© Eurofootball.lt
Ar teko girdėti tokią komandą "Macclesfield Town"? Greičiausiai, ne. Nieko keisto, nes tikriausiai šio Anglijos 4-oje lygoje žaidžiančio klubo nežino ir daugelis anglų. Keistas kitas dalykas - į šio klubo rungtynes ateina daugiau žiūrovų nei į bet kurio Lietuvos futbolo klubo rungtynes.
Baigėsi 2006 metų futbolo sezonas - pats metas suskaičiuoti visus apsilankiusius futbolo stadionuose ir įvertinti žiūrovų lankomumo rodiklius visų stipriausių Lietuvos futbolo klubų rungtynėse.
Statistika. Yra senas sąmojis apie tai, jog egzistuoja trys melo pakopos: paprastas melas, įžūlus melas ir statistika. Žiūrovų skaičius rungtynių protokoluose - vienas iš daugiausiai abejonių keliančių rodiklių. Pavyzdžiui, vienas "A lygos" klubo rungtynes apžvelgdavęs dienraštis beveik visada užrašydavo 2-3 kartus mažesnį žiūrovų skaičių nei rungtynių inspektorius protokole. Dabar sunku pasakyti, kuri pusė iš tikrųjų teisi. Gali būti, jog tiesa yra kažkur per vidurį. Bet kuriuo atveju, jei netgi nepasitikėtume rungtynių protokoluose pateiktais skaičiais, kitų informacijos šaltinių nerasime. Tik žvelgdami į žemiau pateiktus skaičius bent jau sau turėtume pripažinti, jog žiūrovų buvo kokiu dešimtadaliu mažiau.
Priminsime, jog I lygos rungtynėse 2006 metų sezone apsilankė 39629 aistruoliai (vidutiniškai 129 žiūrovai per rungtynes). "A lygos" aistruolių skaičius atrodo solidžiau - 115606 žiūrovai (vidutiniškai 642 per rungtynes). Didžiausiu gerbėjų būriu gali pasigirti "Šiauliai" (žr. 1 lentelę). Šiaulių miesto stadione varžybas stebėjo beveik 21 tūkstantis aistruolių (vidutiniškai 1163 per rungtynes). Nedaug nuo šiauliečių atsiliko Marijampolės "Sūduva" - 19335 žiūrovai (vidutiniškai 1074 per rungtynes). Tuo tarpu nei buvusiam, nei naujam Lietuvos čempionams - Panevėžio "Ekranui" ir "FBK Kaunui" - nepavyko peržengti tūkstančio aistruolių per rungtynes ribos (atitinkamai - 960 ir 801). Trys Vilniaus klubai konkuruoja ne tik futbolo aikštėje, bet ir tribūnose. Kol kas priekyje "Žalgiris" (vidutiniškai 696 žiūrovai), tačiau jam įkandin seka "Vėtra" (662). Tuo tarpu "Vilnius" turėjo progą įsitikinti, jog brazilų desantas negarantuoja nei pergalių futbolo aikštėje, nei aistruolių gausos tribūnose. Trečiąjį sostinės klubą sugebėjo aplenkti netgi I lygoje žaidžiantis Visagino "Interas" (vidutiniškai 465 žiūrovai Visagine ir 428 Vilniuje). "Braziliško" klubo neišgelbėjo netgi kitų dviejų sostinės klubų "pagalba". Populiariausios "Vilniaus" dvikovos - derbiai su "Žalgiriu" ir "Vėtra", kai solidžią žiūrovų dalį sudarydavo konkurentų aistruoliai.
Į lankomiausių klubų dešimtuką įsiveržė ir dar vienas I lygos klubas - Gargždų "Banga". Gargždiškiai (vidutiniškai 366 žiūrovai) aplenkė ne tik "A lygos" autsaiderius "Nevėžį" ir "Šilutę", bet ir artimiausią kaimyną - Klaipėdos "Atlantą" (vidutiniškai 342 žiūrovai). "A lygoje" 9-oje vietoje likusi "Šilutė" (vidutiniškai 195 žiūrovai) praleido į priekį ne tik "Interą" ir "Bangą", bet ir Alytaus "Alytį" (vidutiniškai 328 žiūrovai). Liūdniausia turėtų būti Kėdainių "Nevėžiui" - kėdainiečiai ne tik iškrito į I lygą, bet visą sezoną žaidė Kaune beveik be žiūrovų (vidutiniškai 101 žiūrovas). Pagal šį rodiklį "Nevėžis" tik 16-tas Lietuvoje.
1 lentelė. A ir I lygos klubų rungtynių lankomumo statistika.
(Vieta , klubas, lyga, iš viso žiūrovų per sezoną, vidutiniškai
per rungtynes)
1 Šiaulių "Šiauliai" A 20925 1163
2 Marijampolės "Sūduva" A 19335 1074
3 Panevėžio "Ekranas" A 17275 960
4 Kauno "FBK Kaunas" A 14413 801
5 Vilniaus "Žalgiris" A 12530 696
6 Vilniaus "Vėtra" A 11917 662
7 Visagino "Interas" I 7913 465
8 Vilniaus "Vilnius" A 7710 428
9 Gargždų "Banga" I 6230 366
10 Klaipėdos "Atlantas" A 6162 342
11 Alytaus "Alytis" I 5579 328
12 Šilutės "Šilutė" A 3516 195
13 Pakruojo "Kruoja" I 2821 166
14 Jonavos "Lietava" I 2386 140
15 Plungės "Babrungas" I 1730 102
16 Kėdainių "Nevėžis" A 1823 101
17 Kauno "Rodiklis" I 1705 100
18 Kauno "Kauno jėgeriai" I 1386 82
19 Šiaulių "Šiauliai-2" I 1224 72
20 Marijampolės "Sūduva-2" I 1206 71
21 Vilniaus "Vilnius-2" I 1103 65
22 Kauno "Atletas" I 1028 60
23 Ukmergės "Vilkmergė" I 1015 60
24 Vilniaus "Žalgiris-2" I 916 54
25 Vilniaus "Geležinis vilkas" I 890 52
26 Kauno "LKKA ir Teledema" I 885 52
27 Vilniaus "Vėtra-2" I 875 51
28 Klaipėdos "Atlantas-2" I 737 43
Daug ar mažai? Nepalyginę Lietuvos rezultatų su kitų šalių futbolo rungtynių lankomumo rodikliais, negalėsime objektyviai pasakyti - džiaugtis ar liūdėti dėl tokio žiūrovų skaičiaus futbolo rungtynėse. Jau vien pirmas žvilgsnis į kitų Europos šalių statistiką daug džiaugsmo neteikia - Lietuva lenkia tik Estiją, Liuksemburgą ir Velsą. Labai panašūs mūsų ir Latvijos rodikliai. Dar liūdniau turėtų būti atidžiau pažiūrėjus į kitų šalių rungtynių lankomumo duomenis. 2005-2006 metų sezone Prancūzijos aukščiausioje pakopos (Ligue 1) rungtynėse vidutiniškai pabuvojo 21576, Vokietijos (1. Bundesliga) - 40745, Ispanijos (Primera Division) - 29029, Anglijos (FA Barclays Premiership) - 33864 žiūrovai.
Tiesa pasakius, nelabai Lietuva gali lyginti ir su minėtų valstybių antrosiomis pakopomis: Prancūzija (Ligue 2) - 6496, Vokietijos (2. Bundesliga) - 13124, Ispanijos (Segunda Division) - 6593, Anglijos (Coca Cola League Championship) - 17616 žiūrovai. Ne veltui straipsnio pradžioje buvo paminėtas Anglijos 4-tos lygos (Coca Cola League Two) klubas. Šioje lygoje rungtynes vidutiniškai stebi 4194 žiūrovai, o minėtas "Macclesfield Town" pagal lankomumą toje lygoje paskutinis (2275 žiūrovai). Ką jau kalbėti apie tokius gigantus kaip "Manchester United" (vidutiniškai 68765 žiūrovai - 1-a vieta Anglijoje), "Portsmouth" (19840 - 20-ta vieta Anglijoje), "Barcelona" (73225 - 1-a vieta Ispanijoje), "Getafe" (12763 - 20-ta vieta Ispanijoje) ar "Marseille" (49625 - 1-a vieta Prancūzijoje).
Aišku, visada galima rasti paguodžiančių faktų - minėtos šalys didelės, miestai daugiatūkstantiniai, futbolas ten - populiariausia sporto šaka, o mes čia turim užleisti kelią krepšiniui. Kad tai - tik mūsų saviapgaulė, parodys kitas pavyzdys - mūsų tautiečių taip pamėgta Airija. Tiek teritorijos dydžiu, tiek gyventojų skaičiumi (4,2 mln.) ši šalis nedaug skiriasi nuo Lietuvos. Kaip patys airiai teigia, futbolas jų šalyje tik 4-toji pagal populiarumą sporto šaka. Pirmose vietose "mistinės" vietos sporto šakos (bet kalba ne apie jas). Airijos aukščiausios pakopos (Eircom Premier League) pirmenybių rungtynėse vidutiniškai apsilanko 1759 žiūrovai, o antrosios pakopos (Eircom First Division) - 523 žiūrovai. Taigi - 3-4 kartus daugiau nei Lietuvoje. Panašus skirtumas ir žvelgiant į atskirus klubus: "Cork City" - 3641, "Derry City" - 2698, "Bohemians" - 1976 žiūrovai ir t.t.
Esmė. Iki šiol daugiausia žvelgėme į absoliučius skaičius, tačiau tikrąjį futbolo populiarumo konkrečiuose miestuose mastą geriausiai atspindi kitas rodiklis - kokia dalis mieste gyvenančių žmonių apsilanko futbolo stadionuose. Pavyzdžiui, Marselyje (808 tūkstančiai gyventojų) jau minėti 49625 žiūrovai sudaro 6,14 procentų visų miesto gyventojų, Getafėje (156 tūkstančiai) - 8,18 procentų, Barselonoje (1,6 mln.) į "Barcelona" rungtynes ateina 4,6 proc., o į "Espanyol" rungtynes 1,4 proc. (taigi kartu - 6 proc.). Aišku, visus lenkia anglai: "Liverpool" rungtynes stebi 10 proc., o kito miesto klubo "Everton" - 8,3 proc. gyventojų; Mančesteryje "Manchester United" pritraukia 15,6 proc., o "Manchester City" dar 9,7 proc. gyventojų; "Newcastle" rungtynes stebi 18,8 proc. Niukaslio gyventojų. Nuo 3 iki 20 procentų konkretaus miesto ar miestelio gyventojų stebi ir kitų Anglijos lygų klubų rungtynes - ar tai būtų 4-toje lygoje žaidžiantis "Carlisle United" (10 proc.), ar 2-oje lygoje - "Ipswich" (17,3 proc.).
Kur Lietuvoje populiariausias futbolas? Jei tuo pačiu principu įvertinsime rungtynių lankomumą Lietuvoje, tai gausime kiek kitokį reitingą ir dar mažiau džiuginančius rezultatus (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Miesto gyventojų dalis (procentais) futbolo rungtynėse.
(Vieta, klubas, lyga, vid. žiūrovų, gyventojų mieste, gyventojų dalis (proc.) rungtynėse)
1 Pakruojo "Kruoja" I 166 6057 2,74
2 Gargždų "Banga" I 366 15212 2,41
3 Marijampolės "Sūduva" A 1074 48675 2,21
4 Visagino "Interas" I 465 29554 1,57
5 Šilutės "Šilutė" A 195 21476 0,91
6 Šiaulių "Šiauliai" A 1163 133883 0,87
7 Panevėžio "Ekranas" A 960 119749 0,80
8 Alytaus "Alytis" I 328 71491 0,46
9 Plungės "Babrungas" I 102 23436 0,43
10 Jonavos "Lietava" I 140 34954 0,40
11 Kėdainių "Nevėžis" A 101 32048 0,32
12 Kauno "FBK Kaunas" A 801 378943 0,21
13 Ukmergės "Vilkmergė" I 60 28759 0,21
14 Klaipėdos "Atlantas" A 342 192954 0,18
15 Marijampolės "Sūduva-2" I 71 48675 0,15
16 Vilniaus "Žalgiris" A 696 553904 0,13
17 Vilniaus "Vėtra" A 662 553904 0,12
18 Vilniaus "Vilnius" A 428 553904 0,08
19 Šiaulių "Šiauliai-2" I 72 133883 0,05
20 Kauno "Rodiklis" I 100 378943 0,03
21 Klaipėdos "Atlantas-2" I 43 192954 0,02
22 Kauno "Kauno jėgeriai" I 82 378943 0,02
23 Kauno "Atletas" I 60 378943 0,02
24 Kauno "LKKA ir Teledema" I 52 378943 0,01
25 Vilniaus "Vilnius-2" I 65 553904 0,01
26 Vilniaus "Žalgiris-2" I 54 553904 0,01
27 Vilniaus "Geležinis vilkas" I 52 553904 0,01
28 Vilniaus "Vėtra-2" I 51 553904 0,01
Tik Pakruojyje, Gargžduose ir Marijampolėje situaciją galėtume įvertinti kaip gerą, Visagine - kaip patenkinamą, o visur kitur - padėtis tiesiog apgailėtina. Galbūt ne taip baisu, jog nuo 19-tos iki 28-tos vietos su be galo menkais rodikliais išsirikiavo daugiausiai dublerinės ar dukterinės komandos, baisu, jog trys sostinės klubai kartu nesugeba surinkti net 0,5 proc. Vilniaus gyventojų, o daugkartinio šalies čempiono ateina pažiūrėti tik 0,21 proc. kauniečių.
Kas kaltas? Į šį klasikinį klausimą yra net keletas teisingų atsakymų. Vienokį atsakymą išgirstume iš klubų, kitokį iš futbolo federacijos ar nacionalinės futbolo klubų asociacijos, o dar trečią variantą pateiktų žiūrovai. Klubai, be abejo, būtų teisūs sakydami, jog kalti tvarkaraščio sudarytojai. Ar galima tikėtis daug žiūrovų rungtynėse vykstančiose trečiadienį ar ketvirtadienį 14 valandą? Nebent sulauksim tik moksleivių, studentų ir tos gyventojų dalies, kuri ne darbui sutverta. Apskritai, skundžiamasi, jog Lietuvos futbolo aikščių kokybė nekokia, tačiau kažkodėl liepos mėnesį atostogaujama, o žaidžiama lapkrityje, kai spaudžia šaltukas ir sniegas drebia į akis. Tačiau ne be nuodėmių ir patys klubai - tiek metų Lietuvos futbole vyko užkulisiniai žaidimai (savotiškas "topas" - bandymas pašalinti besibaigiant 2004 metų pirmenybėms Panevėžio "Ekraną), jog futbolo aistruoliai jau nebetiki, kad pirmenybėse vyksta kova iki galo, o ne taškų mainai (pakanka paskaityti vien paskutinių trijų "A lygos" turų komentarus įvairiose tiek futbolui skirtose, tiek bendresnėse interneto svetainėse). Geras įvaizdis kuriamas dešimtmečiais, o jį sugriauti galima vos ne per vieną naktį. Prie negerėjančio futbolo įvaizdžio prisideda ir nuo "majonezo eros" laikų vis skambantys pažadai apie futbolo atgimimą, tačiau jau keli metai prabundam vis prie tos pačios geldos: nacionalinio stadiono nėra, klubų stadionai primena dirvonus, prie kurių žiūrovai geriausiu atveju gali pastovėti (suolus, matyt, vėjas nupūtė), futbolo rungtynių transliacijos pradedamos viduryje sezono, viduryje sezono ir baigiamos.
Ar bus geriau? Viltis miršta paskutinė. Kai kurie tiek "A lygos", tiek "I lygos" klubai supranta, jog svarbiausias futbolo šventės dalyvis - aistruolis. Galbūt šie klubai taps pavyzdžiu ir kitiems. Galbūt situaciją pakeis ir I lygos reorganizavimas - iš vienos pusės, ir be žiūrovų gerai besijaučiančias dublerių komandas pakeis mažesnių miestelių klubai, iš kitos pusės, pati futbolo lygų sistema taps aiškesnė ir į "A lygą" nebepretenduos tik 5-tą ir 8-tą vietą užėmę klubai. Su šiomis viltimis ir lauksim kitų metų sezono.
