Vilniaus "Žalgirio" klube keičiasi savininkai

2005-11-22 12:24 © Eurofootball.lt

Ilgai sklandę gandai, kad po 2005-ųjų Lietuvos "A lygos" čempionato legendinis Vilniaus pereis į kitų savininkų rankas, pasitvirtino - iš sostinės klubo prezidento pareigų pasitraukė prieštaringai vertinamas Janušas Loputis, kuriam sostinės klubas priklausė daugiau nei dešimtmetį, o atsilaisvinusią vadovo vietą užėmė vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Arminas Narbekovas. "Naujuoju klubo prezidentu bus Arminas Narbekovas. Aš pavargau, todėl ir pasitraukiau. Visur futbolas pritraukia pinigų ir iš televizijų, ir iš rėmėjų. O aš vienas turėjau išlaikyti "Žalgirį". Iš kur imti pinigų? Kiek galima mokėti iš savo kišenės?.", - oficialiai "A lygos" svetainei sakė J.Loputis. Anot J.Lopučio, naujieji klubo savininkai bus Vilniaus verslininkai, ir iki gruodžio 1 dienos turėtų būti sudėlioti visi taškai. Tuo tarpu naujojo komandos stratego vardas kolkas neaiškus, nors spėjama, kad juo gali tapti vienas buvusių žalgiriečių - realiausiu kandidatu laikomas "Kauno" trenerio postą neseniai palikęs Igoris Pankratjevas. "Kas bus naujasis "Žalgirio" treneris? Tai nuspręs naujieji savininkai. Kas moka pinigus, tas ir muziką užsako", - sakė buvęs "Žalgirio" prezidentas, kuris per savo vadovavimą klubui buvo ne kartą įtariamas įvairiomis machinacijomis ir įgijo abejotiną reputaciją. Nepaisant pasitraukimo J.Loputis teigė, kad ir ateityje domėsis komandos žaidimu ir rezultatais: "Linkiu žalgiriečiams visokeriopos sėkmės. Aš tikrai neliksiu nuošaly. Manęs naujieji savininkai paprašė tapti "Žalgirio" konsultantu, aš sutikau juo būti. Vis dėlto komandai atidaviau 10,5 metų, todėl negaliu į ją numoti ranka." Naujasis "Žalgirio" prezidentas 40 metų A.Narbekovas jau keliolika metų gyvena Austrijoje, yra vienos mėgėjų komandos žaidžiantis treneris. 1985-1988 metais jis buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku, 1988-aisiais tapo Seulo olimpiados čempionu. Šią vasarą A.Narbekovas, kuris yra buvęs žalgiriečiu savo žaidėjo karjeroje, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente buvo apdovanotas Garbės komandoro ženklu "Už nuopelnus Lietuvos sportui". Tada garsusis futbolininkas teigė, kad "jam atėjo laikas atiduoti skolas Lietuvai", taip tarsi netiesiogiai užsimindamas apie savo grįžimą į sporto pasaulį tėvynėje. Ilgus metus stipriausia Lietuvos futbolo komanda buvęs Vilniaus "Žalgiris" pirmuosius pora metų po Nepriklausomybės atkūrimo išsaugojo šį vardą, tačiau prieš dešimtmetį klubas susidūrė su finansinėmis problemomis ir tada jį išgelbėjo savininku tapęs J.Loputis. Vėliau kelis metus Vilniaus ekipa likdavo per žingsnį nuo aukso medalių ir čempionų titulą pagaliau vėl iškovojo tik 1998/99 metų sezoną, tačiau po to prasidėjo "Kauno" dominavimas. Kauniečiai Lietuvos čempionatą laimėjo net šešis metus iš eilės, tuo tarpu savo geriausius žaidėjus pardavinėjęs "Žalgiris" po truputį vis smuko žemyn. Klubo savininką J.Loputį lydint kalboms apie parduotas rungtynes, nesumokėtas algas ir nešvarius sandorius 2002 metais sostinės klubas pirmą kartą nepateko į prizininkų trejetą, o nors šiemet žalgiriečiai ir labai sėkmingai sužaidė Intertoto taurėje, tačiau tai atsiliepė "A lygos" rezultatams, kur buvo pasirodyta nesėkmingiausiai klubo istorijoje ir su Klaipėdos "Atlantu" pasidalintos 7-8 pocizijos.