Straipsnis: Užsispyrėlis Carlito © Eurofootball.lt
San Paulas, Brazilija, 2006 m. gegužės 4 diena. Jose Mourinho ir Rusijos magnatas Borisas Berezovskis slepiasi už barikadų persirengimo kambaryje su dviem "Corinthians" klubo direktoriais. Tuo tarpu lauke policija bando sutramdyti sirgalius, kuriuos įsiutino mintis, kad "Chelsea" strategas gali iš jų komandos persivilioti jų dievaitį Carlosą Tevezą (%p03146).

Taip atsitiko todėl, kad likus septynioms minutėms iki "Libertadores" taurės rungtynių tarp "Corinthians" bei Buenos Airių "River Plate", ir svečių komandai išsiveržus į priekį rezultatu 3-1, šeimininkų sirgaliai neišlaikė ir bandė atakuoti VIP ložę. J.Mourinho, B.Berezovskis ir "Corinthians" savininkas iranietis Kia Joorabchianas turėjo sprukti ir pasislėpti persirengimo kambaryje. Po dviejų valandų riaušių ir ašarinių dujų, svečiams Mourinho ir Berezovskiui pagaliau pavyko palikti stadioną.

Pagrindinis "kaltininkas" dėl pavojaus "Chelsea" stratego gyvybei – tai argentinietis Carlosas Tevezas, kitaip vadinamas Carlitu. Jis yra nepaprastas žaidėjas, net jei per Pasaulio čempionatą pamatėme tik keletą blyksnių jo talento, dėl kurio jis įkvėpė žmones žaidėjui skirti neišvengiamą ir įprastinę "naujojo Maradonos" etiketę. Kadangi Argentina eksportavo tiek pat naujų maradonų kiek ir tonų jautienos, nesunku nurašyti entuziazmą dėl Tevezo kaip tiesiog triukšmingą reklamą. Bet lengva tik tuo atveju, jei ignoruosi faktus.

Geriausi 23 metų žaidėjo karjeros epizodai yra svaiginantys. Nuvedęs "Corinthians" iki 2005 metų Brazilijos čempionų titulo jis tapo pirmuoju užsieniečiu, kuriam pavyko laimėti geriausio šalies čempionato žaidėjo prizą/ Jis yra pirmas žaidėjas, išrinktas geriausiu Pietų Amerikoje trejus metus iš eilės (2003, 2004 ir 2005 m.) nuo tų laikų, kai aštuntajame dešimtmetyje žurnalistus žavėjo čilietis gynėjas Elias Figueroa.

Praėjus vos trims metams nuo debiuto 2001 m. Buenos Airių "Boca Juniors" komandoje, jis laimėjo viską kas įmanoma klubiniame lygyje, įskaitant ir Argentinos čempionų titulą ir "Libertadores" taurę. 2004 metais jis įmušė aštuonis įvarčius per šešerias rungtynes ir tapęs rezultatyviausiu Olimpinio futbolo turnyro žaidėju padėjo Argentinai iškovoti aukso medalius. Tais pačiais metais "Corinthians" už jį sumokėjo rekordinę sumą Brazilijos klubams – kiek daugiau nei 9 milijonus eurų.

Tačiau Tevezo šlovė yra ne vien titulai ar statistika. Tevezo įspūdingi sugebėjimai ir jo noras laimėti pavergė "Corinthians" fanų širdis nepaisant iš pradžių vyravusio skepticizmo (Net Brazilijos prezidentas ir "Corinthians" sirgalius Luizas Ignacio Lula da Silva spaudos konferencijoje teigė, kad "nemano, jog Tevezui pavyks").

Vis tik greitai sirgaliai įsimylėjo iš neįprasto antro žvilgsnio. Tada prasidėjo "Tevezmanija". Fanai pradėjo į stadionus neštis Argentinos ir "Boca Juniors" vėliavas, o Carlito 10-asis numeris tapo geriausiu sezono pirkiniu. Meilė buvo tokia akla, kad gerbėjai pradėjo mėgdžioti futbolininko asmeninį stilių, vilkėti jo vilkimus drabužius ir netgi kopijuoti jo trumpą šukuoseną.

2006 metais jo plaukai išaugo, taip pat kaip ir jo reputacija bei spėlionės dėl jo ateities. Argentinos gana ankstyvas pasitraukimas iš Pasaulio čempionato visą triukšmą kiek aptildė. Tevezas, nepaisant įspūdingo įvarčio į Serbijos ir Juodkalnijos vartus ir geriausio rungtynių prieš Olandiją žaidėjo apdovanojimo, namo negrįžo kaip viena neabejotinų Pasaulio čempionato žvaigždžių.

Tevezo karjera dar labiau įspūdinga žinant tai, kad jis yra kilęs iš skurdaus Buenos Airių rajono Fuerte Apache. Tevezas mokėsi žaisti futbolą ant potrerų (asfalto aikščių), kur sportas kultivuojamas primityviausiu lygiu. Rungtynių, kuriuose žemiausias bandymas atimti kamuolį baigiasi kojos iškėlimu iki kaklo, veteranas Tevezas džiugiai sutiko pasiūlymą atstovauti jaunimo komandoms "Boca Juniors" klube, kurį jis palaikė nuo vaikystės. Ten jis susidraugavo su ekipos lyderiu Juanu Romanu Riquelme.

Tačiau praėjus vos porai savaičių po Tevezo patekimo į pagrindinę sudėtį, Riquelme buvo parduotas į "Barcelona" ir perdavė lyderio vaidmenį jaunajam kolegai. 18 metų žaidėjas iš karto sudomino patį garsiausią iš visų sirgalių. "Tevezas su kamuoliu daro neįtikėtinus dalykus. Kai pirmą kartą pamačiau jį žaidžiantį "Bombonera" stadione, jis priminė man save", - sakė legendinis Diego Maradona.

Bet kaip Pibe d‘Oro (Auksinis vaikinas) gerai žino pats, sėkmė aikštėje gali virsti nemalonumais už jos ribų. Po incidentų naktiniuose klubuose su fotografais ir gerokai per daug pasirodymų Argentinos įžymybių žurnaluose, Tevezas norėjo išvykti. "Mano noras palikti "Boca" neturi nieko bendro su futbolu ar pinigais. Tai asmeniška. Argentinoje esi stabas ir jie negerbia tavęs ar tavo šeimos. Negali išeiti išgerti kavos, ar su kuo nors papietauti ir nebūti sekamas. Jaučiau norą pasitraukti", - sakė futbolininkas.

Kai verslo grupė MSI, kuri remia "Corinthians", pateikė 9 milijonų eurų pasiūlymą, Tevezas pasistengė palikti "Boca Juniors" ir viešai pareiškė, kad nori persikelti į "Corinthians" nedelsiant. Tevezui atvykus į Braziliją daug kas kalbėjo, kad jis gali būti ne naujasis Maradona, bet naujasis Bernardo Gandulla. Gandulla buvo neblogos reputacijos argentinietis, bet jo vienintelė nauda po perėjimo į "Vasco da Gama" buvo ta, kad jis įmesdavo kamuolį į aikštę iš užribio. Dar ir dabar brazilai vadina kamuolį paduodančius berniukus "gandulomis". Tačiau Tevezas greitai pradėjo mušti įvarčius ir "Corinthians" vidutinis lankomumas regioninėse valstijos "Paulista" pirmenybėse šoktelėjo nuo 3784 (2004 m.) iki 16038 (2005 m.) žiūrovų.

"Mano paprastas gyvenimo būdas padėjo sirgaliams su manimi susitapatinti. Esu kuklus vaikinas, nemėgstu limuzinų ar šampano. Atėjau iš skurdo. "Corinthians" fanai taip pat yra būtent tokie, tad tarp mūsų greitai atsirado ryšys", - sakė Tevezas. Tiesa, sirgaliai žaidėjui veikiausiai dėmėsiu atsakė ne vien dėl asmenybės, bet ir dėl nuostabaus žaidimo Brazilijos čempionate.

Kaip puolėjas, kuris gali žaisti ir kiek atsitraukęs arčiau saugų linijos, jis būdavo visur, kovodavo dėl kiekvieno kamuolio. Nors jis yra gana neaukštas (1 metro 68 centimetrų ūgio), Tevezas turi netikėtų fizinių galių, ką jau sužinojo ir daugelis jo apžaistų varžovų. Jis turi pakankamai greičio kad suteiktų galvos skausmo gynėjams ir pakankamai triukų – jis dažnai pasisuka į vieną pusę ir muša galva į kitą, smūgiuoja ar varosi kamuolį kai tikimasi smūgio – ir taip mulkina varžovus. Klubiniame lygyje jis muša daug įvarčių – "Corinthians" pergalingame sezone įmušė 20 per 28 mačus – nors 4 tikslūs smūgiai per 25 rungtynes Argentinos rinktinėje su Maradona lygintis nelabai gali.

Bet "Corinthians" klube jis tapo toks populiarus, kad netgi Brazilijos prezidentas pripažino klydęs: "Prieš daug mėnesių buvo neįmanoma įsivaizduoti, kad "Corinthians" įsigis argentinietį ir jis gerai. Tevezas pasiekė ne tik tai, bet ir tapo didžiausiu sirgalių numylėtiniu. Jis neturi tokio stiliaus kaip Maradona ar Ronaldinho, bet žaidžia iš širdies. Tai ir svarbiausia."

"Tevezmanija" vis dėlto neužtemdė to fakto, kad žaidėjas turėjo problemų. Jis bent tris kartus susimušė su komandos draugais treniruotėje - periodinis "ringo" varžovas buvo buvusi "Porto" žvaigždė Carlosas Alberto – ir klubo buvo nubaustas pinigine bauda už tai, kad į spaudos konferenciją atėjo vilkėdamas "Manchester United" striukę. Jis skundėsi dėl brazilų grubaus žaidimo ir teisėjų atlaidumo ir netgi kartą pagrasino palikti "Corinthians": "Atrodo, kad argentinietis čia triumfuoti negali". Tačiau nepaisant tokių žodžių jis vis tiek pasiliko.

2006 metais Tevezui nepavyko su "Corinthians" laimėti "Libertadores" taurės. Komanda aštuntfinalyje pralaimėjo prieš "River Plate" – tą patį klubą, kurį Tevezas mėgdavo nugalėti žaisdamas už "Boca". Po Pasaulio čempionato jam buvo suteikta daugiau laiko pailsėti ir tai nenudžiugino nei kitų žaidėjų nei sirgalių, nes komanda patyrė nesėkmę po nesėkmės ir turnyrinėje lentelėje ėmė smukti žemyn. Jis grįžo liepos pabaigoje, praleidęs dvikovą prieš miesto kaimyną "Palmeiras", ir nesugebėjo nieko pakeisti – komanda toliau pralaiminėjo.

Tribūnose prasidėjo protestai. Įmušęs įvartį sunkiose namų rungtynėse prieš "Fortaleza" Tevezas nubėgo prie sirgalių ir pridėjo smilių prie lūpų nurodydamas jiems nutilti. "Kaip gi mes galime žaisti tokioje situacijoje? Kiekvieną savaitę fanai mus įžeidinėja per rungtynes ir treniruotėse. Sunku demonstruoti gerą žaidimą kai tiek daug žmonių neduoda ramybės. Jeigu jie manęs čia nenori, galiu iškeliauti"

Replikos susilaukė greito atsako iš "Corinthians" ultrų. Argentiniečiui su žmona Vanessa ir dukra Florencia išeinant iš stadiono įniršę sirgaliai apsupo jo automobilį, jį apspardė ir išgąsdino futbolininko šeimą. Tevezui ir fanams susitaikius apie jo ateitį buvo diskutuojama tarptautiniu mastu, o žaidėjas tikino: "Žinau tik tai kur tikrai neisiu. Nesikelsiu į "Palmeiras" ar "River Plate"." Galų gale Tevezas kartu su tėvynainiu Javieru Mascherano netikėtai persikėlė į Angliją atstovauti Londono "West Ham".

Abiem argentiniečiams pirmas pusmetis Europoje buvo labai sunkus – be kalbos barjero ir kultūros skirtumų jie taip pat pateko į komandą, kuriai sezono pradžia susiklostė tragiškai. Tevezui, skirtingai nei Mascherano, pavyko išsikovoti vietą komandos sudėtyje, tačiau Carlito taip pat davė peno negailestingai Anglijos žiniasklaidai, nes rungtynėse su "Sheffield United" neslėpė savo nepasitenkimo kai buvo pakeistas ir iš karto paliko stadioną.

Argentinietis vėliau už savo elgesį atsiprašė, bet kaip bausmę komandos draugai jam skyrė paaukoti savaitės algą labdarai ir treniruotėje apsivilkti Brazilijos marškinėlius. Tačiau Tevezas atsisakė: "Žaidžiau Brazilijoje ir šią šalį bei jos gyventojus labai gerbiu, bet esu argentinietis ir tų marškinėlių neapsivilksiu."

Taigi toks Carlosas Tevezas – nenuspėjamas ir užsispyręs genijus, kuris iš tikrųjų gali tapti naujuoju Maradona. Arba naujuoju Ortega...