Zagurskas – apie futsalą Lietuvoje, Neymaro turnyrą Brazilijoje ir kapitono pareigas

Pokalbio metu Lietuvos futsal rinktinės kapitonas papasakojo apie savo karjerą, pasidalino mintimis apie salės futbolo lygį Lietuvoje bei prisiminė nepakartojamą patirtį Brazilijoje vykusiame Neymaro vardo turnyre.

Apie salės futbolo augimą Lietuvoje

Justinas Zagurskas, kalbėdamas apie salės futbolo lygį Lietuvoje, išskyrė FIFA pasaulio salės futbolo čempionato svarbą. Pasak jo, būtent pasaulio čempionatas tapo kertiniu faktoriumi, pakeitusiu mąstymą tiek žaidėjų, tiek klubų vadovų tarpe.

„FIFA pasaulio salės futbolo čempionato organizavimas Lietuvoje davė didelį spyrį ir kitoms komandos, žaidėjams. Žaidėjai nori įrodyti, nori patekti į rinktinę, ne kiekvienas sudalyvaus pasaulio čempionate, ne kiekvienam tai pavyksta. Dabar ir komandų padidėjo, ir geografija prasiplėtė, ir tas požiūris rimtesnis atsirado, pati rinktinė – ankščiau susirinkdavome, pabūdavome tame pasiruošime, sužaisdavome atrankos rungtynes ir vėl išsiskiriame iki kitų rungtynių.

Dabar vis tiek, rimtas reikalas laukia, žiūrime labai atsakingai, profesionaliai, ir manau, kad tas dalykas ir čempionate pasireiškia, komandos profesionaliau žiūri į patį čempionatą. Labai džiugu, kad dabar komandų daugiau, rungtynių daugiau ir kiekvienos rungtynės yra tam tikras iššūkis. Vienas rungtynes lengvai laimi, kitas rungtynes, atrodo, prieš kokius autsaiderius, žiūrėk, jau ir sunkiai sužaidi“, – kalbėjo J. Zagurskas.

Neymaro turnyras Brazilijoje

Lietuvos salės futbolo rinktinės kapitonas pasidalino prisiminimais iš Brazilijoje vykusio Neymaro turnyro. J. Zagurskas, kartu su komandos draugais, iškovojo kelialapį į Pietų Amerikoje vykusį turnyrą. Pasak paties J. Zagursko, tai buvo nepakartojama patirtis.

„Žaidėme grupių etapą, iš penkių rungtynių vienas laimėjome, visas kitas pralaimėjome ir iškritome“, – prisiminė J. Zagurskas. Vis dėlto, toks pasirodymas nesutrukdė lietuviams maksimaliai pasinerti į futbolo šventės atmosferą.

„Pažiūrėjome turnyro finalą, pamatėme patį Neymarą, Gabrielis Jesusas buvo, Cisse. Viską stebėjome iš labai arti, galėjome net priliesti. Vienas mūsų komandos narys gavo Neymaro parašą – ištiesė mūsų marškinėlius ir kol kiti žaidė, Neymaras pasiėmęs markerį parašus dalino.

Ir įspūdingiausias dalykas – kai išeini iš Neymaro instituto (turnyro vietos), eini gatve ir ji aptverta geležine tvora. Ir ten brazilai stovi – vaikai, mamos, nėščios mamos, seneliai – tiesia į tave rankas, nori tave paliesti, prašo marškinėlių, prašo, kad kažką duotum, lenkiasi tau... Pasijautėme kaip kažkokie futbolo dievai. Jie ten perlipti tvorą bandė, norėjo apkabinti tave, pasijautėme lyg būtume kažkokios pasaulinės žvaigdžės. Tada suvoki, kad esi futbolo šalyje ir ten futbolas yra taip mylimas“, – šypsojosi J. Zagurskas.

„Kauno Žalgirio“ lyderis taip pat prisiminė, kaip vieną vakarą Brazilijoje išėjo pasivaikščioti po paplūdimį ir pamatė, kaip vietiniai paplūdimyje žaidė futbolą.

„Ėjome palei pakrantę ir pačiame paplūdimyje nebuvo apšvietimo, tik nuo gatvės buvo apšvietimas, bet jis nebuvo įspūdingas. Ir jie, šlepetes įsismeigę į smėlį iš abiejų pusių ir nusibraižę aikštelę, žaidė 11 prieš 11. Įspūdinga buvo žiūrėti. Linijos lygios, nereikia jokių vartų, dvejos šlepetės tik įsmeigtos, viena komanda be marškinėlių, kita su marškinėliais ir 11 prieš 11 žaidė“, – pasakojo salės futbolo rinktinės kapitonas.

Dar daugiau J. Zagursko minčių bei negirdėtų istorijų išgirsite tinklalaidėje „Football O‘clock“.