Labai staigiai į futbolo pasaulį įsiveržęs ir taip pat greitai iš jo dingęs Andre Villas-Boasas pastaruoju metu vėl pateko į pasaulinės sporto žiniasklaidos akiratį. Visgi, portugalas šį kartą buvo minimas ne dėl savo treniravimo sugebėjimų ar pergalių futbolo aikštėse, tačiau dėl pasiryžimo įgyvendinti svajonę ir įveikti Dakaro ralio distanciją.
Porto mieste Portugalijoje gimęs Andre Villas-Boasas galėjo ir netapti futbolo treneriu, jei ne vienas atsitiktinumas paauglystėje. 16 metų portugalas gyveno viename name su Seru Bobby Robsonu, kuris tuo metu dirbo „Porto“ vyriausiuoju treneriu. A. Villas-Boasas nuo vaikystės laisvai kalbėjo angliškai, o tai padėjo jam surasti bendrą kalbą su anglu, kurį sudomino vaikino žinios apie futbolą bei noras tobulėti.
Būtent B. Robsonas ne tik suteikė jam galimybę stebėti „Porto“ klubo trenerių veiklą ir treniruotes, tačiau ir pasirūpino, jog portugalas turėtų galimybę dalyvauti trenerių kursuose bei gautų UEFA trenerio licenciją. Vos 17 metų amžiaus jis gavo UEFA C licenciją, po metų jam buvo įteikta B licencija, o būdamas vos 19 metų amžiaus jis jau savo kišenėje turėjo ir UEFA A kategorijos trenerio licenciją.
Kiek vėliau Jimas Fleetingas, kuris prieš tai prisidėjo prie Jose Mourinho trenerio licencijos gavimo, padėjo jaunam vyrukui gauti ir UEFA Pro licenciją, su kuria jis galėjo dirbti bet kuriame pasaulio klube. Būdamas 21-erių metų amžiaus jis dirbo Britų Mergelių salų rinktinės techniniu direktoriumi, tačiau vos po kelių mėnesių ten, jis sugrįžo į Portugaliją, kur tapo jau minėto Jose Mourinho trenerio asistentu-skautu.
J. Mourinho sėkmingai pradėjus savo trenerio kelią, A. Villas-Boasas kartu su juo keliavo į „Chelsea“ ir „Inter“ klubus, kur jis užėmė tas pačias pareigas kaip „Porto“ klube, o galiausiai nusprendęs, jog atėjo laikas jam pačiam siekti vyriausiojo trenerio aukštumų, jis nusprendė palikti J. Mourinho trenerių štabą ir 2009-2010 metų sezono metu rado darbą Portugalijos aukščiausios lygos „Academica de Coimbra“ klube.
Prisijungus prie šios ekipos A. Villas-Boaso laukė nelengva užduotis – per pirmuosius septynis turus ši komanda neturėjo nė vienos pergalės ir žengė paskutinėje turnyrinės lentelės vietoje. Laiko veltui neleidęs jaunasis treneris iš karto siekė įdiegti savo norimą žaidimo filosofiją, o komandos sezonas apsisuko aukštyn kojomis. „Academica de Coimbra“ pradėjo skinti pergales, šalies čempionatą užbaigė 11 pozicijoje, o lygos taurėje pateko į pusfinalio etapą. Negana to, klubas žaidė gražų ir žiūrovų dėmesį pritraukiantį futbolą, o Portugalijos spauda neabejojo, jog po tokio sezono jis prisijungs prie šalies grandų – „Sporting“ ar „Porto“ komandų.
Spekuliacijos pavirto realybe jau vasaros pradžioje – „Porto“ paskelbė, jog jų vairas patikėtas šiame mieste gimusiam strategui A. Villas-Boasui. Tuo metu vos 33-ejų metų trenerio laukė kur kas didesnis spaudimas nei pirmajame klube, tačiau jis jam atrodė visiškai nė motais: jau po dviejų mėnesių jis džiaugėsi pirmuoju trofėjumi laimėjęs Portugalijos Supertaurę, o šalies pirmenybes jo ekipa pradėjo fantastiškai.
Vienu metu 16 pergalių iš eilės iškovojusi komanda sezoną baigė be pralaimėjimų, o toks pasiekimas iki tol Portugalijoje buvo užfiksuotas vos kartą. Artimiausius persekiotojus 21 tašku aplenkusi ekipa iš viso praleido vos 13 įvarčių, o prie Portugalijos pirmenybių čempionų titulo jis pridėjo ir kitą vietinį trofėjų – Portugalijos taurę.
Sėkmingai „Porto“ rungtyniavo ir Europos lygoje: be pralaimėjimų pabaigę grupių etapą jie jau pirmajame etape susilaukė rimto iššūkio – „Sevilla“ ekipos, kurią jie įveikė tik dėl išvykos įvarčio taisyklės. Įsibėgėjusios portugalų komandos nebesustabdė niekas: aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje jie nepaliko jokių vilčių dviem Rusijos klubams CSKA ir „Spartak“, pusfinalyje po fantastiškos pergalės pirmajame mače 5:1 išmetė „Villarreal“, o finale 1:0 įveikė kitą Portugalijos klubą „Braga“.
Vos 33-ejų metų strategas ne tik debiutavo „Porto“ klube su „treble“, tačiau ir tapo jauniausiu Europos trofėjų laimėjusiu treneriu per visą istoriją. Nepraėjus nei dviem metams po jo vyriausiojo trenerio karjeros pradžios, jis jau buvo atsidūręs kalbų sūkuryje ir juo rimtai domėjosi ne viena stipriausios Europos lygos komanda.
2011 metų vasarą A. Villas-Boasas vis dažniau buvo vadinamas „naujuoju Mourinho“. Iš pradžių tai buvo sieta su tuo, kad abu šie treneriai ten pat įgijo UEFA trenerio licenciją, o vėliau ir keletą metų dirbo kartu, o vėliau tos kalbos suintensyvėjo ir dėl panašaus karjeros kelio. Abu savo vardą Europoje susikūrę „Porto“ klube, jie į platesnius vandenis išplaukė atvykę į tą patį „Premier“ lygos klubą – „Chelsea“.
Nors „Porto“ ekipa nenorėjo taip lengvai paleisti fantastišką sezoną turėjusį trenerį, jis birželio 21 dieną paskelbė atsisveikinantis su Portugalija. Jau kitą dieną pasirodė informacija, kad strategas paskirtas naujuoju „Chelsea“ vyriausiuoju treneriu, o visus nustebino ir suma, kurią Londono klubas sumokėjo už galimybę jį privilioti į savo ekipą. „Mėlynieji“ paklojo net 15 milijonų eurų kompensaciją, kad A. Villas-Boasas galėtų nutraukti savo sutartį ir persikelti į „Chelsea“. Tai iki šiol išlieka didžiausia suma, kurią futbolo klubai yra sumokėję įsigydami kitoje komandoje dirbusį trenerį.
Niekada profesionaliai futbolo nežaidęs A. Villas-Boasas per pasirengimo sezonui ciklą nepatyrė nė vienos nesėkmės, o „Premier“ lygoje startavo trimis pergalėmis ir kartą sužaidęs lygiosiomis. Visgi, pirmasis rimtas iššūkis jam nepavyko – „mėlynieji“ išvykoje 1:3 nusileido „Manchester United“ komandai. Nors vėliau po trijų pergalių iš eilės „Chelsea“ sugrįžo į pirmąjį trejetuką, per keturis mačus patirtos trys nesėkmės (prieš QPR, „Arsenal“ ir „Liverpool“), iš kurių dvi namuose, nubloškė juos žemyn iš pirmojo ketverto. Tuo pačiu, pirmą kartą A. Villas-Boaso karjeroje, jam teko susidurti su spaudimu, kurį patiria nesėkmingai žaidžiančios komandos treneriai.
Portugalui sugrąžinti klubą į pergalių kelią nebuvo taip paprasta – gruodį ekipa keturis kartus iš eilės neiškovojo pergalės, o po tokios pačios serijos vasarį, per kurią klubas iššvaistęs trijų įvarčių pranašumą prarado du taškus mače su „Manchester United“, A. Villas-Boasas nusprendė imtis drastiškų veiksmų. Po pralaimėjimo „Everton“ klubui treneris atšaukė planuotą laisvą dieną ir pasikvietė žaidėjus privačiam pokalbiui, po kurio kai kurie komandos futbolininkai nusprendė surengti susitikimą su komandos savininku Romanu Abramovičiumi, kurio metu jie išreiškė savo neigiamą nuomonę apie trenerio naudojamas taktikas.
Į tai A. Villas-Boasas atsakė Čempionų lygos aštuntfinalio pirmose rungtynėse pasodindamas ant suolo Franką Lampardą, Michaelį Essieną ir Ashley Cole‘ą. „Chelsea“ šį mačą pralaimėjo 1:3 ir R. Abramovičius per techninį komandos direktorių liepė išsiaiškinti, kodėl buvo pasirinkta būtent tokia sudėtis tokiam svarbiam mačui.
Darėsi akivaizdu, kad trenerio postas „mėlynųjų“ ekipoje pradėjo svyruoti ir nepaisant pergalės prieš „Bolton“ 3:0, kitame ture patirta nesėkmė prieš „West Brom“ buvo paskutinė portugalo karjeroje „Chelsea“ ekipoje. Visgi, stratego ilgalaikis kontraktas šį išsiskyrimą padarė kur kas nemalonesniu Londono klubui – ši ekipa turėjo sumokėti net 12 milijonų svarų kompensaciją, už nutrauktą portugalo sutartį su ekipa.
Visgi, vėliau R. Abramovičius galėjo džiaugtis tokiu sprendimu: komandos vairas buvo patikėtas Roberto Di Matteo, kuris sugebėjo išgelbėti komandos sezoną Čempionų lygoje ir atvesti komandą iki pirmojo klubo istorijoje Čempionų lygos nugalėtojų titulo.
Pats A. Villas-Boasas ilgai be darbo nebuvo: jau 2012 vasaros pradžioje jam sutartį pasiūlė kitas Londono klubas – „Tottenham Hotspur“. Nors šiame klube jo darbo pradžia nebuvo sėkminga (per 3 rungtynes iškovoti 2 taškai), vėliau jam pavyko ne tik pirmą kartą per 21 metus atvesti „Spurs“ į pergalę „Old Trafford“ stadione prieš „Manchester United“, tačiau jis taip pat buvo apdovanotas kaip geriausias gruodžio ir vasario mėnesio „Premier“ lygos treneris.
Pirmąjį ketvertuką besivaikę „Tottenham“ atstovai liko per plauką nuo šio pasiekimo: 72 taškus surinkusi ekipa vos tašku atsiliko nuo ketvirtoje vietoje likusio „Arsenal“ klubo. Visgi, tai buvo rekordinis komandos taškų skaičius jų „Premier“ lygos istorijoje, o „Tottenham Hotspur“ taip pat tapo pirmąją „Premier“ lygos komanda, kuriai su 72 taškais nepavyko patekti į pirmąjį lygos ketvertą.
Po tokio sezono tikėjimą treneriu atgavo ir stipriausios Europos komandos: vasarą su juo buvo susisiekusios trenerio ieškojusios „Paris Saint-Germain“ ir „Real“ ekipos, tačiau portugalas nebuvo nusiteikęs pradėti derybas su jokiu kitu klubu – jis pirmą kartą per savo karjerą norėjo toje pačioje komandoje likti daugiau nei metus.
Pačiai „Spurs“ komandai ta vasara atnešė daugybę pokyčių – pardavusi Garethą Bale‘ą už tuo metu rekordinę transfero sumą, Londono komanda pasipildė septyniais naujokais ir pradėjo naująją ekipos erą. Nors komanda puikiai žaidė Europos lygoje, kurioje neprarado nė vieno taško, „Premier“ lygoje jie patyrė ne vieną gėdingą nesėkmę.
Pralaimėję Londono derbį 0:3 „West Ham United“ komandai, vėliau „Tottenham“ pergales keitė nemalonūs pralaimėjimai. Ši ekipa buvo 0:6 sutriuškinta „Manchester City“ komandos, o pralaimėjimas namuose prieš „Liverpool“ 0:5 užbaigė A. Villas-Boaso karjerą ir šioje komandoje. Klubas pareiškė, jog trenerio sutartis buvo nutraukta abipusiu sutarimu, o vos septintoje „Premier“ lygos pozicijoje buvusią komandą palikęs portugalas net ir po ne itin sėkmingo sezono starto pasitraukė kaip dažniausiai mačus laimėjęs treneris per visą „Tottenham Hotspur“ istoriją. Beje, portugalas ir vėl neliko nuskriaustas – šį kartą už jo atleidimą „Spurs“ turėjo pakloti 4,5 milijonų svarų sumą.
Po trijų mėnesių kita A. Villas-Boaso karjeros stotele tapo „Zenit“. Rusijos klube jis pakeitė Luciano Spalletti, o jau pirmose šešiose Rusijos čempionato rungtynėse pergalę iškovojęs treneris tapo pirmuoju strategu šalies istorijoje, kuris debiutuodamas laimėjo šešis lygos mačus iš eilės. Visgi, net ir šių pergalių neužteko, kad „Zenit“ taptų 2013-2014 metų Rusijos čempionato nugalėtojais.
Kitą sezoną „Zenit“ susigrąžino Rusijos pirmenybių auksą, tačiau dar 2015 rugsėjo mėnesį jis pareiškė, jog trečiasis sezonas Rusijoje jam bus paskutinis – treneris žadėjo grįžti į Portugaliją. Iš Rusijos klubo jis pasitraukė laimėjęs Rusijos taurę, o Čempionų lygoje po puikaus pasirodymo grupių etape iš tolimesnės kovos „Zenit“ buvo eliminuotas jau aštuntfinalyje.
Atostogas namuose A. Villas-Boasui nutraukė skambutis iš Kinijos. „SIPG“ klubas pasiūlė net 11 milijonų svarų per metus algą, o portugalas nesugebėjo atmesti tokio viliojančio pasiūlymo. Nors per sezoną Kinijoje jam nepavyko iškovoti nė vieno titulo, „SIPG“ norėjo pratęsti įspūdingos vertės sutartį, bet pats A. Villas-Boasas nusprendė įrodyti, kad sklidusios kalbos apie tai, jog jis tik vaikosi pinigų neatitiko realybės. Portugalas atsisakė įspūdingos algos ir pasirinko kitokį gyvenimo tęsinį.
„Mano didžiausia gyvenimo ambicija buvo varžytis Dakaro ralyje ir tai yra kažkas, ką aš privalau padaryti“, - tuomet pareiškė A. Villas-Boasas, kuris šių metų pradžioje sėdo už „Toyota Hilux“ vairo ir siekė įveikti Dakaro ralio distanciją.
Trenerio karjerą laikinai sustabdžiusio 40-mečio nelaimei, jo Dakaro ralis baigėsi jau ketvirtąją dieną. Avarijos metu patyręs nugaros traumą jis buvo priverstas atsisveikinti su tolimesnėmis kovomis kopose bei nesėkmingai užbaigė pirmąjį bandymą šturmuoti šio sporto aukštumas.
Nors iki šiol nėra aišku, ar nesėkmingas Dakaro ralis įkvėps jį išbandyti jėgas ir kitais metais, ar jis grįš į futbolo pasaulį, kur vis dar yra jo ištiestomis rankomis laukiančių klubų. Kad ir ką nuspręstų portugalas, tolimesnis A. Villas-Boaso pasirinkimas ir vėl turėtų sutraukti pastaraisiais metais kiek sumažėjusį dėmesį šiam treneriui.
