Ilgametis sporto žurnalistas Tautvydas Vencevičius įsitikinęs – antroji sezono pusė Lietuvos futbolo rinktinės vartininkui Giedriui Arlauskiui bus kur kas sėkmingesnė.
28-erių lietuvis sezoną pradėjo Anglijos „Premier“ lygos klubo „Watford“ sudėtyje, tačiau trenerio pasitikėjimo jis taip ir nepelnė.
Praėjusį sekmadienį mūsų tautiečiui teko neeilinė proga – nuomos pagrindais į Barselonos „Espanyol“ klubą atvykęs G. Arlauskis Ispanijos „Primera“ čempionate debiutavo ne prieš ką kitą, o Madrido „Real“ žvaigždyną.
Nors lietuvio ekipa šias rungtynes pralaimėjo 0:6, T. Vencevičius šio triuškinančio rezultato nesureikšmina. Bendraudamas su naujienų portalo Alfa.lt sporto žurnalistu pašnekovas taip pat pasidalino mintimis apie naująjį Lietuvos rinktinės trenerį Edgarą Jankauską, atsinaujinusią A lygą, Vilniaus „Žalgirio“ šansus Čempionų lygos atrankoje ir artėjantį Europos čempionatą.
Ispanijoje – puikus šansas atsiskleisti
Kaip vertinate trenerio sprendimą G. Arlauskį į aikštę leisti jau pirmajame mače su „Real“?
Tikrai vertėjo, nes vartininko pozicija tokia, kurioje su komandos žaidėjais reikia bendrauti mažiau. Aikštės žaidėjas turi žinoti daug informacijos – iš ko tikėtis perdavimo, kas bėga greičiau, kas lėčiau, kas techniškesnis, o vartininkui adaptuotis naujoje komandoje yra šiek tiek lengviau. Jam reikia suvadovauti savo baudos aikštelėje, esant standartinėms padėtims. Aišku, rezultatas 0:6 nieko gero nesako, bet G. Arlauskis tikrai nėra kaltas dėl nė vieno praleisto įvarčio. Galbūt vienoje situacijoje jis galėjo išgelbėti komandą, bet Ispanijos žiniasklaida apie lietuvio žaidimą atsiliepė labai palankiai ir tai bus dar tik didesnis stimulas už „Espanyol“ klubą žaisti dar geriau. Atvykti ir debiutuoti „Santiago Bernabeu“ stadione reiškia daug. Vadinsi, treneris juo pasitiki. Nemanau, kad tie 6 įvarčiai į G. Arlauskio vartus kažkaip paveiks jo pačio psichologiją ar jo komandos draugų bei trenerio požiūrį į jį. Viskas tik į naudą.
Galime tikėtis, kad Ispanijoje suolelio lietuvis nebešildys?
Tai priklausys nuo pačio jo. Jeigu demonstruos gerą žaidimą ir gerą sportinę formą – jis tikrai žais. Anglijoje jis žaidybinės praktikos beveik neturėjo, o vartininkui tai daug svarbiau negu treniruotės. Visi profesionalūs vartininkai gerai šoka ir gaudo kamuolį, bet psichologiškai pasiruošti rungtynėms jiems yra sunkiau. Tikėkimės, kad į komandą jis įsilies sėkmingai ir taps pagrindiniu bei tvirtu klubo vartininku. Juolab, kad Giedriaus konkurentas dar jaunas, o patirtis vartininkams yra vienas iš pagrindinių veiksnių. Jeigu G. Arlauskis pats nepadarys klaidų ir nenuvils trenerio, jis žais startinėje sudėtyje.
Rinktinei svarbiausia pradėti žaisti futbolą
Kaip rinktinės žaidimą artimiausioje ateityje gali modeliuoti naujasis treneris Edgaras Jankauskas? Ar galime tikėtis naujų žaidėjų ir to, kad bus įveikta bent jau Malta?
Prieš naują ciklą ir treneriams pasikeitus visada visi to tikimės (šypsosi). Lietuvos rinktinė yra šalies futbolo veidas. Deja, dažnai tos viltys subliūkšta ir vėl liekame prie suskilusios geldos. Matome, kad tuo toliau, tuo blogiau. Bandėme įvairius variantus – pasitikėjome savais treneriais, po to samdėme Jose Couceiro. Pagal statistiką šis portugalas buvo geriausias treneris, nes su Lietuvos rinktine pasiekė daugiausiai pergalių. Jis turi geriausią balansą ir pagal iškovotus taškus. Vėliau, atėjus Raimundui Žutautui, rinktinė vėl krito į duobę. Tikėjome, kad išgelbėtu taps Csaba Laszlo, bet vengras pasižymėjo tik ilgomis ir nuobodžiomis spaudos konferencijomis, bet ne darbu aikštėje ir už jos ribų. Igoris Pankratjevas buvo geriausias A lygos treneris ir buvo laikomas vienu perspektyviausių Lietuvoje – irgi nieko gero. Kartais atrodo, kad tos rinktinės negali išgelbėti net Jose Mourinho su seru Alexu Fergusonu kaip asistentu.
Mano nuomone, E. Jankauskas yra geras pasirinkimas. Nors jis trenerio patirties daug neturi, matome, kad kartais tokie jauni specialistai sugeba pasiekti gerų rezultatų. Per savo futbolininko karjerą Edgaras matė daug gerų trenerių ir klubų, laimėjo Čempionų lygą ir UEFA taurę. Tai pasako viską už save. Labai tikiuosi, kad jis rinktinėje pritaikys visas žinias gautas iš trenerių. Labiausiai iš rinktinės norisi netgi ne pergalių, o pačio žaidimo, kad futbolininkai sugebėtų pereiti į varžovų aikštės pusę, kad būtų kuriamos progos, kad jie atiduotų visą save. Negalima stovint „sienelėje“ iš jos pasitraukti ir taip praleisti įvartį. Jau tarpklasinėse rungtynėse tokį žaidėją treneris pasodintų ant suoliuko. Mes, deja, didelio pasirinkimo neturime ir žaidėjai, manau, tą jaučia. Jaučia, kad jie vėl bus kviečiami į rinktinę nepaisant to, kokios pastangos buvo atiduotos prieš tai.
Labai tikiuosi, kad E. Jankauskas su savo autoritetu ir patirtimi sutvarkys rinktinės psichologiją, įneš nugalėtojų mentalitetą. Lukas Spalvis jau pareiškė, kad galbūt rinktinė pradės žaisti futbolą. Atakuojantį futbolą. Labai to tikimės.
Pasikeitimai įvyko ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovybėje. Ar tai kaip nors gali įtakoti būsimą rinktinės sudėtį?
Rinktinės žaidimo tai daug neįtakos, ne federacijos vadovai žaidžia aikštėje. Aišku, labai tikiuosi, kad rinktinėje žais šiuo metu geriausi šalies futbolininkai. Pas mus dar nuo sovietinių laikų likęs stereotipas, kad 28-29 metai yra veterano amžius ir tokie žaidėjai yra nurašomi. Europoje to nebėra. Tau gali būti ir 40 metų, bet jeigu esi geriausias savo pozicijoje, tu žaidi rinktinėje. Puikių pavyzdžių matome – Francesco Totti muša įvarčius Čempionų lygoje, o yra vos ne E. Jankausko metų (italas rugsėjį švęs savo 40-metį, o E. Jankauskui kovą sueis 41-eri, aut. pastaba).
Ar LFF vadovybė E. Jankauskui į rinktinę trukdys kviesti geriausius? Nežinau. Iš kalbų galima spręsti, kad LFF į trenerio darbą nesikiš. Klausimas kitas – ar tie žaidėjai sutiks grįžti į rinktinę? Kiek žinau, vienas iš „nurašytų“ žaidėjų, kuris dažnai buvo linksniuojamas, jis nenori grįžti. Dėl praeityje padarytų klaidų rinktinė gali nukentėti ir ateityje, nes kai kurie žaidėjai tiesiog nesutiks atvykti. Federacijos ir rinktinės trenerių štabo pareiga bendrauti ir domėtis žaidėjais. Kaip jie gyvena, kuo jie gyvena ir t.t. Kiek žinau, anksčiau užsienyje žaidžiantys lietuviai buvo mažai kam įdomūs ir su jais niekas nebendraudavo.
Europos turnyruose belieka tikėtis atsitiktinumo
Atsinaujinęs Lietuvos čempionatas. Kur matote didžiausias intrigas?
Sveikintinas dalykas, kad A lygoje liko 8 komandos. Tenka pripažinti, kad 10 profesionalių klubų Lietuvai yra per daug. Rinka yra per maža, žaidėjų yra per mažai, galiausiai ir pinigų nėra tiek, kad 10 komandų galėtų surinkti bent jau apylygius biudžetus. Patirtis rodo, kad sezono viduryje prasideda atlyginimų nemokėjimai, vėlavimai ir kitos bėdos. Kai kurie klubai žaidėjams algas su 2-3 mėnesių vėlavimu mokėdavo jau daugelį metų. Ką daryti žaidėjui? Jam reikia išlaikyti šeimą, sumokėti mokesčius. Tai paskatina lažybas. Tai labai blogas dalykas. Galbūt vertėtų kalbėti apie tai, kad Lietuvos aukščiausioje lygoje ne visi klubai gali būti profesionalūs. Dar ne taip seniai Skandinavijoje buvo klubų, kurie žaidėjams suteikdavo galimybę pusė darbo dienos dirbti kažkokį kitą darbą, o vėliau ateiti į vakarinę treniruotę. 2007 m. Vilniaus „Vėtra“ žaidė su Velso klubu „Llanelli“, kuriame buvo 7-8 profesionalai. Visi kiti turėdavo kitus darbus. Lietuviai prie to niekaip nenori prieiti ir galvoja, kad pas mus visi profesionalai.
8 komandos yra optimalus skaičius ir tai privers pasitempti visus, nes 7-8 vietą užėmę klubai su aukščiausia lyga turės atsisveikinti greičiau, o kovos dėl kitų vietų irgi bus svarbios, nes bus kovojama dėl kelialapių į Europos taurės atrankos turnyrus, o tai garantuoja ir papildomas finansines injekcijas. Ar pasiteisins sistema, kad 1-2 komandos iškrenta? Sunku pasakyti, bet intrigos bus tikrai daugiau. Čempionato organizatoriai, su Deividu Šemberu priešakyje, situaciją atidžiai seks ir po metų galės nuspręsti – sistema gera ar vėl reikalingos naujovės.
Kas „Žalgiriui“ gali mesti rimčiausią iššūkį ir ar vilniečiai pajėgūs pagaliau pademonstruoti pergalingą žaidimą Čempionų lygos atrankoje?
Jeigu „Žalgiris“ netaps Lietuvos čempionu, daugiau neisiu į A lygos rungtynes. Neįmanoma, kad kas nors gali priartėti prie vilniečių. Ne veltui treneris Valdas Dambrauskas švaistosi pareiškimais, kad klubo tikslas yra nepralaimėti nė vienų rungtynių vietiniame fronte. Džiugu, kad Trakų „Trakai“ praėjusiame sezone sugebėjo ilgą laiką išsilaikyti arti „Žalgirio“. Šiame sezone gali būti panašiai, bet lažinantis nesudrebėtų ranka statant už Vilnių. Pasakyčiau taip, „Žalgiriui“ sunkiau bus nelaimėti čempionato, negu jį laimėti.
Dėl tarptautinės arenos. Deja, vėl susiduriame su pagrindine problema – finansais. Jeigu pagrindinių mūsų klubų biudžetai būtų bent 3-4 kartus didesni, tada būtų galima svajoti ir kalbėti apie kažkokius šansus ir tikslus žaisti Čempionų lygos grupių etape. Jeigu užsienio klubai iš 50 žaidėjų išsirenka vieną ir už jį sumoka milijonus eurų, tai mes renkamės tuo, kurie yra laisvi, be kontrakto. Tą puikiai įrodė praėjusią vasarą vykęs „Žalgirio“ ir „Malmo“ susitikimas. Švedų biudžetas yra didesnis kelis kartus. Belieka tikėtis sėkmės. Tik sėkmės faktorius gali mus išgelbėti. „Žalgiriui“ turi būti labai gera diena, o varžovams – labai bloga. Matėme, kad pernai nugalėtoją dvikovoje su „Malmo“ išaiškino vienintelis rikošetas. Europos turnyruose galime kliautis tik atsitiktinumu ir sėkme. Ventspilio klubas investavo daug daugiau pinigų ir tik tada pateko į Europos lygą. Duok Dieve, kad ir mes kada nors ten patektume.
Vasarą dėmesį kaustys Europos pirmenybės. Kaip vertinate pasaulio čempionų vokiečių šansus ir ar tokios mažos šalys kaip Albanija, Velsas, Airija, Islandija ir kitos gali sukelti triukšmo?
Vokiečiai atrankoje gerokai buksavo, bet jau ne kartą matėme, kad jie žaidžia geriausiai tada, kai to labiausiai reikia. Jie išlieka tarp ryškiausių favoričių. Sprendimas padidinti čempionato komandų skaičių yra geras. Tos mažosios šalys pagyvins renginį, prisidės prie futbolo populiarinimo ne tik savo, bet ir aplinkinėse šalyse. 2004 m. Europos čempionate dalyvavo Latvija ir dėl to lietuviai pirmenybes sekė dar atidžiau.
Belgai yra FIFA reitingo lyderiai, bet tarptautinėje arenoje jie dar nėra nieko laimėję. Manau, ta auksinė karta jau užaugo ir jau galėtų laimėti Europos čempionatą. Kitoms mažosioms šalims patekimas į „Euro 2016“ jau yra šventė ir jų neslėgs įtampa. Prisimename, kad EČ yra laimėję ir graikai. Staigmenų gali būti, bet favoritėmis, mano manymu, išlieka tos pačios rinktinės.
B.Šmigelskas, alfa.lt
