© Eurofootball.lt
Graži pradžia ir ... stadionų tuštėjimo metas. Būtent 2001 metų sezone stipriausioje Lietuvos futbolo lygoje papūtė permainų vėjai: lyga pervadinta į "A lygą", pasirašyta sutartis su lygos įvaizdžio kūrėjais, prie futbolo populiarinimo aktyviai prisidėjo Lietuvos pramogų verslo atstovai. Dar po metų net buvo išleistas "A lygos dainų" kompaktinis diskas. Šios pastangos nebuvo bevaisės. Lygos lankomumas nuo 398 žiūrovų 2000 metais išaugo iki 938 žiūrovų 2001 metais. 2002 metais perkopta tūkstančio žiūrovų riba - 1019, o 2003 metais pasiekta nauja aukštuma - vidutiniškai 1372 žiūrovai per vienerias lygos rungtynes. Ir tada ... medaus mėnuo baigėsi.
Nors 2003 metais įkurta Nacionalinė futbolo klubų asociacija (NKFA), kuri nuo 2004 metų perėmė vadovavimą stipriausiai Lietuvos lygai, buvo užsibrėžusi iki 2007 metų sezono vidurio padvigubinti žiūrovų skaičių A lygos rungtynėse, situacija pradėjo grėsmingai artėti prie pradinio būvio. 2004 metais A lygos rungtynėse apsilankydavo vidutiniškai 950 žiūrovų, 2005 metais - 741, 2006 metais - 642. Ir tik šį sezoną atrodo pavyko sustabdyti žiūrovų "nubyrėjimą", o dalį netgi sugrąžinti į stadionus.
2007 metų sezonas. "Sugrįžimas" nėra įspūdingas: A lygos rungtynėse vidutiniškai apsilankė po 824 žiūrovus. Pasitempė ir I lygos klubai - jų dvikovas stebėjo vidutiniškai 189 žiūrovai (praėjusiais metais - 129). Aišku, į šiuos skaičius reiktų žiūrėti su tam tikra abejone, kaip ir į bet kurį kitą statistinį rodiklį. Ne vienas klubas rodydamas į konkurentą teigia, jog Petro ar Antano klubas gerokai padidina žiūrovų skaičių, tuo tarpu pats dievagojasi tiksliai suskaičiuojąs visus iki vieno sėdinčius tribūnose. Situacija primenanti ginčus dėl laikraščių tiražo, kol tiražas neaudituojamas, tol bent keletas linkę vadintis populiariausiais.
Pirmajame lankomiausių klubų šešetuke - A lygos klubai (žr. 1 lentelę). Beje, tie patys kaip ir praėjusiais metais, tik kiek pakeitę vietas. Aikštėje kol kas antrą vietą užėmusi "Sūduva" įtikinamai aplenkė kitus klubus pagal aistruolių skaičių. Vidutiniškai Marijampolės stadione rungtynes stebėjo 1768 žiūrovai. Atsilikę daugiau nei per keturis šimtus aistruolių antroje vietoje įsitvirtino "amžinieji čempionai" - FBK "Kaunas". Kaip ir praėjusiais metais trečioje vietoje "Ekranas", o praėjusio sezono lyderis "Šiauliai" liko ketvirtoje vietoje. 5-oje ir 6-oje vietose atsidūrė du sostinės klubai - "Vėtra" ir "Žalgiris" (praėjusiais metais aukščiau buvo žaliai-balti). Iki septintos vietos pakilo ir net keturis A lygos klubus aplenkė I lygoje žaidžianti "Banga", sukviesdavusi į Gargždų stadioną po 613 aistruolių per rungtynes. Į lankomiausių dešimtuką pateko ir I lygos čempionas "Alytis". Tuo tarpu mažiausiai iš A lygos klubų aistruolių sulaukdavusi "Šilutė" atsidūrė net 14-toje vietoje.
1 lentelė. Vidutinis žiūrovų skaičius A ir I lygos klubų rungtynėse 2007 metų sezone.
| Vieta | Klubas | Lyga | Žiūrovų skaičius |
|---|---|---|---|
| 1. | Marijampolės "Sūduva" | A | 1768 |
| 2. | Kauno FBK "Kaunas" | A | 1331 |
| 3. | Panevėžio "Ekranas" | A | 1276 |
| 4. | Šiaulių "Šiauliai" | A | 1231 |
| 5. | Vilniaus "Vėtra" | A | 707 |
| 6. | Vilniaus "Žalgiris" | A | 685 |
| 7. | Gargždų "Banga" | I | 613 |
| 8. | Vilniaus "Vilnius" | A | 544 |
| 9. | Alytaus "Alytis" | I | 384 |
| 10. | Klaipėdos "Atlantas" | A | 305 |
| 11. | Kėdainių "Nevėžis" | I | 295 |
| 12. | Visagino "Interas" | A | 234 |
| 13. | Pakruojo "Kruoja" | I | 174 |
| 14. | Šilutės "Šilutė" | A | 173 |
| 15. | Kauno "Rodiklis" | I | 159 |
| 16. | Tauragės "Tauras ir Erra" | I | 109 |
| 17. | Anykščių "Anykščiai" | I | 103 |
| 18. | Jonavos "Lietava" | I | 98 |
| 19. | Ukmergės "Vilkmergė" | I | 96 |
| 20. | Klaipėdos "Glestum" | I | 92 |
| 21. | Kauno "Kauno jėgeriai" | I | 88 |
| 22. | Kauno "LKKA ir Teledema" | I | 68 |
Lyginant su 2006 metais žiūrovų lankomumas išaugo 17 klubų rungtynėse. Didžiausias pokytis įvyko Kėdainiuose - "Nevėžis" padidino savo žiūrovų skaičių beveik tris kartus. Priežastis paprasta - A lygoje kėdainiečių namų aikšte buvo Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, o šiemet "Nevėžis" grįžo į Kėdainių stadioną. Daugiau nei pusantro karto žiūrovų padaugėjo "Bangos", FBK "Kauno" ir "Sūduvos" rungtynėse.
Penkių klubų, kurie prarado bent dalį žiūrovų, sąrašo viršuje atsidūrė šio sezono A lygos "nelaimėlis" "Interas". A lygos reikalavimų neatitinkantis Visagino stadionas privertė "Interą" žaisti Vilniaus "Žalgirio" stadione. Iš 465 žiūrovų, kurie stebėjo visaginiečių dvikovas I lygoje, liko tik 234. Trečdalį žiūrovų prarado "Lietava" - dar vienas klubas, kuris buvo priverstas visą sezoną rungtyniauti svetimoje aikštėje. Dėl Jonavos stadiono rekonstrukcijos "Lietava" visas namų rungtynes žaidė Ukmergės stadione. Be to, tribūnose sumažėjo "Šilutės" (minus 11 proc.), "Atlanto" (minus 11 proc.) ir "Žalgirio" (minus 2 proc.) gerbėjų.
Kur futbolą myli labiausiai? Visgi tikrąjį futbolo populiarumą konkrečiame mieste parodo ne absoliutūs skaičiai, o tai, kokia dalis mieste gyvenančių žmonių apsilanko futbolo stadionuose. Šiuo atžvilgiu į sąrašo viršų kyla "Banga" (žr. 2 lentelę), sugebanti pritraukti net 3,84 procentus visų Gargždų gyventojų. Beje, gargždiškiams teko atlaikyti ir papildomą "iššūkį" - iš visų miestų, kurių klubai dalyvauja A ir I lygos varžybose, gyventojų skaičius per pastaruosius metus didėjo tik Gargžduose ir Vilniuje (kiti prarado nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių gyventojų). Palyginti nedaug atsilieka "Sūduva" - stadione apsilanko 3,75 procentai marijampoliečių. Trečioje vietoje praėjusių metų lyderis - Pakruojo "Kruoja" (3,01 proc.). Kitų Lietuvos miestų gyventojai nepasižymi didele meile futbolui. Vakarų Europoje tradiciškai futbolo rungtynėse apsilanko 4 ir daugiau procentų miesto gyventojų. Taigi šiuo atžvilgiu padėtis Lietuvos futbole gan liūdna.
2 lentelė. Miesto gyventojų dalis (procentais) futbolo rungtynėse.
| Vieta | Klubas | Lyga | Žiūrovų skaičius | Gyventojų skaičius | Gyventojų dalis (%) rungtynėse |
|---|---|---|---|---|---|
| 1. | Gargždų "Banga" | I | 613 | 15979 | 3,84 |
| 2. | Marijampolės "Sūduva" | A | 1768 | 47105 | 3,75 |
| 3. | Pakruojo "Kruoja" | I | 174 | 5777 | 3,01 |
| 4. | Panevėžio "Ekranas" | A | 1276 | 114185 | 1,12 |
| 5. | Šiaulių "Šiauliai" | A | 1231 | 127600 | 0,96 |
| 6. | Kėdainių "Nevėžis" | I | 295 | 31091 | 0,95 |
| 7. | Anykščių "Anykščiai" | I | 103 | 11919 | 0,86 |
| 8. | Visagino "Interas" | A | 234 | 28270 | 0,83 |
| 9. | Šilutės "Šilutė" | A | 173 | 21023 | 0,82 |
| 10. | Alytaus "Alytis" | I | 384 | 68558 | 0,56 |
| 11. | Tauragės "Tauras ir Erra" | I | 109 | 27988 | 0,39 |
| 12. | FBK "Kaunas" | A | 1331 | 358107 | 0,37 |
| 13. | Ukmergės "Vilkmergė" | I | 96 | 27679 | 0,35 |
| 14. | Jonavos "Lietava" | I | 98 | 34488 | 0,29 |
| 15. | Klaipėdos "Atlantas" | A | 305 | 185252 | 0,16 |
| 16. | Vilniaus "Vėtra" | A | 707 | 543336 | 0,13 |
| 17. | Vilniaus "Žalgiris" | A | 685 | 543336 | 0,13 |
| 18. | Vilniaus "Vilnius" | A | 544 | 543336 | 0,10 |
| 19. | Klaipėdos "Glestum" | I | 92 | 185252 | 0,05 |
| 20. | Kauno "Rodiklis" | I | 159 | 358107 | 0,04 |
| 21. | "Kauno jėgeriai" | I | 88 | 358107 | 0,02 |
| 22. | Kauno "LKKA ir Teledema" | I | 68 | 358107 | 0,02 |
Šiaurinis ir pokomunistinis kontekstai. Kol nepasižiūri kaip gyvena kaimynai, atrodo, jog esi pats gražiausias ir šauniausias. Kalbant apie žiūrovų lankomumą, taip pat verta "pasivaržyti" su kitomis valstybėmis, nes tik tada galėsim pasakyti kokia tikroji mūsų futbolo būklė. Kadangi bandymai lyginti su Anglijos, Vokietijos, Ispanijos ar Prancūzijos lygomis ir futbolo klubais paprastai iššaukia nuoširdų pasipiktinimą, jog į ringą suleidžiami skirtingo svorio boksininkai (valstybės didesnės, klimatas palankesnis ir pan.), tad šįkart atkreipsime dėmesį į keletą Lietuvos "svorio" valstybių.
Be abejo, kai tik reikia su kuo nors pasivaržyti, dažniausiai mūsų žvilgsniai krypsta į Latviją. Atrodo, jog jei aplenksime kaimynus, tai būsim padarę pusę darbo. Deja, kaip ir futbolo aikštėse, taip ir tribūnose latviai mus lenkia. Jei žiūrėtume vien į bendrą skaičių (Latvijos aukščiausios pakopos pirmenybių rungtynes 2007 metais vidutiniškai stebėjo 682 žiūrovai), tai galėtume kalbėti apie pergalę (nors ir neįspūdingą). Tačiau reikia įvertinti ir tai, jog Latvijos gyventojų visu milijonu mažiau. Lietuvoje A lygos rungtynes vidutiniškai stebėjo 0,024 proc. gyventojų, o Latvijoje - 0,030 proc. Latvijos čempionai "Ventspils" pritraukia 1,95 proc. Ventspilio gyventojų, o vicečempionai "Metalurgs" - 1,74 proc. Liepojos gyventojų.
Sunku varžytis su kitomis nedidelėmis pokomunistinėmis valstybėmis. Praėjusį sezoną Slovėnijoje vidutiniškai rungtynes stebėjo 994 žiūrovai (0,049 proc. visų slovėnų), Slovakijoje - 2889 (0,053 proc.). Daugiau žiūrovų pritraukia ir atskiri klubai. Pavyzdžiui, slovakų "MSK Zilina" rungtynes stebėjo vidutiniškai po 5231 žiūrovą (6,12 proc. Žilinos gyventojų), slovėnų "Nafta" iš Lendavos miesto - 1044 (9,36 proc.).
Gan solidžiai Lietuva pralaimi ir Šiaurės Europos atstovams, kurių klimatinės sąlygos iš esmės tokios pat "nedėkingos" futbolui. Suomijoje, kur futbolas pagal populiarumą netgi nusileidžia ledo rituliui, rungtynėse vidutiniškai apsilanko 2976 žiūrovai (0,056 proc. suomių). Danijoje ir Švedijoje - atitinkamai 8104 (0,148 proc.) ir 10258 (0,112 proc.). Beje, žiūrovų skaičiumi netgi danų ir švedų antrosios lygos lenkia mūsų A lygą. Atskiri klubai taip pat pasiekia Lietuvos klubams sunkiai įsivaizduojamas aukštumas: danų "Randers" - 6524 žiūrovai (11,7 proc.), "Vejle" - 4478 (8,97 proc.), švedų "Trelleborgs FF" - 3458 (13,49).
Kodėl žiūrovai vengia futbolo stadionų? Lengviausia būtų apkaltinti krepšinį. Tačiau toks kaltinimas būtų sunkiai pagrindžiamas. Visų pirma dėl to, jog dviejų sporto šakų sezonai tik iš dalies persidengia. Antra, net ir tada, kai sezonai persidengia, rungtynių laikas skiriasi. Retai taip būna, kad abiejų sporto šakų gerbėjas turėtų spręsti dilemą, ką pasirinkti.
Dar vienas "iš piršto laužtas" paaiškinimas - gausybė laisvalaikio praleidimo alternatyvų - t.y. kitos pramogos nurungia futbolą. Ypač šis paaiškinimas mėgstamas sostinėje. Keista tik, jog ši teorija neveikia kitose Europos valstybių sostinėse. Kur kas didesnis alternatyvų skaičius Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje, Bratislavoje (jau nekalbant apie Londoną, Berlyną ar Paryžių) atrodo neturi jokios įtakos šių miestų futbolo klubų rungtynių lankomumui.
Menko futbolo populiarumo priežasčių reiktų ieškoti savame (t.y. futbolo) kieme. Visų pirma koją kiša intrigos stoka. Per paskutinius devynis sezonus net aštuonis kartus ant aukščiausio laiptelio buvo FBK "Kaunas". Be to, per tuos devynis sezonus tik tris kartus čempionas paaiškėjo priešpaskutiniame arba paskutiniame ture. Kitus šešis kartus atsakymas į klausimą, kas laimės, būdavo žinomas kur kas anksčiau. Intrigos stinga ne tik kovojant dėl nugalėtojų vardo, bet ir siekiant išvengti paskutinės vietos. Per paskutinius penkis sezonus komanda, užėmusi paskutinę vietą, A lygą buvo priversta palikti tik vieną kartą - po 2006 metų sezono tokia lemtis ištiko "Nevėžį". O šiemet net neatsirado norinčių iš I lygos kilti į aukštesnę pakopą. Pastarasis įvykis menkina ir I lygos populiarumą.
Neprisideda prie abiejų stipriausių Lietuvos lygų populiarumo ir galimybė varžybose startuoti komandoms, žemesnėse lygose užėmusioms ne itin aukštas vietas. Atvejai, kai į aukštesnę lygą patenka tokios teisės tiesiogiai neiškovojusios komandos, dažniausiai tik smukdo lygų prestižą. Pavyzdžiu gali būti tiek "Interas" A lygoje (praėjusiame sezone tik 8-tas I lygoje), tiek "Tauras ir Erra" I lygoje (praėjusiame sezone 3-as II lygos Vakarų zonoje), didžiuliais skirtumais pralaimėję daugumą rungtynių.
Norą lankytis stadionuose mažiną ir pačių klubų požiūris į Lietuvos pirmenybes. Vien ko vertas "Vilniaus" vojažas po Europą sezono viduryje, kai vietoje A lygos rungtynių pasirenkamas draugiškas turnyras. "Intero" ir "Vilkmergės" elgesys apskritai byloja apie nepagarbą tiek žiūrovams, tiek kitiems klubams. Visaginiečiai neatvyko į vienerias A lygos rungtynes ir net penkerias dublerių lygos rungtynes, o paskutiniame A lygos ture nebaigė rungtynių dėl žaidėjų stokos. "Vilkmergė" tris kartus neatvyko į I lygos rungtynes (vienerios netgi turėjo vykti Ukmergėje).
Belaukiant stebuklo. Norint pakeisti situaciją, visų pirma turėtų pasikeisti pačių klubų požiūris į žiūrovus. Nemažai daliai Lietuvos klubų dar atrodo, jog svarbiausi yra rėmėjai, o ne aistruoliai, nors Vakarų Europos futbolo klubai seniai įrodė, jog be aistruolių nėra ir rėmėjų. Šiandien kai kuriuose stadionuose tribūnos ištuštėja per porą minučių, o žaidėjų aikštėje nelieka dar greičiau. Gal nuo paprasčiausios padėkos žiūrovams, kurie atėjo į stadioną, reiktų ir pradėti?
Be abejo, norint pakeisti situaciją, savo poziciją turėtų persvarstyti ir Lietuvos futbolo federacija. Šiandien klubams keliami reikalavimai greičiau stabdo nei skatina futbolo plėtrą. Ypač tai akivaizdu kalbant apie infrastruktūros reikalavimus. Vargu, ar galima tikėtis, jog kada nors Pakruojyje, Anykščiuose ar Gargžduose būtų užpildyta 3000 vietų - tiek klubui būtina turėti stadione, jei jis nori dalyvauti A lygos pirmenybėse. Kad taip įvyktų, reiktų sukviesti daugiau nei pusę Pakruojo, trečdalį Anykščių ir penktadalį Gargždų. Tai jau prilygsta stebuklui, o stebuklų Lietuvoje beveik nebūna, o jei ir būna - tai ne futbole.
