© „Utenio“ nuotr.
Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija ir Lietuvoje paskelbtas karantinas tapo nemenku iššūkiu įvairių sporto šakų fizinio rengimo treneriams.
Kai kuriems iš jų teko per naktį keisti ilgą laiką ruoštą pasiruošimo sezonui planą ir staigiai persiorientuoti į nuotolines treniruotes namuose. Su tuo teko susidurti „Utenos Utenio“ futbolo klubo ir akademijos fizinio rengimo vadovui ir kineziterapeutui Aurimui Tilindžiui.
Utenos komandai pasiruošimo planas buvo dėliojamas pagal „Auri-Dohm“ metodologiją.
„Metų pradžioje savo klubui padarėme fiziologinius šablonus būtent iš fizinio parengimo dalies. Buvau atsakingas už tuos šablonus kiekvienai amžiaus grupei. Turėjome planus, į ką mes orientuosimės pagal amžiaus grupes. Į tai įeina bėgimo technika, kūno stabilumas, įvairios bėgimo rūšys, krypties keitimas. Visus šiuos aspektus turėjome numatyti. Nemažas iššūkis buvo visa tai padaryti, bet pakankamai gerai viskas susikūrė ir sėkmingai laikėmės numatyto plano. Treneriai prisitaikė prie tų šablonų ir buvo nusiteikę tvarkingam darbui visus metus, bet tada netikėtai visus užklupo karantinas“, - pasakojo A. Tilindis.
Jis prisiminė, kad vos paskelbus karantiną, jam paskambino „Utenos Utenio“ analitikas Marius Babravičius, kuris liepė per naktį visoms amžiaus grupėms paruošti fizinio rengimo namuose planus.
„Stengiausi išlaikyti fiziologinio šablono viziją, kad nenukryptume nuo sau nusistatytų krypčių ir dirbtume toliau, kiek įmanoma mažiau pažeisdami nuolatinį darbą“, - pabrėžė „Utenio“ kineziterapeutas.
Naujų idėjų nebijantys Utenos klubo atstovai greitai nusprendė, kad karantinas gali suteikti naujų ir prasmingų pamokų. Jau pirmą karantino savaitę „Utenio“ akademijos ir klubo žaidėjai galėjo treniruotis namuose.
„Karantinas tapo ne tik iššūkiu, bet ir puikia proga šiek tiek prisistabdyti, nebesivyti didžiulio futbolo žinių vežimo, kuris rieda į pakalnę, o susikaupti į smulkmenas, kurios yra labai reikalingos. Pavyzdžiui – pasidomėti kamuolio valdymo technika, stebėti, kuria pėdos dalimi geriausia liesti kamuolį. Galų gale, labai svarbu pamatyti fizinio pasirengimo svarbą. Tai yra ta sritis, kur mes galima greičiausiai ir lengviausiai tobulėti. Dėl to ir nusprendėme įprastas treniruotes pakeisti nuotolinėmis“, - teigė A. Tilindis.
A. Tilindis, dirbamas nuotoliniu būdu, gali stebėti trenerių darbą ir sportininkų reakcijas. Specialistas prisipažįsta, kad parinkti tinkamą krūvį skirtingo amžiaus grupėms nėra lengva. Taip pat sudėtinga yra kompensuoti erdvės bei kamuolio valdymo trūkumus.
„Sunkiausia yra susibendrauti su treneriais ir tinkamai parinkti pratimų krūvį. Tai, kas mums atrodo lengva, vaikams gali būti sunku, arba tai, kas mums atrodo sunku, jaunimui viskas gaunasi paprastai. Sunku yra sudėlioti krūvį pagal amžiaus grupes. Taip pat nelengva yra fizinio rengimo pratimus pritraukti prie futbolo, prie darbo aikštėje. Siekiame, kad vaikas kuo daugiau liestų kamuolį, kad nenukentėtų įgyti įgūdžiai bei įgytų juos naujus“, - aiškino A. Tilindis.
Labai svarbus aspektas, vertinant nuotolines treniruotes, yra klausimynai. Būtent greiti ir trumpi vaikų atsakymai apie treniruotę, leidžia treneriams įvertinti jų kokybę ir padaryti atitinkamas išvadas.
„Jau vienas klausimas – „Kaip įvertintumėte treniruotę?“ – labai padeda treneriams. Jie turi savo vertinimą ir gali palyginti su vaikų nuomone. Taip galima lengviau nuspręsti, ar treniruotė pavyko taip, kaip tikėjomės, ar galbūt „perspaudėme“. Sunku karantino metu „pagauti krūvį“, nes kartais iš gerų norų pametame sveiką protą“, - šypsojosi A. Tilindis.
„Utenio“ fizinio rengimo treneris tai pat prisipažino, kad suaugusieji jau turi tam tikrus įgūdžius, kuriuos nėra lengva pakeisti. Tuo tarpu vaikams svarbiausia tokiu metu neįteikti blogo įgūdžio.
Lietuvos Vyriausybė šią savaitę pristatė karantino švelninimo planą, kuriame yra nemažai dėmesio skirta ir sporto. Nuo balandžio 27 dienos bus leidžiama tam tikra sportinė veikla, tačiau sporto bazėse žmonės turės būti bent 10 m atstumu vienas nuo kito, o vienam žmogui turi būti skirta mažiausiai 10 kv. m. Dėl to futbolininkams dar naivu tikėtis artimiausiu metu grįžti treniruotis į stadionus.
„Galbūt būtų variantas daryti treniruotes stadionuose, tačiau tektų laikytis griežtų taisyklių. Praktiškai į aikštę galėtume įleisti tik keturis žmones, o treneris turėtų likti už aikštės. Manau, kad tai negalėtų būti savarankiškas dalykas, tai turėtų būti kontroliuojama. Treneris privalėtų reguliuoti eismą, bet tą būtų labai sunku padaryti dėl apkrovų. Vietoj vienos treniruotės per dieną, tektų vesti penkias ar šešias. Tai labai apsunkintų trenerių darbą. Be to, kai kurie vaikai galbūt šiuo metu negalėtų atvykti į stadioną. Šiai dienai vaikams būtų pernelyg sudėtinga sportuoti stadione“, - mintimis dalinosi A. Tilindis.
Vis dėlto bent jau „Utenos Utenio“ suaugusių komandų žaidėjams yra rekomenduojama sportuoti po atviru dangumi.
„Yra paruošti bėgimo planai, intervaliniai bėgimai, krypties keitimo bėgimo planai. Sportininkai tuos planus gauna kaip namų darbus ir jie turi kelis kartus per savaitę turi tokias treniruotes atlikti“, - pridūrė A. Tilindis.
utenosutenis.lt
