Artėjanti Anglijos ir Lietuvos futbolininkų dvikova sulaukia neregėto susidomėjimo ne tik tarp žiūrovų, bet ir tarp žiniasklaidos atstovų - į rungtynes Londone vyks ir gausus žurnalistų būrys.
Lietuvos žurnalistų sąjungos Sporto žurnalistų klubo pirmininkas Tautvydas Vencevičius pasidalino savo mintimis su LFF.lt apie būsimos dvikovos su Anglija svarbą, rekordinį aistruolių susidomėjimą, varžovų trenerio Roy'aus Hodgsono painią taktiką bei Lietuvos žurnalistų laukiančius iššūkius.
- Ar lietuvių ir anglų dvikova primena Dovydo ir Galijoto akistatą? Kokia anglų rinktinės silpnąja puse galime geriausiai pasinaudoti, kad pasiekti teigiamą rezultatą?
- Kažkiek galima palyginti su Dovydo ir Galijoto dvikova, nes anglai - viena stipriausių rinktinių pasaulyje, o Lietuvos futbolas negali tuo pasigirti. Didelis pliusas Anglijos rinktinei yra tai, kad pas juos sezonas yra įsibegėjęs, futbolininkai galbūt dabar geriausios formos, jie žaidžia „Premier" lygoje ir dalis dar Europos turnyruose. Lietuvos čempionate praėjo tik pora turų, tai tvarkaraščio aspektu Lietuvos futbolininkams nelabai palanku. Daug mūsų klubų žaidžia ant dirbtinės dangos aikščių, kas irgi nėra pliusas. Anglai visą laiką žaidžia ant natūralios dangos, o Vemblio stadione ji įspūdingos kokybės.
Anglijos rinktinės silpnų vietų sunku surasti, bet prieš rungtynes visi lygūs, išbėga 11 prieš 11 ir turi komandos vienodus šansus. Aišku, Vemblio stadionas ir 90 tūkstančių žiūrovų yra privalumas anglams, nes jie pripratę žaisti tokiuose stadionuose. Mūsų futbolininkai žaidžia Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių čempionatuose, kurie nėra tarp lyderiaujančių Europoje, kur mažesni stadionai, kitokia aplinka. Tai gali atsiliepti psichologiškai. Mūsų teigiama pusė - futbolininkų kovingumas. Nebuvo tokių rungtynių, kuriose mūsų futbolininkai nebūtų kovoję nuo pirmos iki paskutinės minutės. Be sėkmės, aišku, nieko nebus, bet jeigu ji lydės ir susiklostys palankios aplinkybės, manau, yra teorinių vilčių pasiekti lygiąsiąs.
- Rungtynės Vemblyje sulaukė seniai regėto lietuvių susidomėjimo, ką išduoda jau tai, jog šiuo metu parduota apie 1,5 tūkst. bilietų. Kokios, jūsų nuomone, pagrindinės tokio aktyvumo priežastys?
- Asmeniškai, Lietuvos ir Anglijos dvikovos laukiau visus 25 Lietuvos nepriklausomybės metus. Su futbolo pradininkais Lietuvos rinktinė susitinka oficialiose rungtynėse pirmąkart istorijoje, o Vemblio stadionas turbūt garsiausias stadionas Europoje. Manau, kad patekti į tokias rungtynes - vienintelė kiekvieno lietuvio, kuris bent kiek domisi futbolu, svajonė. Sirgalių aktyvumas nenustebino, nes žinome, kad nemažai lietuvių gyvena Londone ir jie prisijungs prie gausaus būrio. Tikiu, kad iki rungtynių šis skaičius dar padidės ir tikrai lietuvių balsai bus girdimi Vemblyje.
Smagu, kad LFF gan aktyviai veda reklaminę kampaniją, kad kuo daugiau lietuvių atvyktų ir palaikytų rinktinę Londone, kad vyks ir atlikėjų koncertas. Mūsų žurnalistai irgi vyks į Londoną. Rungtynių dieną sužaisime su anglų žurnalistais prie Vemblio esančioje aikštėje. Labai tikiuosi, kad žiūrovai pamatę rungtynes tokiame stadione eis ir į Lietuvos stadionus, kad futbolas čia taptų dar labiau matomas ir mylimas.
- „Premier" lygos populiarumas taip pat prisidėjo prie ažiotažo, o žvelgiant iš finansinio aspekto, kovo 27 d. mūsiškių laukia pusantros valandos kovos su techniškais milijonieriais. Kaip vertinate jėgų santykį finansine prasme?
- Aikštėje ne pinigai žaidžia - svarbiausias dalykas, kad joje žaidžia futbolininkai. Skaičiau, kad kai Anglijos rinktinė su Makedonija sužaidė lygiosiomis, anglų žurnalistai paskaičiavo, kad vienas brangiausiai apmokamų Anglijos žaidėjų per mėnesį uždirba tiek, kiek per metus visi makedonai sudėjus. Mums net palyginti dabar būtų sunku, nes „Premier" lygoje yra vieni didžiausių futbolo atlyginimų, o šios lygos klubų biudžetų suma siekia keliasdešimt milijonų svarų. Ne tik vidutiniokų, bet ir balansuojančių ties iškritimo riba klubų metinių biudžetų užtektų A lygos klubui 5-6 sezonams. Teko ruošti informaciją, kad 20-ies „Premier" lygos klubų biudžetas viršija Lietuvos valstybės biudžetą. Skaičiai kalba už save.
- Dalies anglų sirgalių teigimu, „Premier" lygos populiarumas ir klubinio futbolo intriga kontrastuoja su konservatyvia Roy'aus Hodgsono naudojama taktika. Galima teigti, kad iš anglų rinktinės žaidėjų tikėtina išvysti visai kitokį žaidimą, nei jų demonstruojamą čempionate?
- R. Hodgsoną šiek tiek pažįstu asmeniškai kaip trenerį, nes, kai jis treniravo „København" klubą, tuo metu jame žaidė brolis Donatas Vencevičius. Treniruojamas R. Hodgsono, klubas tapo Danijos čempionu. Iš tikro, jo žaidimo sistemą galbūt kai kas vadina konservatyvia, bet ji labai įdomi - jeigu žaidėjai ją supranta ir perpranta, tai rezultatai būna įspūdingi.
Puikiai atsimenu, kad R. Hodgsonui tapus treneriui „København" buvo tarp vidutiniokų, o po to pradėjo žaisti taip, kai norėjo treneris ir tapo čempionu - iš septintos vietos pakilo į pirmą ir tai daug ką pasako. Kiek brolis pasakojo, tą sistemą gan sunku perprasti, nes žaidėjai turi vienas kitą puikiai jausti ir suprasti.
Galbūt sistema tinkama klubui, o rinktinei sunkiau įgyvendinti trenerio užmojus, nes kaip žinoma, rinktinė susibūria į stovyklą keletui dienų prieš rungtynes. Kaip matom, R. Hodgsonas nepritapo „Liverpool", neilgai buvo savo savo poste, nors kituose klubuose jis pasiekęs neblogų rezultatų. Nežinau, kaip rinktinei pavyks įgyvendinti jo planus - kuo prasčiau ji įgyvendins R. Hodgsono užmojus, tuo Lietuvos rinktinei bus tik geriau. Tikėsimes palankaus rezultato, kad anglams ne viskas pavyktų.
- Kritika, skiriama R. Hodgsono žaidimo braižui, yra anglų meilės futbolui išraiška?
- Viskas Anglijoje yra kritikuojama ir mažai kas liaupsinama. Nė vienas treneris nebuvo „geras" Anglijoje, jie vertintų jį teigiamai tik laimėjus Europos ar Pasaulio čempionatą. Patys anglai juokauja, kad padovanojo pasauliui futbolą ir nuo 1966 metų nieko nelaimi. Didžiausias kritikos taikinys dėl rezultatų yra treneris. Pažiūrėjus kiek Anglijoje skirta leidinių futbolui, pas mus vargu ar pusė leidinių susidarytų, kuriuose yra informacija apie futbolą. Kritikuojama iš peties.
- Ar Lietuvos žurnalistų gvardijos gretos taip pat bus rekordinės, kaip ir mūsų sirgalių?
- Esu beveik įsitikinęs, kad bus rekordinės Lietuvos žurnalistų pajėgos Londone, nes vien mūsų sporto žurnalistų klubo „PRESS'o" atstovų vyks 12. Taip pat žinau, kad iš kitų Lietuvos žiniasklaidos priemonių į Vemblį vyks 20-25 žurnalistai. Tai bus naudinga išvyka mūsų žurnalistams, iš arčiau susipažinsime su anglų žurnalistų darbu, teks su jais bendrauti tiesiogiai. Patys žaisime futbolo rungtynes su anglų žurnalistais ir po to bendrausime, pažiūrėsime kaip jie dirba.
- Kokio tikitės žiniasklaidos dėmesio šioms rungtynėms? Kaip palygintumėte dėmesį sportui Lietuvoje ir užsienyje?
- Anglų sporto žurnalistika yra viena seniausių, progresyviausių ir rimčiausių Europoje, bus ko iš jų pasimokyti. Smagu, kad daug žurnalistų vyksta į rungtynes, nes kiek atsimenu, Rygoje buvo gausiausias žurnalistų desantas - kai žaidėm su Latvijos rinktine. Pas anglų žurnalistus vargu ar bus specifinių užduočių, jie aprašo „nuo...iki" principu. Kai teko lankytis su Lietuvos rinktine Ispanijoje, Salamankos mieste, tai didžiausias jų sporto dienraštis „Marca" apie 60 puslapių skyrė vien Ispanijos rinktinės rungtynėms su Lietuva, o tokiai informacijai kaip krepšinis, kai krepšinio „Barcelona" įveikė NBA čempionus „Lakers", buvo skirta tik porą puslapių leidinio gale. Tai parodo koks susidomėjimas futbolu, kaip jis mylimas tokiose šalyse kaip Ispanija, Anglija.
Lietuvoje kiekvienos rinktinės rungtynės yra postūmis. Deja, nėra daug informacijos apie futbolą, bet yra pakankamai tiek, kiek reikia Lietuvos rinkai. Nemanau, kad krepšinis, kuris laikomas populiariausia sporto šaka Lietuvoje, lenkia futbolą. Pas mus nėra specializuotų futbolo žurnalų, išsamesnės analizės. Deja, televizijos ir sporto žinios apsiriboja trumpomis rubrikomis, nėra specialių laidų analizuoti ir labiau skelbti apie futbolą. Laikraščiai irgi skiria 1-2 puslapius.
Nėra taip, kaip Anglijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, kur yra daug leidinių apie sportą; bet tai priklauso nuo žiūrovo ir skaitytojo - jeigu sportas būtų mylimas kaip minėtose valstybėse, tai atsirastų ir poreikis žurnalams, specialioms sporto laidoms. Žmonės mieliau žiūri kriminalines laidas, o ne sportą, kas yra liūdnoka realybė.
