© Eurofootball.lt
Neatsisakyk nieko, ko dar nebandei. Kai aš žaidžiau Anglijoje, nuolat kartodavau, jog nenoriu keltis į Italiją. Tačiau aš labai apsirikau ir man labai patinka žaisti Italijoje. Maniau, kad visą laiką praleisiu treniruočių stovyklose ir futbolas bus labai gynybinis, tačiau taip nėra. "Serie A" nuo kitų lygų skiriasi tuo, kad netgi silpnesnėms ekipoms - kaip "Chievo" ir "Messina" - lygoje sekasi neblogai. Itališkas gyvenimas yra malonumas, Roma ir Milanas tikrai skiriasi nuo Mančesterio.
Futbole draugų nesusirasi. Ypač jei esi užsienietis. Nei viename klube nežaidžiau daugiau nei tris sezonus. Gali puikiai sutarti su ekipos draugais, tačiau tik palikęs klubą esi užmirštas. Esu sutikęs daug gerų žmonių, tačiau jie išsibarstę po Mančesterį, Romą, Eindhoveną ir kitur. Juk negali nei iš šio, nei iš to užbėgti vakarienės...
Neprivalai mėgti ekipos draugų, tačiau turi jais pasitikėti. Andy Cole ir Teddy Sheringham nekalbėjo vienas su kitu žaisdami "Manchester United", tačiau tai nesutrukdė mums iškovoti titulus. Svarbiausia yra tai, kad prieš rungtynes persirengimo kambaryje galėtum apsidairyti aplink ir matyti žmones, kuriais pasitiki. Pasitikėjimo savo jėgomis suteikia vien tas dešimties kitų žaidėjų vaizdas. Tačiau jei bent vienu iš jų nepasitiki, teks nusivilti.
Žaidėjų valia - mitas. Jei klubas nori tave parduoti, tu negali nieko padaryti. Tave parduos kaip mėsą. Kokioje dar verslo šakoje darbdavys gali išmesti gerai dirbantį darbuotoją prieš jo valią? Žinoma tu gali nesutikti su transferu, tačiau klubas visada turi teisę pasodinti tave ant suolo. Nesutinku, kad viskas priklauso nuo futbolininkų. Mančesteryje jaučiausi puikiai, netgi užsisakiau naują virtuvę, tačiau jie norėjo mane parduoti.
Ne kiekvienas svajoja žaisti "Real". Aš du kartus atmečiau Madrido "Real" pasiūlymus: 2001-ųjų vasarą ir po dviejų metų. Manęs tai nesudomino. Pastarąjį kartą aš atsisakiau, nes nenorėjau su šaknimis išplėšti savo šeimos, mokytis naujos kalbos ir bandyti suprasti naują kultūrą.
Treneriu nebūsiu. Nenoriu leisti laiko svarstydamas, kaip priversti ekipą žaisti geriau, ar kokį kairįjį gynėją įsigyti. Greitai supranti, kad žaidėjų gyvenimas lengvesnis nei trenerių. Taip yra neteisinga, tačiau visa kaltė verčiama ant trenerių. Kam man to reikia? Ne, geriau dirbsiu ne tokį sunkų psichologiškai darbą. Geriau treniruosiu dešimtmečius vaikinukus - žmones, kurie tikrai trokšta mokytis - Olandijoje.
Niekada nepasiduok. Ne visi gali būti Wayne'ais Rooney'ais. Būdamas jo metų aš bandžiau tapti elektriku ir galvojau, kad mano šansas tapti profesionaliu futbolininku jau buvo prarastas. Tačiau mane pastebėjo mėgėjų lygoje ir aš atsigriebiau už prarastą laiką. Kartais pradėti vėliau yra gerai. Kai kuriems anksti treniruotis pradėjusiems vaikams futbolas greitai pabosta. Aš savo jaunystę praleidau kvailiodamas, gerdamas alų, sprogdindamas pieno pakelius (skamba keistai, tačiau tokia buvo tradicija Kampene) - dariau tai, ką norėjau.
Nelaikyk nuoskaudų. "Manchester United" suklydo mane parduodami. Turėjau daugybę progų išsakyti blogas mintis spaudoje, tačiau to nepadariau. Koks tikslas? Aš žinau, kad jie suklydo, jie žino, kad suklydo. O dabar esu labai laimingas Milane.
Svarbu trokšti nugalėti. Visur. Visada. Bet kokiame sporte. Net namie. Jei taisau lempą namie ir ji neveikia, niekas su manimi negali kalbėti, kol nesutvarkysiu.
