Ilgiau nei dvejus metus FK „Žalgiriui“ atstovaujantis Donovanas Slijngardas rugpjūčio 28-ąją dieną atšventė savo 30-ąjį gimtadienį, tokiu būdu įkopdamas į ketvirtąją dešimtį.
Žalgirietis jubiliejaus dieną, kaip jam įprasta, kukliai ir prasmingai praleido su artimiausiais žmonėmis bei vėliau buvo pasveikintas treniruotės metu. Legionierius iš Nyderlandų įrodė, jog turi gerą skonį tortams – komandos draugai kaip mat suvalgė atneštus skanėstus.
Visgi šventė jau užmarštyje – D.Slijngardas dabar atsakingai ruošiasi itin svarbiai Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės akistatai su Marijampolės „Sūduva“ bei tikisi nutraukti įvarčių badą, kurį jam su šypsena kartas nuo karto primena komandos draugai ir treneriai.
– Kaip atrodo įprastas Donovano Slijngardo gimtadienis?
– Nesu tas, kuris gimtadienio proga rengia vakarėlius. Nors tai tikrai išskirtinė diena, bet man ji yra įprasta bei paprasta, praleista su šeima vakarieniaujant. Šį gimtadienį taip pat švenčiau su šeima. Atvyko vaikai, buvo labai smagu.
– Kokia gauta dovana tau pirmiausia šauna į galvą?
– Kai buvau vaikas, dovanų gavau „PlayStation“ žaidimų konsolę – buvau tikrai labai laimingas. Vis dėlto svarbiausia man yra tai, kad šeima tokiomis dienomis būna šalia.
– Ar sunku būna išsirinkti, ką norėtum įteikti jubiliatui?
– Man visada sunku išsirinkti, ką žmogui norėčiau padovanoti. Stengiuosi išsiaiškinti, kas jam patinka, o jeigu ne – tada dovanoju pinigus ir jubiliatas gali įsigyti tai, kas jam patinka.
– Ar skyrėsi šis gimtadienis nuo tų, kuriuos sutikdavai ankstesniuose savo klubuose?
– Ne itin, įprastai nuperku tortą. Tiesa, gaila, jog ne visa komanda yra čia, bet, deja, negaliu laukti dar porą savaičių. Smagu, kad jauni vaikinai taip pat tapo to dalimi.
– Komanda šiuo metu A lygoje žengia pirma, tačiau atotrūkis turbūt ne toks didelis, kokio norėtumėte?
– Esame turnyro lentelės viršūnėje ir tai yra gerai. Praėjusį mėnesį praradome taškus ir prieš silpnesnius klubus, ko daryti neturėtume. Sunku paaiškinti, kodėl žaidžiame tokias banguotas rungtynes. Jei turėčiau atsakymą, netrukus tai pakeisčiau. Su visa pagarba Kauno komandoms, tikrai buvome labai nusivylę, kai pastaruosiuose mačuose jų abiejų neįveikėme.
– Turbūt LFF taurės pusfinalyje norėjosi gauti silpnesnį varžovą nei Marijampolės „Sūduva“?
– Tai – stipriausias varžovas, kurį buvo galima gauti ir šis mačas bus tarsi finalas. Bet kuriuo atveju privalėtume juos įveikti, jei norime iškovoti titulą. Burtų nepakeisime, tad turime atlikti savo darbą.
– Treneriai ir žaidėjai nevengia tavęs patraukti per dantį dėl to, kad vis dar nesi pelnęs įvarčio „Žalgiryje“. Kada išauš tas džiugus momentas?
– Nors dar nepelniau „Žalgiryje“ įvarčio, tačiau, pirmiausia, aš turiu apsiginti. Galbūt įmušiu pirmą įvartį ir tada jie pasipils, tačiau jo aš nemedžioju, nors reikėtų turbūt dar labiau į tai atkreipti dėmesį. Jei medžiočiau įvartį ir jo neįmušiau, būtų kur kas skaudžiau. Kai kurie futbolininkai ir treneriai apie tai jau pajuokauja, tad tam turi ateiti pabaiga. Tai yra ilgiausia mano karjeros atkarpa be įvarčio, nes „Žalgiryje“ žaidžiu jau dvejus metus. Jau nesvarbu, koks tai bus įvartis – galbūt eisiu realizuoti 11 metrų baudinio ir tą sausrą užbaigsiu.
