Praėjusią vasarą į nacionalinę rinktinę pakviestas Vykintas Slivka iš karto įsitvirtino pagrindinėje sudėtyje ir tapo svarbiu Lietuvos rinktinės žaidėju. Šį sezoną į „Den Bosch“ klubą išnuomotas žaidėjas ten taip pat nesėdi ant suolo ir nuolatos rungtyniauja startinėje komandos sudėtyje. Turino „Juventus“ ekipai priklausantis saugas, apie žaidimą Olandijoje, skirtingo futbolo patirtį bei jauniems žaidėjams kylančias problemas, sutiko pakalbėti su lankomiausiu šalies futbolo naujienų portalu – „Eurofootball.lt“.
- Į „Den Bosch“ ekipą buvai išnuomotas paskutinę vasaros transferų lango dieną. Dėl kokių priežasčių buvo pasirinktas būtent Olandijos klubo pasiūlymas?
- Svariausias motyvas persikelti į „Den Bosch“ komandą buvo žaidybinis laikas. Šio sezono tikslas - sužaisti kuo daugiau rungtynių ir šią plano dalį puikiai vykdau. Kitas motyvas - matomumas. Šioje lygoje žaidžia daug jaunų talentingų žaidėjų, kas pritraukia daug skautų bei sporto direktorių iš įvairiausių Europos klubų. Dar viena priežastis - Olandijos futbolo filosofija. Tai atakuojantis futbolas, grįstas pasitikėjimu individualiu žaidėjo meistriškumu. Manau, kad tai man duos daugiau atspalvių kaip žaidėjui, po praleistų metų Italijoje.
- Pernai pusmečiui buvai išnuomotas Slovėnijos pirmenybėse rungtyniaujančiam „ND Gorica“ klubui, o šiemet žaidi Olandijos antrajame divizione. Galbūt galėtum palyginti šių pirmenybių lygį ir pagrindinius skirtumus?
- Olandijoje didesnis dėmesys skiriamas priešininkų komandos presingavimui, žaidėjai stipresni individualiai ir apskritai: Slovėnijoje labiau juntama itališkojo futbolo mokykla, o čia, Olandijoje, labiau angliškojo. Ta įtaka yra ne vien futbolo žaidimo stiliuje, bet ir žaidėjų, trenerių psichologijoje, maiste bei treniruočių metodikoje.
- Praėjusiame sezone pradėjai žaisti suaugusių pirmenybėse. Kokie buvo didžiausi sunkumai, su kuriais susidūrei iš „Juventus“ jaunimo komandos išvykęs iš pradžių į „Modena“ klubą, o paskui ir į „ND Gorica“ ekipą?
- Modenoje didžiausia kliūtis buvo „jauno žaidėjo“ statusas. Treneris bijojo pasitikėti, geriau rinkdavosi labiau patyrusius ir jau patikrintus laiko žaidėjus, nors treniruotėse įrodinėjau, kad jis yra neteisus. Įdomus dalykas, kad net ir nesužaidus nė vienų oficialių rungtynių už „Modeną“, klubo prezidentas norėjo išpirkti mano kontraktą. Goricoje buvo visai kita situacija, o treneris daug liberalesnių pažiūrų, nors, reikia pripažinti, kad ir čempionato prestižas yra mažesnis. Šiaip didžiausias skirtumas, nors neįvardinčiau to sunkumu, yra tai, kad profesionaliame lygyje svarbiausiu, pirmu smuiku groja rezultatas. Gali žaisti patį geriausią futbolą, bet jei nėra rezultato, tai visisiškai nesvarbu. Kita vertus, nebuvo taip, kad „Juvė“ nereikalautų rezultato, tik tiek, kad čia ir žaidimas turėjo būti nepriekaištingas - rungtynės laimėtos vieno įvarčio santykiu, jau nebuvo geras rezultatas.
- Nors Lietuvos rinktinėje debiutavai tik vasarą, iš karto tapai tvirtu startinės sudėties žaidėju. Ar su naujuoju treneriu Edgaru Jankausku jau spėjai pakalbėti apie savo rolę Lietuvos rinktinės sudėtyje? Kaip apskritai vertini tai, jog nacionalinei ekipai vadovaus vienas iš garsiausių visų laikų Lietuvos futbolininkų?
- Ne, su treneriu dar neteko kalbėtis. O tai, jog rinktinei vadovaus vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų, vertinu labai optimistiškai. Su nekantrumu laukiu artėjančių iššūkių.
- Kokius tikslus sau keli šiame sezone bei artimiausioje ateityje? Ar po šio sezono, pasibaigus nuomos sutarčiai, grįši į „Juventus“ ekipą?
- Didžiausias ir kiekvienos dienos tikslas yra tobulėti - kuo didesnis tempas, tuo geriau. Komandinis tikslas - laimėti kelialapį į pirmąją „Eredivisie“. Truputį komplikavomės padėtį paskutiniuose turuose, tačiau šansų vis dar turime ir viskas priklauso tik nuo mūsų pačių. Dėl kito sezono dar anksti kalbėtis - kontraktų klausimus palikime vasarai.
Tautvydas Sakalauskas
