Kai „Trakai“ antrajame rate žaidė prieš Utenos „Utenį“, Valentinas Jeriomenko savo ekipai padėti negalėjo, dėl to rungtynes stebėjo kompiuterio ekrane. Tuomet „Trakai“ lengvai laimėjo 3:0. Pats futbolininkas nenutuokė, kad „Utenyje“ netrukus prasidės revoliucija, jis pats šiame klube nebežais, o netrukus apsivilks „Trakų“ marškinėlius. Ir ne tik apsivilks, o per tris savaites debiutuos UEFA Europos lygos atrankos rungtynėse.
„Prieš prasidedant A lygos pertraukai, „Utenio“ sporto direktorius pasakė, kad mane mato komandoj, tad atostogas pasitikau ramiai. Iškart po jų trenerio sprendimai privertė susimąstyti. Paskambinau sporto direktoriui, kuris leido man pačiam nuspręsti, kaip elgtis toliau. Kai sulaukiau skambučio iš „Trakų“, klausimų neliko. Komanda kovoja dėl aukščiausių vietų, todėl supratau, kad man tai puiki proga žengti žingsnį į priekį“, – prisiminimais dalinosi „Trakų“ naujokas.
„Aišku, tuomet dar buvo dvejonių, kad kažkas gali nepavykti, tačiau dabar didžiuojuosi, kad galiu būti komandos dalimi. Dar prieš atvykdamas buvau girdėjęs, kad „Trakų“ viena stiprybių – komandinė dvasia. Daug laiko tuo įsitikinti neprireikė – atmosfera komandoje tiesiog puiki“, – pasakojo V.Jeriomenko.
Valentinai, „Trakuose“ jau esi daugiau nei mėnuo. Kaip jis?
Jei atvirai, labai sunkus. Nauja komanda, visai kitas taktinis braižas, naujas miestas. Su viskuo susipažinti neturėjau per daug laiko, nes prasidėjo rungtynių maratonas. Privalėjau įsivažiuoti labai greitai. Natūralu, kad tokie dalykai paprastai nepraeina. Vis tik, po truputį viskas stojasi į savo vietas.
Rungtynėse su „Kauno Žalgiriu“ treneris pastūmė į vidurio gynėjo poziciją. Kaip jauteisi?
Praėjusį sezoną tokios patirties esu turėjęs, tad tereikėjo prisiminti tuos įgūdžius. Aišku, kažkiek netikėta buvo.
Tose pačiose rungtynėse įmušei pirmą savo įvartį atstovaudamas „Trakams“. Kiek tau svarbu asmeninis pasirodymas?
Nei kiek. Visada galvojau tik apie komandinius reikalus, asmeniniai – paprasčiausiai eina į antrą planą. Džiugu tiek, kad mano įvartis padėjo komandai laimėti. Jei būtumėm nelaimėję, tai kas iš to įvarčio? Kitas dalykas – nėra laiko pernelyg džiūgauti, nes vienos rungtynės baigėsi, iškart laukia kitos.
Komanda A lygoje jau nepralaimi dešimties rungtynių iš eilės. Kaip manai, kas tai lemia?
Sakyčiau du dalykai: fizinis pasiruošimas ir taktika. Tą pastebėjau vos tik atvažiavęs į „Trakus“. Svarbiausia, dabar negalvoti apie tai kas buvo, o žiūrėti į priekį ir galvoti apie būsimas rungtynes.
