Justas Lasickas buvo jauniausias praėjusio sezono žalgirietis, pelnęs įvartį „SMScredit.lt A lygoje“, tačiau tuo perspektyvaus žalgiriečio indėlis į Lietuvos čempionų iškovotus trofėjus tikrai neapsiriboja.
Supertaurėje ir pirmojo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyro finale rungtyniavęs 19-metis saugas sunkaus darbo dėka sulaukė rimtesnio vaidmens pagrindinėje komandoje bei pravėrė Lietuvos jaunimo (iki 21-erių metų) rinktinės duris. Visgi trečią vietą geriausio 2016 metų šalies jaunojo futbolininko rinkimuose užėmęs J.Lasickas neketina skrajoti padebesiais.
Saugas sieks produktyviai išnaudoti atostogas ir kuo geriau pasiruošti kitam sezonui, kuriame, anot žalgiriečio, bus dar daugiau iššūkių. J.Lasickas kol kas kratosi Lietuvos futbolo mohikanų jam klijuojamos „Mocarto“ etiketės. Kuklumas gal ir neturėtų stebinti: taip kartais vadinamas Italijos futbolo deimantas Andrea Pirlo, o „Futbolo Mocarto“ pravardė itin linksniuota dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai tais laikais galinga Austrijos rinktinė buvo vedama į priekį tragiško likimo puolėjo Matthiaso Sindelaro.
J.Lasickas taip pat apibendrino savo pirmą reikšmingesnį sezoną Lietuvos čempionate, jaunojo futbolininko rinkimus, „Žalgirio B“ pasirodymą Pirmoje lygoje ir mėgstamus futbolo protmūšius.
– Kuo skiriasi 17-metis J.Lasickas, 2014 metais debiutavęs mače su „Klaipėdos granitu“, nuo to, koks jis buvo praėjusiame sezone?
– Didžiausias skirtumas – gavau vyrų futbolo patirties. Pradėjau nuolatos treniruotis su pagrindine komanda. Debiutuodamas kartas nuo karto buvau prijungiamas prie pagrindinės komandos, o dabar tai yra normalu. Visada treniruojuosi su pagrindine komanda. Gavau daug praktikos, sužaidžiau daug tikrai svarbių rungtynių, todėl, manau, naujas Justas yra tikrai geresnis.
– Praėjusiame sezone pelnei debiutinį įvartį „SMScredit.lt A lygoje“, žaidei svarbiuose Supertaurės ir LFF taurės mačuose. Kokie įsimintiniausi epizodai iš šių metų?
– Reikėtų pradėti nuo Supertaurės. Esant rezultatui 1:1, joje pasirodžiau antrame kėlinyje, teko žaisti ir pratęsimą. Galėjau įmušti labai neblogą įvartį ir pavyko sužaisti neblogas rungtynes, iškovojome pirmą titulą. Buvo geras impulsas visiems metams, kuris, manau, suteikė daugiau pasitikėjimo. Patikėjau, kad tikrai galiu žaisti su vyrais šitame lygyje. Įvarčio, įmušto „Kauno Žalgiriui“, taip nesureikšminčiau. Dažnai man pavykdavo išeiti po keitimo ir sustiprinti žaidimą, tačiau dažnai taip ir nepavykdavo išnaudoti momentų. Ties tuo dabar stengiuosi kuo daugiau dirbti. Gal tas įvartis buvo debiutinis ir malonus, tačiau labai jo nesureikšminu ir labai tikiuosi įmušti dar daugiau įvarčių, atlikti rezultatyvių perdavimų.
– Taip pat žaidei Pirmoje lygoje, įmušei keturis įvarčius, bet komanda po sėkmingų 2015-ųjų šiemet liko aštunta. Ko pritrūko iki geresnio pasirodymo ir ar vieta turnyro lentelėje taip akcentuojama?
– Rezultatas turnyro lentelėje ne visada yra svarbiausias dalykas. Jaunai komandai svarbu rodyti gerą žaidimą, vykdyti savo funkcijas, tačiau rezultatas galėjo būti geresnis. Su treniruotėmis, sunkiu darbu turėtų ateiti geresnis rezultatas. Praėjęs sezonas buvo prastokas, bet pasikeitė treneris, žaidimo filosofija, pradėjome žaisti šiek tiek kita taktika. Sezono pradžioje neatradome savo žaidimo, komandą paliko dar porą svarbių žaidėjų. Visas sezonas buvo neįprastas. Praeitais metais mes labai daug treniruodavomės kartu, ruošdavomės kiekvienoms rungtynėms su B komanda, o praėjusiame sezone kartais to nepavykdavo padaryti. Manau, tai yra pagrindinės priežastys, kodėl „Žalgiris B“ praėjusiame sezone nebuvo tokia stipri komanda, tačiau net neabejoju, kad kitame sezone bus stipresnė komanda ir, nesvarbu, kas joje žais, tikrai nebūsime Pirmos lygos vidutiniokais.
– Šiais metais geriausio jaunojo futbolininko rinkimuose likai trečias. Kiek tau svarbus toks įvertinimas ir ar tai yra paskata siekti apdovanojimo, kai iki viršūnės netoli?
– Paskata yra siekti geriausio Lietuvos futbolininko titulo, bet yra tam tikras kelias, kurį turi nueiti. Labai malonu būti įvertintam ir surinkti nemažai balsų iš ekspertų, futbolo visuomenės. Malonu, kad žmonėms tai rūpi, yra tų, kurie domisi ir tai tikrai geras įvertinimas, tačiau kitais metais žadu dirbti dar stipriau, jog būčiau ne trečias, o dar aukščiau.
– Būdamas 18-os jau rungtyniavai Lietuvos U-21 rinktinėje. Kokios patirties pasisėmei ir kokios rungtynės labiausiai įsiminė?
– Rinktinėje vaidinau daugiau epizodinį vaidmenį. Žaidžiau nemažai Baltijos taurėje, tačiau tiek estai, tiek latviai yra mūsų lygio komandos. Rungtynės buvo įdomios, tikrai naudingos, bet išskirčiau mačą su slovėnais. Pats išėjau į aikštę rungtynių pabaigoje ir nedaug kas tikėjo, jog galime laimėti. Slovėnai, norėdami patekti į kitą etapą, turėjo laimėti, buvo atsivežę tikrai gerą sudėtį, tačiau visa komanda žaidė labai gerai. Pačiam teko atlikti labai neblogą perdavimą, po kurio įvartį įmušė Simonas Stankevičius, bet, deja, buvo užfiksuota nuošalė. Buvau patenkintas, kaip sužaidžiau per tas dešimt minučių, tačiau šioje rinktinėje tai buvo tik epizodinis vaidmuo. Ateityje tikiuosi prisidėti prie kur kas rimtesnių pergalių.
– Kokius tikslus kitame sezone keli sau ir komandai?
– Komandai Lietuvoje yra tik vienas tikslas – laimėti viską, tačiau visiems labai įdomu ir visi gyvename bent jau Europos lygos turnyro svajone. Žinoma, čia yra pagrindinis „Žalgirio“ tikslas ir darysime viską, kad kitais metais pagaliau jį pasiektume. Asmeniniai tikslai: norėtųsi dar labiau įsitvirtinti, sužaisti dar daugiau rungtynių ir galbūt net debiutuoti Europoje. Žinoma, tikslai sezono metu gali keistis, aplinkybės dažnai keičiasi, bet norėtųsi pasiekti kažką gražaus su šia komanda.
– Kaip ketini praleisti laiką per tarpsezonį?
– Tas mėnuo labai greitai prabėga. Futbolininkai negali sau leisti visą mėnesį nieko nedaryti ir tiesiog ilsėtis. Bus pora laisvesnių savaičių ir po to reikės pradėti ruoštis naujam sezonui. Darysiu trumpų distancijų bėgimus, palaikydamas savo fizinę būklę. Nuo gruodžio antros pusės planuoju pradėti treniruotis lengvosios atletikos manieže, nes ypač jauniems žaidėjams tikrai nereikia tokių pertraukų. Reikia išnaudoti tokias progas ir tarsi dėti dar vieną žingsnį į priekį, būti geriau pasiruošusiems pasirengimui naujam sezonui, palikti geresnį įspūdį ir galbūt įsitvirtinti pagrindinėje komandoje.
– Futbolo užkulisiuose buvai pramintas „Mocartu“. Kodėl?
– Vienas labai gerbiamas treneris Gintas Buzas taip kartais vadindavo. Gal dėl to, kad kartais žaisdavau Elitinėje U-19 lygoje, būdavo kiek lengviau ir jausdavosi tas lygių skirtumas, tačiau tikrai neturiu tokios pravardės ir ją reikia labai sunkiai užsidirbti. Manau, esu dar jos nenusipelnęs.
– Buvai pastebėtas futbolo protmūšiuose. Kuo labiausiai domiesi?
– Be abejo, kaip ir dauguma futbolo atstovų, žaviuosi Anglijos „Premier“ lyga. Kiekvienas sezonas – naujas, nenuspėjamas, nėra aiškių favoritų, autsaiderių. Ne veltui tai pati populiariausia pasaulyje futbolo lyga ir ji mane domina, tačiau domiuosi ir kitomis, ir kartais futbolo istorija. Protmūšių veikla yra įdomi ir man pačiam, dėl to ten labai linksmai praleidžiu laiką. Žinoma, planuoju ir toliau ten vaikščioti, komanda labai gerai atrodo, kiekvienas narys yra labai svarbus.
