Turino „Juventus“ priklausantis lietuvis Vykintas Slivka šį sezoną yra tvirtas pagrindinės sudėties Olandijos klubo Hertogenbošo „Den Bosch“ žaidėjas. Saugas yra itin svarbi figūra aikštės viduryje ir įprastai rungtyniauja po 90 minučių.
Panevėžietis itin jaunas į save atkreipė Turino „Juventus“ skautų dėmesį ir netrukus persikėlė į vieną garsiausių Europos klubų. Įdomu tai, kad „Juventus“ nariu jis tapo net nedebiutavęs pagrindinėje „Ekrano“ komandoje.
Kaip ir įprasta didžiuosiuose klubuose, jaunimas būna skolinamas tam, kad įgautų žaidybinės praktikos. Taip V. Slivka spėjo pažaisti tiek „Serie B“ klube „Modena“, tiek Slovėnijos ND „Gorica“, o šiuo metu sėkmingai rungtyniauja Olandijoje.
Lietuvis vis dar turi galiojančią sutartį su „Juventus“, tačiau kas V. Slivkos laukia po šio sezono – kol kas neaišku.
Su V. Slivka kalbėjomės apie jo ateitį „Juventus“ klube, nuomos specifiką, olandų taip mėgstamą elektroninę muziką, dramatišką iškritimą iš taurės turnyro ir asmeninį tobulėjimą.
Vykintai, kaip vertini šį sezoną – ar pats jauti, jog tai dar vienas žingsnis į priekį?
Tikrai jaučiuosi patobulėjęs ir sezoną vertinu teigiamai. Paskutinėse rungtynėse, manau, žaidžiau bene geriausią futbolą savo karjeroje, tačiau tikrąjį sezono balą parašys vasaros perėjimų langas (šypsosi).
Kuo taip įsiminė paskutinės rungtynės?
Labiau įsiminė ne pačios rungtynės, o tai, kaip aš jaučiausi. O jaučiausi puikiai – pranašesnis ir geresnis žaidėjas už varžovus.
Kokias didžiausias pamokas išmokai šiame sezone?
Jeigu žiūrint iš futbolo pusės, tai pamačiau visai kitą futbolo mokyklą, filosofiją. Labiau iš gyvenimo perspektyvos – teko pažinti visiškai kitą tautą, kitas tradicijas, kitą mąstymą. Tokie dalykai formuoja asmenybę.
Negalima sakyti, jog žaidi labai rezultatyviai – įmušei tris įvarčius. Ar turi tikslą įmušti daugiau? Galbūt tiesiog nesureikšmini įvarčių faktoriaus?
Sureikšminu. Paskutiniu metu susikurdavau nemažai progų, bet gal puolėjo instinkto trūkumas pakišdavo koją. Daug dėmesio skiriu šiam aspektui treniruotėse, ištaisysiu.
Žaidei Italijoje, Slovėnijoje, dabar rungtyniauji Olandijoje. Ar pajautei, kad čia futbolas turi kažkokių esminių skirtumų, kurie tau dar labiau padėjo tobulėti vienoje ar kitoje vietoje?
Olandijoje didesnis dėmesys skiriamas žaidimui vienas prieš vieną, komandos nebijo žaisti naudojant asmeninę gynybą, o presingas yra labiau organizuotas. Taip pat daugiau dvikovų. Tai visuose šituose žaidimo aspektuose jaučiuosi daugiau ar mažiau patobulėjęs.
Ar visą sezoną stabiliai žaidei stabiliai vienoje pozicijoje, o gal buvai stumdomas ir į kitas pozicijas?
Žaidžiau daugmaž vienoje pozicijoje – atakuojančio saugo.
Kalbant apie komandos rezultatus, jie nėra ypatingai geri. Žaidžiate žemiau galimybių ribos?
Iš pradžių tikrai tikėjau, kad žaidžiame žemiau galimybių ribos, bet paskutiniu metu pradedu galvoti, kad esame ten, kur ir turime būti. Išbarstėme daug kvailų taškų, o pergales paleisdavome paskutinėmis minutėmis.
Kaip sunkesnius etapus išgyvena komanda – ar visi būna įsitempę, nervingi, o galbūt kaip tik stengiamasi išlaikyti gerą nuotaiką ir optimizmą?
Žinoma, kažkiek ta įtampa juntama. Būtų labai keistai, jei jos nebūtų, bet taip pat stengiamasi žiūrėti pozityviai. Šiuo metu komandos treneriai jau dėlioja kito sezono dėlionę, todėl ta įtampa yra atslūgusi. Greičiau jaučiamas šioks toks kartėlis ir nusivylimas dėl šio jau besibaigiančio sezono.
Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad skaudžiausia nesėkmė buvo taurėje prieš „VVSB“. Atrodo buvote prie pat taurės pusfinalio slenksčio... Kaip prisimeni tą mačą ir kaip sugebėjote po jo atsigauti?
Keistos rungtynės. Pirmavome 2:0 iki 80 min., tačiau per paskutines tris minutes sugebėjome praleisti tris įvarčius, nors ir atrodė, kad žaidimo gijos mūsų rankose. Manau, kad kai kurie žaidėjai nesusitvarkė su spaudimu ir po praleisto pirmojo įvarčio sužaidė daug žemiau savo galimybių ribos.
Atsigauti buvo sunku, bet laikas, keletas pergalių čempionate, grąžino pasitikėjimą. Beje, tos rungtynės tikriausiai kainavo poziciją ir mūsų treneriui, nes po kelių kitų rungtynių jis buvo atleistas iš pareigų.
Jeigu reikėtų palyginti V. Slivką dabar ir V. Slivką prieš dvejus metus. Kuo dabartinis V. Slivka yra geresnis žaidėjas?
Jis geresnis visais aspektais, absoliučiai. Iš fizinės, techninės, psichologinės, žaidimo praktikos pusių. Net ir alkį jaučiu didesnį, didesnį nei kada jaučiau, tiesą sakant.
Vis dar priklausai „Juventus“ klubui. Ar yra tikimybė, jog „Juventus“ norės pratęsti sutartį ir toliau tave kažkam skolinti?
Nelabai šia tema yra ką kalbėti. Vasarą sėsime su agentu, „Juventus“ vadovais prie bendro stalo ir viską aptarsime.
Kaip į išnuomotą žaidėją žiūri „Den Bosch“ klubas? Ar nebūtų geriau priklausyti komandai, kurioje žaidi?
Jeigu lygintume šias dvi situacijas – būti skolintu ir neskolintu, tai tikriausiai geriau yra būti neskolintu. Klubas paprastai būna tavimi labiau suinteresuotas. Tačiau žinoma, visokių susitarimų būna tarp klubų, tad vienareikšmiškai sunku pasakyti.
Papasakok apie gyvenimą už aikštės ribų, kaip atrodo įprasta tavo diena?
Anksti einu miegoti, anksti keliuosi. Dažniausiai per dieną būna dvi treniruotės, tad laiką nuo devintos iki ketvirtos valandos praleidžiu stadione. Vėliau poilsis, stengiuosi pailsinti galvą nuo futbolo knygomis, muzika, filmais. Tai sunkiau pavyksta, kai būna žaidžiami UEFA Čempionų lygos mačai. Tu turi susikurti kažkokį savo pasaulėlį, kitaip būtų labai sunku dėl rutinos.
Ar mieste turi savo mėgstamas vietas, kuriose dažniau apsilankai?
Kažkokios mėgstamiausios vietos neturiu. Šiaip labai gražus centras ir kartais labai sveika pasivaikščioti. Jeigu vyksta koks įdomesnis koncertas, stengiuosi apsilankyti.
Kokiuose koncertuose teko apsilankyti?
Buvau „Foo Fighters“, „Editors“ koncertuose. Gailiuosi, kad pramiegojau „The Libertines“.
Olandija garsėja savo DJ‘ais. Kiek žinau, nesi elektroninės muzikos gerbėjas, bet ar teko pajausti, kad šioje šalyje elektroninė muzika yra ypatingai populiari?
Kokybiškos elektroninės muzikos neatsisakau, o ir visai ją pamilau. Dėl to populiarumo, tai teko pajausti, ypač, kai komandos draugai ar treneris (!) prieš rungtynes ar po treniruočių uždeda kokį setą.
Pirmasis treneris turėdavo savo rungtynių ritualą – prieš kiekvieną mačą, likus penkioms minutėms iki apšilimo, užleisdavo kokį nors savitą hardstyle‘o gabaliuką (šypsosi).
Dabartinis treneris panašių ritualų neturi?
Ne (šypsosi).
Ačiū už pokalbį!
P.Jakelis, futbolo.tv
