirties nei mes.

Kaip įsivaizduojate tolimesnį rinktinės tobulėjimą?

Komandos formuojamos bėgant metams, ypač futsale, kur komandinis darbas yra labai svarbus. Mes esame kelio pradžioje, kuris tikiuosi ateityje, leis mums žengti į pagrindinius kvalifikacinius etapus.

Ž.Lukošius/lff.lt

Straipsnio įvertinimas: 1 0
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Peticijos.lt

Kitos naujienos