Lietuvos rinktinei - galimybė nokautuoti Prancūziją © Eurofootball.lt
Dešimtosiose savo 2008 metų Europos čempionato atrankos rungtynėse Lietuvos nacionalinė rinktinė išvykoje antrą kartą per ciklą išbandys jėgas su planetos vicečempione Prancūzijos komanda.

Nanto "La Beaujoire" stadionas
Teisėjas - Viktor Kassai (Vengrija)
Prancūzija – Lietuva
(Rungtynių pradžia – 22:00 Lietuvos laiku)
Tiesioginė transliacija per LNK

Europos čempionato atrankos varžybose prasideda lemiamų kovų metas – kiekvienas taškas dabar gali būti tas, kuris lems vietą galutinėje turnyro lentelėje, kiekviena klaida gali kainuoti brangiai. Tačiau šiose rungtynėse taškų žūtbūt reikės ne Lietuvai, to reikės Prancūzijos rinktinei, kuri rizikuoja pirmą kartą po 20 metų pertraukos nepatekti į Europos čempionato finalinį turnyrą.

Lietuva savo šansus patekti į trejetą grupėje realiai prarado dar po dviejų pralaimėjimų kovo mėnesį, o žvelgiant dar toliau - galbūt ir po pirmosios nesėkmės namuose prieš Škotiją Kadangi Ukrainos dar laukia mačas su Farerų salomis, likti ketvirtiems taip pat lieka tik teorinės galimybės, tuo tarpu ar pavyks išsaugoti penktą vietą paaiškės tik po paskutinių rungtynių išvykoje su Gruzija.

Iki tol lieka dvi simbolinės užduotys – įgelti Prancūzijai ir tuo pačiu netiesiogiai užsitarnauti didelę padėką iš Škotijos, kas ypatingai būtų malonu šioje šalyje rungtyniaujančiam lietuvių būriui, o taip pat susitikime su Ukraina namuose padovanoti gražią pergalę savo sirgaliams. Aišku tai - toli gražu ne lengvas darbas, ir tiek vienu, tiek kitu atveju, tokius rezultatus galima būtų įrašyti prie geriausių Lietuvos futbolo istorijoje.

Prisimenant pirmąsias tarpusavio rungtynes Kaune kovą, bene vienintelis prieš akis iškylantis epizodas, kaip Nicolas Anelka prasiveržė arčiau baudos aikštelės smūgiu iš toli pažeme nuginkluoja Žydrūną Karčemarską. Trumpai tariant, ne per daug įsimintinose rungtynėse po atkaklios kovos viską lėmė individualus meistriškumas. "Lietuviai pasiūlė tikrą kovą," – tuomet ištarė prancūzų treneris Raymondas Domenechas.

Deja, šį kartą viskas bus daug sudėtingiau. Lietuvos rinktinė nebeturės namų pranašumo, taip pat sunku tikėtis, kad po nelengvo pirmo mačo prancūzai bus linkę nuvertinti varžovus, o atsipalaidavimo taip pat negalima tikėtis. Kita vertus, tas faktas, kad R.Domenecho auklėtiniams norint neprarasti galimybių kovoti dėl antrosios vietos labai reikia trijų taškų, gali atsisukti ir prieš pačius Les Bleus (pranc. – mėlynieji).

Nesėkmingas rungtynių startas, pavyzdžiui be įvarčių pasibaigęs pirmas kėlinys ar daugiau, dar pridėjus ir nepalankias žinias iš Gruzijos-Škotijos mačo, reikštų, kad prancūzai atsidūrė ant bedugnės ribos (Škotijos pergalės ir Prancūzijos lygiųjų atveju likus vienerioms rungtynėms komandas skirtų nebepanaikinamas 4 taškų skirtumas), ir tai kartų kaitą išgyvenančią komandą gali išmušti iš vėžių. Tiesa, prancūzų laimei, jie žais ne prieš savo nuomonę greitai išreiškiančią įnoringą Paryžiaus publiką, o Nante, kur rinktinei apsilankant retokai galima labiau laukti šventinės atmosferos.

Lietuvių koziriai, kaip ir dažniausiai, yra tie patys – kovingumas, komandinė dvasia, didesnė motyvacija žaidžiant su pasaulio geriausiais ir galimybė "iššokti aukščiau bambos". Istorija šiuo atveju palanki, nes bene patys sėkmingiausi rezultatai su "grandais" iškovoti būtent išvykoje, o namie sekėsi prasčiau – taip atsitiko ir 2004 metų Europos čempionato atrankos turnyre dvikovose su Vokietija (0-2 namuose ir 1-1 išvykoje), ir šiame cikle su pasaulio čempione Italija (1-1 išvykoje, 0-2 namuose). Vienintelė išimtis buvo praėjęs atrankos ciklas, kai su Ispanija sužaisti geriau pavyko namuose (0-0, išvykoje 0-1).

Tai, kad papildomos motyvacijos prieš tokį mačą nestinga, patvirtino ir vienas labiausiai patyrusių Lietuvos rinktinės žaidėjų Edgaras Jankauskas: "Esame maža valstybė, susitiksime su viena geriausių pasaulio rinktinių, tačiau kovos ir noro pasiekti kuo geresnį rezultatą mums tikrai netrūks".

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas artėjant rungtynėms buvo nusiteikęs pozityviai ir tuo pačiu realistiškai: „Visi žinome, su kokio lygio komanda žaisime ir, realiai vertinant situaciją, mes tikimės kuo geresnio rezultato Lietuvai. Aišku žinome, kad susitiksime su antra pagal pajėgumą komanda pasaulyje, bet nesiruošiame būti pažeminti, nesame Farerų salos. Visi esame pasiruošę rimtai kovai"

"Išanalizavome prancūzų taktiką ir pastebėjome, kad jie nepelno įvarčių iš toli, tad kreipsime ypatingą dėmesį į gynybos ir saugų grandies formavimą. Rungtyniausime vienu puolėju", - atskleidė strategas.

Prancūzijos rinktinės stovykloje nemažai dėmesio sulaukė viena komandos žvaigždžių Thierry Henry, kuriam pavyko priartėti prie daugiau nei du dešimtmečius gyvavusį Michelio Platini rezultatyvumo rekordo. Dabartinis UEFA prezidentas dar kaip žaidėjas atstovaudamas Prancūzijos rinktinei pelnė 41 įvartį. Būtent 41-ąjį atstovaudamas savo šaliai rungtynėse su Farerų salomis įmušė ir T.Henry, tad nemažai kalbų buvo apie tai, kad rekordą puolėjas gali pagerinti pasižymėdamas mače su Lietuva.

Buvęs Londono "Arsenal" atakų lyderis, dabar "Barcelona" klube žaidžiantis T.Henry neslėpė džiaugsmo dėl galimybės aplenkti legendą, tačiau pabrėžė taškų svarbą: "Būti įmušus tiek įvarčių, kiek tai padarė tokio lygio žaidėjas kaip Platini, suteikia man daug džiaugsmo. Jis buvo žaidėjas, dėl kurio vaikystėje svajojau būti futbolininkas. Bet neteisinga susitelkti vien ties rekordo pagerinimu. Dabar daug svarbiau yra išsikovoti teisę žaisti Europos čempionate. Įveikę Farerų salas išsaugojome šansus ir dabar turime pasiekti reikiamą rezultatą rungtynėse su Lietuva."

Daugiausiai mačų – 128 - iš visų kada nors rungtyniavusių rinktinėje futbolininkų sužaidęs komandos kapitonas Lillianas Thuramas sakė, kad nesitiki tokio lengvo mačo kaip Farerų salose ir prisiminė sunkias rungtynes Lietuvoje: "Tikrai nebus lengva. Lietuva daug stipresnė komanda (už Farerų salas – aut. past.), tad rungtynės bus daug sunkesnės. Mums reikės įmušti kuo greičiau, na ir, savaime suprantama, nepraleisti. Reikia iškovoti tris taškus. Kalbant apie pirmąsias tarpusavio rungtynes, galiu pasakyti, jog jos buvo labai sunkios. Vieninteliam įmušti tada pavyko Nicolas (Anelka – aut. past.). Tiesą sakant, jei būtume sužaidę 0-0, rezultatas būtų buvęs teisingesnis. Laimei, mums pasisekė laimėti rezultatu 1-0."

Prancūzų veteranas aiškino puikiai suprantantis, kad nesėkmingas pasirodymas prieš Lietuvą greičiausiai reikštų atsisveikinimą su galimybėmis patekti į Europos čempionato finalinį turnyrą: "Trečiadienį reikės žaisti, ir tai rungtynės, kurias galime ir pralaimėti. Jei pralaimėsime, būsime eliminuoti. Taigi, būtina viską atlikti kuo tiksliau, pasistengti laimėti ir tada žiūrėsime. Mums Italijos ir Škotijos rezultatai nieko iš esmės nekeičia, pirmiausia turime laimėti savo rungtynes. Svarbu susitelkti ties savo žaidimu ir pasistengti prieš Lietuvą sužaisti gerai. Tai svarbiausia. Nes jei rungtynių su Lietuva rezultatas bus blogas, paskutinis mačas Ukrainoje gali nieko nebelemti."

Prancūzų gretose po dvikovos Farerų salose jau neabejotinai bus pasikeitimų. Pirmiausia todėl, kad dėl traumas komandai nepadės pirmąjį įvartį pastarajame mače šeštadienį, ir vienintelį įvartį į Lietuvos vartus Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione pelnęs puolėjas Nicolas Anelka. Kadangi į rinktinę nepakviesti tokie žinomi puolėjai kaip Davidas Trezeguet ar Djibrillis Cisse, Louis Saha neatvyko dėl traumas, o N.Anelka pakeitusiam Federicui Piquionne greičiausiai teks džiaugtis vien būnant komandoje, šansas pasireikšti šalia Thierry Henry gali būti suteiktas naujajai prancūzų puolimo vilčiai – Karimui Benzema, kuris paliko nemažą įspūdį pasižymėdamas dviem įvarčiais į Farerų salų vartus.

Traumą patyrusio gynėjo Julieno Escude netektis nieko keisti neturėtų, nes žaidėjas ir taip nedalyvavo paskutinėse prancūzų rungtynėse. Tuo tarpu tarp atsarginių buvęs kitas gynėjas Williamas Gallas buvo laikomas realiu kandidatu šį kartą pasirodyti startinėje sudėtyje, tačiau turi problemų su keliu ir abejojama, ar jis išvis galės išbėgti į aikštę. Jei W.Gallas nežais, vidurio gynėjų porą toliau turėtų sudaryti "Barcelona" atstovaujantys L.Thuramas ir Ericas Abidalis, tačiau pastarasis gali būti pastumtas ir į kraštą, kur paskutinis žaidė Patrice’as Evra.

Startinėje sudėtyje taip pat tikimasi Londono "Chelsea" saugo Florento Malouda, kuris saugų linijos kairiajame krašte pakeistų Jerome’ą Rotheną. Dešiniajame gynybos krašte dėl vietos konkuruoja du Londono "Arsenal" naujokai Bacary Sagna ir Lassana Diarra. Pastarasis gali užimti ir vidurio saugo poziciją, bet ši vieta šalia patyrusio Claude’u Makelele greičiausiai ir toliau bus patikėta Jeremy Toulalanui.

Lietuvos rinktinės šio atrankos ciklo skiriamuoju ženklu jau turbūt tapo tai, kad komandai trūksta vieno ar kito svarbaus žaidėjo. Šį kartą situacija turbūt sudėtingesnė nei iki šiol buvusios – komandai dėl traumų nepadės gynėjas Marius Stankevičius, saugai Deividas Česnauskis ir Deividas Šemberas, negalės žaisti ir diskvalifikuotas saugas Saulius Mikoliūnas.

Ypač skaudi netektis yra tai, kad nežais M.Stankevičius, kuris per pastaruosius pora metų tapo vienu rinktinės lyderių, ir nors dažniausiai buvo svarbesnis puolant, nei ginantis, sunkiai bus pamainoms ir dešiniajame gynybos krašte, kuriame Lietuvos rinktinė daugiau neturi nei vieno tikro šios pozicijos žaidėjo.

Dėl šios priežasties treneriams teko bandyti įvairius variantus – viduryje labiau įpratusį žaisti Arūną Klimavičių, saugą Kęstutį Ivaškevičių. Jei bus pasirinktas K.Ivaškevičius, kairėje žaistų šioje pozicijoje su Škotija jau bandytas A.Klimavičius, jei atvirkščiai – galimybę pasireikšti kairiajame krašte gautų Gediminas Paulauskas. Visiškai neatmestinas ir kraštutinis variantas į kraštą perstumti vieną iš vidurio gynėjų, tačiau vargu ar bus ryžtąsi tokiam net draugiškuose mačuose neišbandytam variantui.

Turbūt nemažiau stigs ir D.Šembero atraminio saugo pozicijoje, kur A.Liubinskas bus priverstas rinktis iš dviejų žaidėjų – panašaus lygio varžybų patirties praktiškai neturinčių Latvijos legionierių Aurimo Kučio ir Dariaus Miceikos. Formos neatgaunant Mantui Savėnui atakuojančio saugo vieta greičiausiai planuojama Audriui Kšanavičiui, o kairėje bent jau pirmas kėlinys veikiausiai bus patikėtas veteranui Igoriui Morinui.

Labai sudėtinga situacija dešiniame saugų linijos krašte, nes nebus ne tik paprastai šią poziciją užimančių S.Mikoliūno ir D.Česnauskio, bet ir į priekį retkarčiais perstumto M.Stankevičiaus, tačiau ir jis šį kartą rinktinei padėti negalės, o paskutinis bandymas ten statyti vieną iš puolėjų šių metų pradžioje baigėsi pralaimėjimu Maliui rezultatu 1-3. Šį kartą galimų variantų greičiausiai trys – Mindaugas Kalonas, Tadas Labukas arba Kęstutis Ivaškevičius. Kuris iš jų bus pasirinktas, atspėti - itin nelengva.

Lengviausia tai padaryti su vartininku ir vidurio gynyba, kur turėtų būti pasirinktas daugybės kovų užgrūdintas variantas – atitinkamai Žydrūnas Karčemarskas ir Andrius Skerla bei Tomas Žvirgždauskas. Tuo tarpu skurdus pasirinkimas saugų linijoje greičiausiai turėtų reikšti, kad trenerio A.Liubinsko žadamas vienintelis puolėjas bus Edgaras Jankauskas (arba Andrius Velička), o kapitonas Tomas Danilevičius užims sau jau gerai pažįstamą "saugo-puolėjo" vaidmenį.

Numanomos startinės sudėtys:

Prancūzija (4-3-2-1): Landreau; Evra, Thuram, Abidal, Sagna; Makekele, Toulalan; Malouda, Ribery, Benzema; Henry

Lietuva (4-4-1-1): Karčemarskas; Klimavičius, Skerla, Žvirgždauskas, Paulauskas; Morinas, Miceika, Kšanavičius, Kalonas; Danilevičius; Jankauskas