Marijampolės „Sūduvos“ vyriausiasis treneris Vladimiras Čeburinas po rungtynių su Razgrado „Ludogorec“ neturėjo priekaištų nei vienam savo žaidėjui.
„Rungtynės buvo geros, turėjo patikti aistruoliams, – tokiais žodžiais spaudos konferenciją pradėjo treneris. – Mums reikėjo įvarčio, bet „Ludogorec“ yra aukšto lygio komanda ir pirmajame kėlinyje mums neleido susikurti progų. Jie jas kūrė patys, buvo pora labai pavojingų atakų. Tačiau antrajame kėlinyje iniciatyva priklausė mums, turėjome daugiau noro, kūrėme progas, deja, neįmušėme. O kas neįmuša įvarčio, tas nelaimi. Mums reikėjo greito įvarčio, kad perlaužtume runtgynių eigą, sustabdytume varžovų atakas, priverstume daugiau dėmesio skirti gynybai. Antrajame kėlinyje jie pajuto, kad mes prieiname arti prie jų vartų, keliame pavojų, todėl pradėjo gintis didelėmis pajėgomis. Priartėdavome prie baudos aikštelės, patekdavome į ją, deja, kamuolys į tinklą nepateko.“
„Sūduvos“ starto sudėtis nustebino ne vieną futbolo specialistą, nes tarp atsarginių žaidėjų liko dažniausiai nuo pirmųjų minučių žaidžianys Povilas Leimonas, Ovidijus Verbickas ir Ernestas Veliulis.
„Į aikštę žengė tie, kas šią akimirką yra stipresni. Komandoje yra konkurencija ir tai yra labai gerai. O svarbiausia, kad žaidėjai supranta – jei jie lieka ant suolo, reiškia, tam yra priežastis. Nėra jokių povandeninių srovių ar panašių dalykų. Konkurencija verčia tobulėti, labai gerai, kai yra keletas žaidėjų, galinčių eiti ir žaisti toje pačioje pozicijoje, pagerinti mūsų žaidimą, – teigė V. Čeburinas. – Be to, buvo ir taktinių priežasčių. Mes žinojome, kad „Ludogorec“ nežais aukštais kamuoliais, todėl reikėjo mobilios sudėties, kad galėtume greičiau persiorientuoti pagal situaciją, kad juos stabdytume. Visi, kas žaidė, atidavė visas jėgas, pilnai atsidavė rungtynėms. Buvo matyti, kad esame tikra komanda. Neturiu priekaištų nei vienam savo žaidėjui.“
