© Eurofootball.lt
Paskutiniame ture ką nors įdomaus pažiūrėti galėjo įvairius skonius turintys žiūrovai: buvo galima stebėti mirštančiojo agoniją ("Real"), aukšto lygio bokso dvikovą (mačas tarp "Sevilla" ir "Osasuna") bei verkiančius vyrus ("Celta" ir "Valladolid"). Pabaiga buvo tikrai įdomi - net šį sezoną dublį - Ispanijos čempionatą ir UEFA Taurę - laimėję "Valencia" paskutiniame ture namie nesugebėjo įveikti "Albacete" ir taip skambiu akordu užbaigti čempionatą.
Toks jau buvo šis sezonas, kuris baigėsi daugmaž taip, kaip ir buvo tikėtasi, nors viso sezono metu buvo įvairių pakilimų ir duobių.
O paskutiniąją čepionato dieną, kuomet "Real" patyrė penktą iš eilės pralaimėjimą Ispanijos čempionate (pirmą kartą klubo istorijoje!), įniršusiems klubo sirgaliams reikėjo aukų - tokiu atpirkimo ožiu tapo ekipos treneris Carlosas Queirozas. Po kelių valandų prie klubo vairo stojo Camacho - su beveik visada šlapiomis pažastimis ir savo išraiškingais gestais.
Tai tapo jau beveik įprasta - tik "Real" ištinka bėda, pirmasis kuriam skambinama yra Camacho. Na, tiesa, praėjusį kartą jis klubui vadovavo tik 22 dienas. Tuomet jis tiesiog nepagalvojo, kad reikia švaistytis pažadais apie šviesesnį rytojų. Sunku pasakyti, ar šįkart nebus kitaip. Tačiau jei klube krizė - Camacho vardas yra klubo gelbėtojų sąraše.
Verta paminėti vieno Ispanijos dienraščių redaktoriaus nuomonę apie šį trenerį: "Camacho yra labiausiai pervertintas treneris Ispanijos istorijoje. Jis tiesiog užima vietą".
Camacho karjeros pasiekimai niekuo neišsiskiria iš daugumos kitų trenerių - neseniai jis su "Benfica" laimėjo Portugalijos taurę. O šneka jis daug. Taip jau atsitinka kaskart, kai "Real" ištinka krizė.
Queirozas šnekėjo nedaug ir tai turbūt reiškia, kad jis buvo blogas treneris. Nors, tiesą sakant, vargu ar jis kaltas dėl "Real" nesėkmių. Treneris, neturintis patirties vadovaujant tokio aukšto lygio komandai, negali padaryti stebuklų. O gal jis buvo priimtas siekiant padėti Beckhamui jaustis kaip namie? Skamba kiek absurdiškai, tačiau tai negalėtų labai nustebinti. Kad ir kokia buvo to priežastis, šį laikotarpį "Real" norėtų ištrinti iš savo istorijos.
Nekokios sezono pabaigtuvės buvo ir Sevilijoje, kur vietos komanda privalėjo laimėti, norėdama kitamet žaisti UEFA Taurėje. Tai turbūt yra svarbi priežastis kovoti iš visų jėgų, tačiau vaizdas aikštėje priminė kovų epizodus iš "Žiedų valdovo". Tai atspindi ir tai, kad "Sevilla" tarp Ispanijos komandų užima 18-ą vietą "Garbingo žaidimo" (Fair Play) sąraše. Kaip bebūtų keista, šį "turnyrą" laimėjo "Murcia", kuri čempionatą baigė paskutinėje vietoje ir buvo ryški autsaiderė.
"Osasuna", kurios pavadinimas išvertus iš Baskų kalbos reiškia sveikatą, "Garbingo žaidimo" sąraše finišavo lentelės viduryje, tačiau paskutiniame ture jie buvo "No juganda nada", kas išvertus iš ispanų kalbos reiškia "nekovoja dėl nieko". Nors klubas didžiają sezono dalį atrodė kaip rimtas pretendentas užimti vietą, garantuojančią teisę kitamet žaisti UEFA Taurėje, sezono pabaigoje nusirito į 12-ą vietą.
Šių dviejų Sevilijos ir Pamplonos ekipų dvikovos visada buvo aršios. Bet rungtynės, kurios buvo paskutinės šiame sezone, buvo panašesnės į bokso ringą. Kairės rankos "kablys", kurį Bakayoko "išrašė" Alfarui, nepadarytų gėdos geriausiems boksininkams pasaulio sunkiasvorių finale.
Po šio smūgio Daktaru vadinamas "Alfaro" nerado sau vietos - jį užvaldė keršto jausmas. Kurį laiką jis dar bandė pasiekti Bakayoko, tačiau apsaugos darbuotojų buvo išvestas iš aikštės.
Tuo tarpu, kiek aprimus aistroms (jei galima taip pasakyti), Baptista įmušė dvidešimtą įvartį šiame sezone ir padėjo Sevilijai pelnytai iškovoti vietą kitų metų UEFA Taurėje. Pelnytai todėl, kad nors vasarą ir pardavė savo lyderį Jose Antonio Reyesą, tačiau sugebėjo puikiai apsieiti ir be jo.
Ispanijos futbolo federacijos sprendimas nubausti tris "Osasuna" žaidėjus keturių mačų diskvalifikacija, o Alfarą kiek švelnesne - dviejų mačų diskvalifikacijos - bausme, atrodo netgi labai teisingas, o, galbūt, ir per švelnus.
Verta paminėti, kad "Osasuna" šiame sezonų daugiausiai kartų - net 15-ą - iškovojo lygiąsias. Šis klubas taip pat pateikė šiokią tokią sensaciją - jie, sugebėję laimėti net 3-0, tapo vienais pirmųjų, įtakojusių "Real" krachą.
Tuo tarpu lentelės apačioje Luisas Fernandezas parodė šiokį tokį stebuklą - "Espanyol" klubą, kuris per pirmąsias dešimt sezono rungtynių sugebėjo iškovoti tik penkis taškus, išgelbėjo nuo iškritimo į žemesnę lygą. Nors jie "Garbingo žaidimo" sąraše užėmė paskutiniąją vietą, dabar į tai nekreipkime dėmesio.
Būtent ekscentriškajam Fernandezui mes turime būti dėkingi už tai, kad De La Pena vėl žaidžia kaip anksčiau. Sezono užbaigtuvėse jis sukūrė du įvarčius ir tapo Ispanijos čempionato Ponu Rezultatyviu Perdavimu, viso šiame sezone jų atlikęs net 13-ą - tai yra trim daugiau nei Beckhamas.
Deja, žaidėjas, kuriam mušti įvarčius jis padėjo labiausiai - Raulis Tamudo - į Europos čempionatą nevyks nepaisant to, kad sezone įmušė 19-ą įvarčių. Taip pat į Portugaliją nevyks ir "Marseille" siaubas Mista, žaisdamas "Valencia" gretose įmušęs taip pat 19-a įvarčių Ispanijos čempionate. Tikrai nereikėtų pamiršti, kad abu šie žaidėjai tapo rezultatyviausiais Ispanijos čempionato ispanais, kadangi rezultatyviausiu čempionato žaidėju tapo brazilas Ronaldo. Tačiau rinktinės trenerio sprendimas yra galutinis ir neginčijamas - jei jis nusprendė, kad jam rinktinėje labiau reikės mažiau mušančių, tačiau labiau aukšto lygio kovose užgrūdintų žaidėjų, tai taip ir bus. Na, šis pasakymas galbūt negalioja tik jaunajam Fernandui Torresui. Tačiau jo pakvietimui į rinktinę yra kita priežastis - jis jau dabar laikomas perspektyviausiu Ispanijos puolėju ir jos ateitimi, tad nieko keisto, kad rinktinės treneris nori po truputį užgrūdinti jauną žaidėją aukščiausio lygio rungtynėse. Bet kokiu atveju, išvados bus daromos po Europos čempionato. Ir jei Ispanijai nepasiseks, tikrai nebus pamirštas trenerio sprendimas į Portugaliją imti šiame sezone apsnūdusį Raulį vietoj puikią formą įgavusių Tamudo ir Mistos.
Lygoje kitamet nematysime "Celta" ir "Valladolid" ekipų, kurios prisijungė prie mažiau žinomos "Murcia" ekipos. "Celta" tapo bene pirmąją ekipa tame pačiame sezone ir žaidė Čempionų lygoje, ir iškrito iš savo šalies aukščiausiosios lygos. Tokio jų pasirodymo mažai kas tikėjosi, tačiau tai tapo puikiu įrodymu, kad futbole svarbus ne tik demonstruojamas žaidimas, bet ir pasitikėjimas savo jėgomis.
Sezono netikėtumu greičiausiai tapo ne "Real" krachas, o du "Barcelona" veidai - prieš ir po Kalėdų. Kalbama, kad per trumpas Kalėdų atostogas katalonai buvo nusisamdę psichologą, kuris padėjo klubo žaidėjams atgauti psichologinę pusiausvyrą. Jei taip tikrai buvo, tai tas žmogus tikrai nusipelnė viso savo atlyginimo. Ir galima pamanyti, kad sekantis šio psichologo/psichologės klientas bus "Real".
Žvelgiant į statistiką, geriausiu sezono vartininku neabejotinai tapo "Valencia" vartų sargas Santiago Canizaresas, tačiau jis turbūt turėjo geriausią sezono gynybą. Ispanijos čempionate "Valencia" praleido tik 27-is įvarčius - išties įspūdingas pasiekimas.
Norite tikėkite, norite - ne, tačiau labiausiai sirgalių palaikoma ekipa šiame sezone tapo "Albacete". Žinoma, tokį titulą ji užsitikrino pagal savotišką skaičiavimą - jų 17 tūkstančių vietų stadionas vidutiniškai kiekvienose rungtynėse buvo užpildytas 89%. Antroje vietoje pagal šį rodiklį liko "Valencia" - rungtynėse vidutiniškai užpildyta buvo 87% vietų, "Real" liko ketvirti - 85% vietų.
Žinoma sunku lyginti 286 tūkstančius sirgalių, kurie stebėjo "Albacete" žaidimą savo stadione ir 1281000 žiūrovų, kurie sumokėjo dideles sumas, už galimybę stebėti "Real" rungtynes prestižiniame "Santiago Bernabeu" stadione. Bet kokiu atveju, tai yra gana įdomūs paskaičiavimai.
Pažvelgę į antrąją Ispanijos lygą, iki kurios pabaigos liko vos keletas turų, galime teigti, kad kitamet "La Ligoje" greičiausiai matysime "Levante", "Numancia" ir "Alaves". Iš šio trejetuko tik "Numancia" kol kas atrodo kiek per silpna aukščiausio lygio dvikovoms. Tačiau nemenkų šansų šias tris ekipas aplenkti turi "Sporting" ir "Getafe" ekipos.
Geriausia sezono komanda, kuri pademonstravo geriausią komandinį žaidimą, galima drąsiai vadinti Bilbao "Athletic". Tai, kad jie kitamet žais UEFA Taurėje tikrai yra ne žvaigždžių, o puikiai susižaidusių žaidėjų nuopelnas.
Šio baskų klubo jaunieji talentai - Yeste ir Del Horno - turbūt buvo verti atstovauti savo šalį Europos čempionate, tačiau rinktinės trenerio sprendimas buvo kitoks. Nesvarbu, jų diena dar išauš. Didžiausias klausimas dabar yra, ar sugebės Ispanija pagaliau iškovoti Europos čempionų vardą. Tai yra ne tik klausimas, bet ir didžiausias Ispanijos tikslas.
