© Eurofootball.lt
Atranka
Prancūzai, kaip šeimininkai, į finalinį etapą pateko be kovos. Tuo tarpu likusios 32 rinktinės varžėsi 7 atrankos grupėse, kurių nugalėtojai gavo tiesioginius kelialapius į finalo turnyrą.
Kvalifikacinis etapas pasižymėjo itin atkakliomis kovomis. Vienintelė Belgija savo grupės varžybas laimėjo artimiausius persekiotojus pralenkdama daugiau nei 1 taško persvara.
Didžiausia atrankos staigmena tapo Italijos rinktinės fiasko. 1982 m. pasaulio čempionai savo atrankos grupėje aplenkė tik Kiprą, o į priekį praleido ne tik į finalinį etapą pakliuvusius rumunus, bet ir švedus bei čekoslovakus.
Kiek netikėtai atrankos neįveikė ir Anglija, į priekį užleidusi Daniją. Į antrą čempionatą iš eilės nepateko ir SSRS. Juos aplenkė Portugalija. Įdomu, kad namuose sovietai buvo sutriuškinę portugalus net 5-0, tačiau bendroje įskaitoje daugiau taškų surinko pastarieji.
Dar vienos atkaklios lenktynės vyko tarp Olandijos ir Ispanijos. Abi rinktinės surinko po lygiai taškų, tačiau pirmąją vietą dėl geresnio įvarčių skirtumo užėmė ispanai. Tokiu pačiu būdu Šiaurės Airiją aplenkė ir Vakarų Vokietija, nors vokiečiai ir pralaimėjo abejas tarpusavio rungtynes.
Tiesa, ispanų sėkmė buvo dar ilgai aptarinėjama. Prieš paskutines jų rungtynes namuose su Malta grupėje pirmavo Olandija. Ispanijai buvo būtina pergalė ir ne bet kokia, o net 11 įvarčių skirtumu. Šeimininkai po pirmojo kėlinio pirmavo tik 3-1, tačiau antrajame įmušė taip trokštamus 9 įvarčius ir nugalėjo reikalinga persvara, 12-1. Šis neįtikėtinas pasiekimas vėliau buvo ilgai aptarinėjamas.
Finalinis etapas
1984 m. Europos čempionato finalinis turnyras buvo surengtas birželio 12 – 27 dienomis septyniuose Prancūzijos miestuose – Paryžiuje, Marselyje, Lione, Sent Etjene, Lane, Nante ir Strasbūre.
A grupėje varžėsi šeimininkė Prancūzija, praėjusio čempionato finalininkė Belgija, antrą kartą į finalo turnyrą prasimušusi Danija bei Jugoslavija.
B grupę sudarė titulą gynusi Vakarų Vokietija, Ispanija, Portugalija ir Rumunija.
Kaip ir reikėjo tikėtis, Prancūzija A grupėje neturėjo sau lygių. Šeimininkai laimėjo visas tris rungtynes, o jų lyderis Michelis Platini įmušė net 7 iš 9 įvarčių. Dėl antrojo kelialapio į pusfinalį susikovė po du taškus turėjusios Belgija ir Danija. Nors ir atsilikinėjo 0-2, danai sugebėjo išplėšti pergalę rezultatu 3-2. Jugoslavija liko be taškų.
B grupėje didžiausia staigmena tapo Vakarų Vokietijos pasirodymas. Po lygiųjų su portugalais ir minimalios pergalės prieš rumunus, jiems paskutiniame mače su Ispanija pakako taško. Tačiau susitikimui einant į pabaigą ir rezultatui esant 0-0, ispanas Antonio Maceda pelnė įvartį galva ir nukarūnavo Europos čempionus. Kovoje dėl antrojo kelialapio į pusfinalį Portugalija 1-0 įveikė Rumuniją.
Pusfinalis tarp Prancūzijos ir Portugalijos laikomas vienomis gražiausių rungtynių Europos čempionatų istorijoje. 24 min. turnyro šeimininkai įsiveržė į priekį po Jeano Domergue įvarčio. Bet 74 min. Rui Jordao išlygino rezultatą tiksliu smūgiu galva.
R.Jordao pratęsimo pradžioje išvedė portugalus į priekį. Prancūzams grėsė pavojus, tačiau 114 min. antrąjį savo įvartį pelnė J.Domergue – 2-2. Kai viskas artėjo link 11 metrų baudinių serijos, savo žodį tarė Michelis Platini – portugalų vartininkas Bento nutraukė prancūzų ataką, tačiau M.Platini šaltakraujiškai susistabdė kamuolį, pasitaisė į patogią poziciją ir tiksliai smūgiavo į vartus, išvesdamas savo rinktinę į finalą.
Kitame pusfinalyje Ispanijai sunkiai sekėsi palaužti netikėtai į pusfinalį patekusią Daniją. Pagrindinis rungtynių laikas ir pratęsimas pasibaigė 1-1, o 11 metrų baudinius tiksliau mušė ispanai – 5-4.
Birželio 27 dieną finale Paryžiaus „Parc des Princes“ stadione susikovė Prancūzija ir Ispanija.
[imgck]http://img124.imageshack.us/img124/4223/giresasob0.jpg[comment]Ispanų gynybą bando įveikti Alainas Giresse‘as[/comment] Nepaisant kelių ispanų išpuolių rungtynių pradžioje, bėgant laikui išryškėjo prancūzų pranašumas. Jie perėmė iniciatyvą ir užvaldė aikštės vidurį, kur karaliavo „Magiškasis ketvertas“ – Luisas Fernandezas, Michelis Platini, Alainas Giresse‘as ir Jeanas Tigana. Ispanai neretai nespėdavo paskui varžovus ir prasižengdavo.
57 min. šalia varžovų baudos aikštelės prancūzai uždirbo baudos smūgį, kuris baigėsi Michelio Platini įvarčiu. Tiesa, tai nebuvo pats geriausias šio prancūzo atliktas baudos smūgis – kamuolys praslydo pažeme tarp gynėjų ir vos nepateko vartininkui Luisui Arconadai į rankas, tačiau į vartus vis tik įriedėjo.
Ispanų vartų sargas toliau plušėjo atremdamas B.Lacombe, A.Giresse‘o bei M.Platini pavojingus smūgius. Tačiau šeimininkų siautulį pristabdė gynėjo Yvono Le Rouxo raudona kortelė. Atrėmę ispanų atakas, 90 min. prancūzai įtvirtino pranašumą – po J.Tiganos perdavimo įmušė Bruno Bellone. Sunku patikėti, kad tai buvo vienintelis įvartis iš 14, kurį šiame čempionate pelnė prancūzų puolėjai. Tačiau to pakako, kad Prancūzija iškovotų Europos čempionų vardus.
[imgck]http://img152.imageshack.us/img152/5264/cempionaihi7.jpg[comment]1984 m. Europos čempionai[/comment]
Statistika
Dėl 1984 m. Europos čempionės vardo varžėsi 33 rinktinės. Finaliniame etape kovojo 8 komandos. Jame buvo sužaista 15 rungtynių, įmuštas 41 įvartis (vid. 2,73). Rezultatyviausias žaidėjas – Michelis Platini (Prancūzija) – 9 įvarčiai. Frankas Arnesenas (Danija) – 3.
Galutinė 1984 m. Europos čempionato rikiuotė:
1. Prancūzija
2. Ispanija
3-4. Danija, Portugalija
Nugalėtojų sudėtis:
Joelis Batsas, Patrickas Battistonas, Maxime Bossis, Yvonas Le Roux, Jenas Francois Domergue, Jeanas Tigana, Luisas Fernandezas, Michelis Platini, Alainas Giresse‘as, Bernardas Lacombe, Bruno Bellone, Manuelis Amoros, Bernardas Genghini, Didier Six, Jeanas Marcas Ferreri, Dominique Rochetau, Thierry Tusseau, Daniel Bravo.
Treneris – Michelis Hidalgo.
Simbolinė čempionato rinktinė:
Vartininkas – Heraldas Schumacheris (Vakarų Vokietija); Gynėjai – Joao Domingos Silva Pinto (Portugalija), Karl-Heinzas Forsteris (Vakarų Vokietija), Mortenas Olsenas (Danija), Andreasas Brehme (Vakarų Vokietija); Saugai – Fernando Chalana (Portugalija), Alainas Giresse‘as (Prancūzija), Jeanas Tigana (Prancūzija), Frankas Arnesenas (Danija), Michelis Platini (Prancūzija); Puolėjas – Rudi Volleris (Vakarų Vokietija).
Žvaigždė
Michelis Platini per 5 Europos čempionato rungtynes sugebėjo įmušti 9 įvarčius. Visa vicečempione tapusi Ispanijos rinktinė per tiek mačų tesukrapštė 4 įvarčius. Devintojo dešimtmečio vidurys buvo pati dabartinė UEFA prezidento futbolininko karjeros spindėjimo viršūnė.
[imgck]http://img152.imageshack.us/img152/5859/platinisdj3.jpg[comment]Michelis Platini[/comment] Aikštėje 10-asis „Les Bleus“ numeris pasižymėdavo idealia kamuolio kontrole ir puikiais perdavimais, šaltakraujiškumu, sugebėdavo „skaityti žaidimą“ ir mušė įspūdingus baudos smūgius.
1955 m. gimęs M.Platini karjeros pradžioje atstovavo „Nancy“ ir „St Etienne“ klubams. Didžiausios prancūzo pergalės susijusios su Turino „Juventus“, kuriame jis žaidė 1982 – 1987 m. Su šiuo klubu jis laimėjo Italijos čempionatą ir taurę, UEFA Čempionų lygą ir UEFA Taurę, UEFA Supertraurę bei Tarpkontinentinę taurę.
Neįprastai daug įvarčių mušdavęs saugas tris metus iš eilės 1983-1985 m. buvo renkamas geriausiu Europos futbolininku.
Prancūzijos rinktinei M.Platini atstovavo 71 kartą, pelnė 41 įvartį. Šį rezultatyvumo rekordą tik pernai pagerino Thiery Henry.
Įdomūs faktai
● Septintojo Europos čempionato atrankos varžybose 1982-1984 m. pirmą kartą varžėsi visos 33 UEFA narės.
● Portugalijai 1984 m. Europos čempionato finalo turnyras buvo pirmasis istorijoje ir jame jie pasiekė pusfinalį.
● Vakarų Vokietijos pralaimėjimas 0-1 Šiaurės Airijai atrankos varžybose 1983 m. lapkritį nutraukė 29 nepralaimėtų vokiečių rungtynių namuose seriją.
● 1984 m. Prancūzija Europoje neturėjo lygių, tais metais laimėdama visas 12 žaistų rungtynių.
● M.Platini rekordas – 9 įvarčiai finalo turnyre lieka nepagerintas iki šiol. Be prancūzo pasiekimo, rezultatyviausias čempionato žaidėjas yra mušęs „tik“ 5 įvarčius.
● Tais pačiais metais Čempionų lygą laimėjo anglų „Liverpool“, o geriausiu metų žaidėju Europoje išrinktas tas pats M.Platini.
