S.Danisevičius: ne visi rinktinės žaidėjai yra beviltiški

Sekmadienį Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjimu 0:1 grupės lyderei Anglijai baigė atrankos į kitų metų pasaulio čempionatą Rusijoje varžybas, rašo sportas.info
 
Apžvalgininkai jau paskaičiavo, kad Edgaro Jankausko treniruojama komanda sužaidė antrą iš nesėkmingiausių atrankos turnyrų po Nepriklausomybės atkūrimo.
 
Lietuvos rinktinė surinko vos šešis taškus, iškovojo vieną pergalę, trejas rungtynes sužaidė lygiosiomis ir šešis susitikimus pralaimėjo, įmušė 7 įvarčius ir praleido 20 bei aplenkė tik absoliučią grupės autsaiderę Maltą, nors vienintelė iš visų grupės ekipų įsigudrino prarasti 2 taškus ir akistatoje su Maltos futbolininkais.
 
Apie atrankos ciklą paprašėme mintimis pasidalinti buvusį legendinio Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės žaidėją, du kartus geriausiu Lietuvos futbolininku rinktą Stanislovą Danisevičių.
 
Kaip įvertintumėte Lietuvos rinktinės pasirodymą pasaulio čempionato atrankoje?
Neigiamai.

Ar mes galėjome pasiekti daugiau? 
Privalėjome pasiekti daugiau.
 
Kur matote pagrindines bėdas? 
Norint komandą sulipdyti nuo nulio ir paruošti, treneriui vieno ciklo nepakanka. Bet žiūrint į žaidimo organizaciją, galiu pasakyti, kad ji šiuo metu mūsų rinktinėje yra pakankamai žemo lygio. Tiek saugų žaidime, tiek ginantis, tiek pereinant į puolimą. Nėra balanso, kuris galėtų lemti žaidimo kryptį, ritmą. Bet paprasčiausiai tam nėra pakankamai gerų žaidėjų. Ir šiuo metu treneris nelabai ką gali padaryti, bet išeičių galima paieškoti.
 
Sakote, kad rinktinėje išbandyti ne visi geriausi futbolininkai?
Galbūt yra žaidėjų, kurių niekas nemato. Juos atrasti yra trenerio darbas. Žaidėjas galėtų iš bet kur atsirasti taip, kaip mano laikais iš Kėdainių išlindo Arvydas Janonis. Gal ir nerastum kažkokių stebuklingų talentų, bet reikėtų vis dėlto atidžiau peržiūrėti visą turimą arsenalą, paieškoti su kuo galima dirbti, žiūrėti į ateitį. Aš nematau pereinamumo iš jaunimo grandies į nacionalinę rinktinę, nėra darbo su perspektyviausiais futbolininkais, kurie galėtų bent jau žaisti draugiškose rungtynėse lipdant naują rinktinę.

Ar jūs galėtumėt įvardinti bent vieną jauną vilčių duodantį žaidėją?
Tai ne mano, o trenerio darbas. Galiu duoti Algirdo Klimkevičiaus pavyzdį iš savo laikų. Buvo labai panaši situacija, kai „Žalgiris“ buvo įklimpęs antrojoje SSRS lygoje. Iš 100 futbolininkų iš visos Lietuvos jis atsirinko 20, tų kurie gali atstovauti „Žalgiriui“. Iš tų 20-ies liko apie dešimt, kurie vėliau su komanda pakilo į aukščiausiąją lygą. Manau, kad reikia dirbti daugiau kasdieninio darbo, o ne susirinkti į stovyklą, apkalbėti, kaip žaisime rungtynes prieš tą ar aną, o pasibaigus joms išsiskirstyti. 
 
Bet rinktinė neturi tokios galimybės, kaip klubas.
Jeigu neturi galimybių, tai kam iš viso ją išleisti žaisti prieš Angliją? Privalo surasti galimybių taip dirbti. Kitų šalių rinktinės suranda.
 
Ar yra koks nors žaidėjas, kuris įsiminė? Ar visi Lietuvos rinktinės futbolininkai beviltiški, kaip dabar mėgstama teigti?
Aš tikrai nesakau, kad jie beviltiški. Ir kartais jie sugeba sužaisti. Ypač rungtynėse su Anglija man patiko antras kėlinys. Tiesiog reikėtų sutvarkyti jų ryšius. O talentingų žaidėjų tikrai yra. Išsiskiria, aišku, Arvydas Novikovas ir Fiodoras Černychas. Jeigu daugiau tokio lygio žaidėjų turėtume, tai drąsiai grupėje galėtume kovoti dėl kokios trečios vietos. Pakankamai gero lygio yra mūsų vartininkai. Aišku, turėtų irgi padirbėti, kad nepraleidinėtų tokių netikėtų įvarčių, kaip Maltoje. Bet jeigu jie sugeba žaisti stipriose lygose, tai tikrai su vartininkais nėra blogai.
 
Ar ateityje tikitės šios Lietuvos rinktinės žaidimo pagerėjimo? Ar turime susitaikyti su tokiais rezultatais, kaip šiame cikle, ir laukti naujos žaidėjų kartos?
To jaunimo mes jau laukėme 25 metus. Tai ką, jo dar 20 metų palaukti? Ne, nereikia laukti. Reikia pradėti dirbti. Sukurti savo sistemą, tinkamą Lietuvos futbolininkams. Mano laikais ta sistema buvo pakankamai nebloga. Manyčiau, kad dabar trūksta iniciatyvos iš viršaus leisti treneriui dirbti sistemos sukūrimo linkme. Mes turime jauną trenerį, jį reikia išnaudoti, tegu jis rodo savo energiją. Matosi, kad vaikinai gerai sutaria su treneriu. Ir tai yra nemažai – tai geras stimulas komandai vystytis toliau. Manyčiau, kad padirbėjus galima tikrai pasiekti daugiau. Aišku, žaidžiant ir treniruojantis net ne stadione, o aikštėje, tinkamoje nebent studentų lygai, stebuklų nenuveiksi, bet pakovoti galima. Esu įsitikinęs, kad lietuviai turi talentą futbolui.

I.Butautas, sportas.info