© Eurofootball.lt
Įveikusi vandenį ir ugnį „%c00006“ neatlaikė varinių triūbų, tai yra - garbės naštos. Vasarą "Barcelona" vadovai, komandos žaidėjai ir, žinoma, sirgaliai, tikėjosi, kad antrą kartą laimėjusi Ispanijos čempionatą ir tapusi Čempionų lygos nugalėtoja, komanda 2006/07 metų sezone sieks dar aukštesnių rezultatų. Iš klubo buvo laukiama net 7 taurių: Katalonijos taurės, Ispanijos ir Europos Supertaurių, Karališkosios taurės, Tarpkontinentinės, Čempionų lygos taurės ir Ispanijos čempionato nugalėtojų taurės. Nors jau praėjusiame sezone buvo kalbama apie skylėtą „Barcos“ gynybą, ją kompensuodavo aktyviai žaidžiantys saugai ir garsusis „El Trio“ - Ronaldinho, Eto‘o, Messi. Vasarą į komandą atėjus patyrusiam L.Thuram, G.Zambrotta ir E.Gudjohnsen atrodė, kad pagaliau gynyba taps patikimesnė, o puolimo trio sulauks paspirties iš Saviolos ir islando.
Tačiau viltys nepasiteisino: Messi ir Eto‘o traumos, naujovių žaidimo taktikoje stoka, ne toks aktyvus varžovų presingas, motyvacijos trūkumas ar bala žino kokios dar problemos palaidojo tokiu pergalingu turėjusį būti 2007 metų "Barcos" sezoną. Pasinaudojęs vieno iš rimčiausių Ispanijos spaudos leidinių "El Mundo deportivo" rašiniu ir gausiomis Eurofootbal.lt forumo diskusijomis pabandžiau paanalizuoti, ko pritrūko „Barcai“:
1. Žaidėjai. (Ne)Motyvacija
Žaidėjams, laimėjusiems čempionatą ir Čempionų lygą sunku sezoną pradėti su tokiu pačiu pergalių alkiu ir nusiteikimu kovoti. Jau sezono pradžioje skaudus pralaimėjimas "Sevilla" rungtynėse dėl Europos Supertaurės parodė, kad komanda per vasarą psichologiškai nepasiruošė. Per kitą finalą dėl Ispanijos Supertaurės, keitimu nepatenkintas Eto'o sukėlė nedidelį skandalą. Skandalas, atrodo, buvo užgesintas, tačiau vėl įsiliepsnojo pavasarį, kai Eto'o Villafrancoje netikėtai pareiškė esąs nepatenkintas komandos draugų požiūriu į treniruotes ir rungtynes. Ir kaip kovingasis kamerūnietis gali būti patenkintas, jeigu Ronaldinho vietoj varžybų važiuoja filmuotis ir reklamuotis, jeigu brazilas dalyvavo vos trečdalyje klubo treniruočių...
Apie gynėjų ir gynybinio plano saugų Marquez, Edmilson, Motta, Belletti, Silvinho, Gio, Thuram klaidas kalbama vos ne po kiekvienų rungtynių. Pernai klaidas kompensuodavo bent jau aktyvus puolimas ir devizas "mes vis tiek įmušime daugiau, nei praleidžiame". Šį sezoną, nors „Barca“ ir pirmauja pagal įmuštų/praleistų įvarčių santykį, skylėta gynyba vis dažniau lemia „Barcos“ lygiąsias ar pralaimėjimus.
Jau rudenį buvo pastebimi "galaktinės ligos" požymiai, tačiau jie negydomi tik dar labiau suvešėjo: treniruotėse "La Massia" dalyvauja tik dalis žaidėjų, o lyderiai net nesivargina pranešti, kodėl neatvyko ar vėluoja. Pareiškimai spaudoje, kuriuos vėliau bandoma nuglaistyti, kad "sakydamas, turėjo galvoje visai ne tai, ką pasakė". Disciplinos ir noro kovoti trūkumas rungtynėse su mažiau talentingais, tačiau daug labiau motyvuotais ir kur kas kovingesniais varžovais...
„Barcos“ žaidėjai ir toliau lieka žvaigždėmis. Tačiau nenorėdami virsti "galaktikais", jie turi daugiau galvoti apie futbolą, o ne apie nuotraukas, prezentacijas, naujus kontraktus ir ar gražiai atrodo aikštėje. Juk dar prieš metus beveik visas nominacijas skynė "barsukai", o šį pavasarį pasaulis kalba apie D.Drogba, Kaka, Cr.Ronaldo ar D.Alves.
2. Treneriai. (Ne)Vadovavimas
Žaidėjai daugiau niekada neturės tokio minkštaširdžio trenerio, kaip Frankas Rijkaardas. Laisvė, kurią jis suteikė žaidėjams 2004 metais buvo pateisinama, kol visi žaidėjai turėjo bendrą tikslą. Komanda tikslą pasiekė praėjusių metų vasarą ir trenerio suteiktą laisvę panaudojo savo interesams. O treneris, paleidęs vadžias iš rankų, rudenį jau nesugebėjo sustiprinti komandoje disciplinos. F.Rijkaardą visi giria dėl jo pedagoginių talentų, kad jis moka kiekvienam žaidėjui tapti tėvu ar vyresniuoju broliu, nuodėmklausiu ar guodėju. Tačiau atėjus krizinei situacijai, kai reikia griežto žodžio ar trumpos ir aiškios komandos, o gal net - atsipeikėti priverčiančio keiksmažodžio, Rijkaard ir toliau lieka minkštaširdžiu guodėju... dėl pralaimėjimo.
Žaidėjai, be priežasties praleidinėjantys treniruotes (Ronaldinho, Marquez, Deco, Motta), liko nenubausti ir tai sukėlė teisėtą kitų žaidėjų pasipiktinimą. Prasta komandos fizinė forma - ne tik vasaros komercinių turnė rezultatas. Rungtynių pabaigoje praleidžiami įvarčiai - tai požymis, kad žaidėjai mažai dirba per treniruotes ir likus dešimčiai minučių iki finalinio švilpuko „Barcos“ jie jau nespėja paskui varžovus.
Praėjusiais sezonais stebinusi varžovus totalia kamuolio kontrole, aktyviu presingu jau varžovų aikštės pusėje, trumpais perdavimais vienu lietimu ir atakomis, kuriose dalyvaudavo po 6 - 8 žaidėjus, šiemet „Barca“ varžovų jau neturi kuo stebinti. Kamuolio kontrolė ir trumpi perdavimai virto kamuolio "trynimu" aikštės viduryje, aktyvus presingas pavirto neskubiu bėgiojimu paskui kamuolį turintį varžovą. Masinės atakos baigėsi, ir dabar dažnai būna, kad Belletti ar Messi net neturi kam perduoti kamuolio. Į "Ajax" išėjus Ten Cate, Rijkaardas neturi patarėjo, kuris galėtų pergudrauti varžovų trenerius. Capello, Benitez, Flores, Mourinho, Schuster ir daugybė kitų trenerių šiemet tiesiog pergudravo „Barcos“ trenerį.
Nemotyvuotų, mažų mažiausiai keistų keitimų, nulėmusių rungtynių baigtį „Barcos“ nenaudai, dažnai neįmanoma paaiškinti. Kodėl rungtynėse su „Racing“ buvo ant suolo pasodinti Ronaldinho ir Messi? Kodėl rungtynėse su "Getafe" ir su "Real' treneris išleido Oleguer, iš kurio nepatikimumo juokiasi net „Barcos“ fanai? Ar, likus kelioms, bet pačioms svarbiausioms rungtynėms, galima pateisinti Rijkaard veiksmus, kai motyvuodamas, kad nori leisti pailsėti lyderiams, žaisti neleidžia Messi ar Ronaldinho? Ar teisingai treneris darė, dirbtinai "sodindamas" azartiškai kovoti trokštantį Saviola?
Rijkaardo, kaip komandos suvaldyti nesugebančio ir tik beviltiškai stebinčio nuopuolį, vaizdą buvo galima pamatyti per rungtynes su „Espanyol“, kai apmaudo, įniršio ar kitokių jausmų apimtas treneris kumščiu išdaužė atsarginių žaidėjų kabinos stiklą...
3. Sporto direktorius. (Ne)sutaupyti pinigai
Txiki Begiristan po pralaimėjimo "Getafe" pareiškė, kad laikas taisyti klaidas. Tačiau jis kalbėjo apie žaidėjų ir trenerio klaidas, visiškai nematydamas savųjų. Prieš jį buvęs sporto direktorius Sandro Rossel skolose skendinčiam klubui sugebėjo nupirkti Ronaldinho, Deco, Marquez, Belletti ir net „Real“ priklausantį Eto'o. O ką per trejetą metų nupirko Txiki? Maxi, kuris net „Mallorca“ retai išeina į aikštę. Van Bommel, kuris ryškiai nepritapo ir taip puikių saugų perpildytoje komandoje. Gudjohnsen ir Ezquerro... Dar gerai, kad pasinaudojus „Juventus“ situacija pavyko gauti Zambrotta ir Thuram. Tačiau ar šie žaidėjai įnešė naujos kokybės į komandos žaidimą? Ar klubas neišgali įsigyti Daniel Alves, Huntelaar, Abidal ar broliukų Milito? Ar trūksta pinigų, ar... apsukraus Sporto direktoriaus? Ar rodydamas principingumą kovoje su Saviola, kad tik nereikėtų su juo pasirašyti pratęsti kontrakto, Txiki negalėjo parodyti principų ir lygiai taip pat pagalvoti ar verta pratęsti sutartis su ryškiai regresuojančiais Belletti, van Bronkhorst ar Silvinho? Gandų apie naujus „Barcos“ tikslus pasirodo kasmet. Ir dažniausiai žaidėjai, apie kuriuos buvo rašoma, net jeigu ir būdavo išsitarę, kad svajoja žaisti „Barcoje“, iškeliaudavo į kitus klubus... Kaip bus šią vasarą? Txiki, ir toliau ruošiesi taupyti?
4.Klubo prezidentas. (Ne)išpuikimas
"Barcelona" prezidentas Joanas Laporta ištraukė klubą ir gilios krizės, smarkiai surizikavo treneriu skirdamas Rijkaardą ir pusę metų jį gynė, kai klubas nerodė nei rezultatų, nei žaidimo. Prezidento veikla buvo įvertinta "Barcos" pergalių ir taurių lietaus, o vasarą vykę prezidento rinkimai tapo tuščiu formalumu, nes kito kandidato į klubo prezidento vietą dar pernai vasarą tiesiog nebuvo. Tačiau jaunas ir ambicingas advokatas Joan Laporta, Barcos dėka tapęs vienu iš žinomiausių ne tik Katalonijos žmonių, užrietė nosį ir, galbūt, pasijuto, anot Mourinho, "antru žmogumi po Dievo". Ko vertas Laportos striptizas „Barcelona“ aerouoste, kai sugriežtinus kontrolę jis buvo paprašytas nusirengti švarką, o įsiutęs prezidentas... nusimovė kelnes ir tėškė jas saugos tarnybos darbuotojams.
Sunerimti verčia ir „galaktikėjimo“ tendencijos, pasireiškiančios transferų planuose. Perezas ir Abramovičius jau įrodė, kad už 40 - 60 milijonų perkamos pirmojo ryškumo, tačiau karjeros zenite jau esančios žvaigždės klubui daug naudos neatneša. Tačiau Laporta antrus metus kalba apie planus įsigyti Thierry Henry, žiemą buvo ruošiamasi Cr.Ronaldo transferui ir netgi surastas arabų šeichas, kuris pažadėjo šiam transferui skirti 60 mln. eurų. Ačiū Dievui, derybos vedamos su Huntelaar, o ne Henry, su Alves ir Abidal, o ne su Cr.Ronaldo agentais.
Garbinami prezidentą, „cules“ patyliukais nurijo nuoskaudą, kad ant „blaugranos“ atsirado užrašas "Unicef". Tegul tai ne komercinė reklama, tačiau šimtametė tradicija ant „Barcos“ marškinėlių nedėti reklaminių užrašų vis tik pažeista...
Dar blogiau, kad Laporta, sekdamas buvusiu „Real“ prezidentu, nesitardamas su trenerių štabu organizuoja komercinius turus. Taip vasarą vietoje to, kad po Pasaulio čempionato grįžę žaidėjai galėtų pailsėti ir treniruotis, jie turėjo važinėti po JAV ir Meksiką. Šiemet vėl girdėti apie turus po Pietryčių Aziją...
Prezidentas leidžia sau kištis į trenerio iš žaidėjų santykius. Ronaldinho, o tiksliau, jo brolis ir agentas nuolat šantažuoja klubą kalbėdamas apie „Milan“ ir kitų klubų viliones, o prezidentas, vietoje to kad pareikalautų iš Ronaldinho aktyviau treniruotis ir geriau žaisti, vaikšto su juo apsikabinęs ir dėkoja, kad brazilas nepalieka komandos. Tačiau juk ne už dyką žaidžia, o gauna vieną iš didžiausių atlyginimų pasaulyje. Kai tuo pasipiktinęs Eto‘o, nusižengdamas klubo etikos taisyklėmis, viešai prakalbo, Laporta iš vėl įsikišo, uždrausdamas Rijkaardui ir Txiki imtis prieš Eto’o sankcijų.
Po skaudaus pralaimėjimo "Getafe", Laporta vietoje to, kad įvertintų komandos žaidėjus ir jų požiūrį į savo darbą... kalbėjo apie "Camp Nou" rekonstrukciją, gyrė klubą ir vadovavimą. Laporta į padebesius kelia žaidėjus ir save. Tačiau 6 nuplaukusios taurės ir beišsprūstanti iš rankų paskutinioji Ispanijos čempionų taurė rodo, kad kritimas iš padebesių bus skaudus...
Matyt, laikas grįžti į šią nuodėmingąją žemę ir prisiminti seną kiniečių patarlę: "Norėdamas nudobti žvėrį, turi pats tapti žvėrimi". O "barsukai", užliūliuoti pergalių, iš žvėrių šiemet pavirto jaukiais naminiais gyvūnėliais...
P. S. Realistams ir kitiems "antibarščiams". Nesidžiaukite ir netrinkite rankutėmis. Nesakykite, kad "barsukai" rauda ir teisinasi. Tiesiog pabandžiau paieškoti nesėkmių priežasčių ir paanalizuoti jas.
„Barca“ turi puikų komandos pagrindą: Valdes, Puyol, Zambrotta, Deco, Xavi, Iniesta, Etoo, Messi, Ronaldinho. Tai reiškia, kad komandos visiškai atnaujinti nereiks, pagrindas liks tas pats ir bus stiprinamos tik atskiros pozicijos.
Į aikštę veržiasi jaunieji Dos Santos, Bojan Krkič, Olmo, Valiente, Crosas kurie įlies šviežio, azartiško kraujo. Gaila, kad Rijkaardas, trenerio karjeros pradžioje taip pasitikėjęs jaunimu, dabar neleidžia jaunųjų talentų į aikštę. Žiūrint į vos judantį aikštėje Giuly nori nenori prisimeni 16-mečio Krkič reidus, o stebėdami Ronaldinho apatiją, nori nenori pagalvoji, kad dos Santos konkurencija didžiajam brazilui taptų puikiu postūmiu parodyti, ką Dinho sugeba iš tikrųjų.
Klubo vadovybė pareiškė, kad skirs 50 mln. eurų, ir už tuos pinigus bus stiprinamos krašto gynėjo, atraminio saugo, bei puolėjo, o pasitaikius gerai progai bus įsigyti ir krašto puolėjas bei centro gynėjas.
Taip kad, posėdis tęsiamas, ponai prisiekusieji. Nurašę šį sezoną į nuostolius, turime padaryti reikiamas išvadas, kad kitąmet ir vėl įsijungtume į kovą dėl taurių.
