Bendrai vertinant abi rungtynes PSG buvo visa galva geresni ir Arsenal tiesiog nieko negalejo pasiulyt kaip argumenta. Abejose rungtynese buvo momentu, kur galbut galejo buti ivarciai, bet tokiu momentu rastume ir PSG. Siandien pirmos 20 min. buvo gana geros Arsenalui, bet man cia primine toki ejima va-bank, po to jautesi kazkoks staigus atkrytis, nes issikvepe komanda nuo tokio tempo, o prasileidus Ruizo gola is esmes buvo uzdarytos rungtynes ir nusviro rankos. Galejo Saka imusti i tuscius vartus, gal pries futbolo logika butu buve po to kokiu stebuklu, bet objektyviai vertinant - geresne komanda finale.
Laimėjo geresnė komanda. Arsenalas, tenka pripažinti, sužaidė pagal galimybes: ir Donnaruma traukė ne vieną, ir Saka į tuščius vartus iš 2 metrų prapylė (per abu geimus Arsenalo 7 big chances - 6 missed), tik labiausiai apmaudu, kad visi 3 PSG įvarčiai šiame pusfinalyje buvo tikros bombos (2 už baudos aikštelės ribų, 1 - šalia). Visgi, kas mane dar net labiau nustebino nei pasakiškas prancūzų judėjimas ir greiti pasai - tai, kaip jie poziciškai tvarkingai gynyboje atstovėjo. Pagarba Enrique'i ir tikrai jei dėl ko džiugu, tai tik dėl jo - tiek ištvėręs gyvenime žmogus. Interui bus labai nelengva.