© Eurofootball.lt
Kad ir kokie bebūtų mūsų jausmai „Liverpool“ futbolo klubui, tačiau jų įspūdinga visų įmanomų titulų kolekcija negali nekelti pagarbos. Tik keletas kitų Europos klubų galėtų lygintis su „raudonaisiais“ trofėjų skaičiumi. Praeitais metais „Liverpool“ atvežė į savo ir taip turtingą klubo muziejų dar vieną vertingą eksponatą – Europos Čempionų taurę. Kokioje dramatiškoje kovoje ji buvo iškovota, „raudonųjų“ gerbėjai dar ilgai neužmirš.
„Liverpool“ turtingas netik savo iškovotais titulais, bet ir gerbėjais. Už šį klubą serga beveik visuose pasaulio kampeliuose, o himnas „Tu niekada nebūsi vienas“ (You'll never walk alone) savo prasme atitinka tikrovę. Netgi sunkiais laikais milijonai gerbėjų nenusisuko nuo mylimos komandos ir visada tikėjo, kad saulė pakils virš jų galvų. Juk „Liverpool“ niekada nebūs vienas. Niekur. Kaip dažnai kalbama prie Mersey upės krantų, „Liverpool – amžiams“. Sunku nesutikti. Kiek žinomų klubo auklėtinių „sėdo“ kitose komandose, taip ir nesugebėję išlaikyti savo lygio – Ianas Rushas, Steve'as McManamanas, Michaelas Owenas, Robbie Fowleris...
„%c00045“ (Anglija)
Klubas įkurtas 1892m. Rungtynes žaidžia „Anfield Road“ stadione, talpinančiame 45365 žiūrovus. Pagrindinė aprangos spalva – raudona. Anglijos čempionais tapo 18 kartų. Anglijos taurė iškovota 7 kartus, Lygos taurė – 7, Europos Čempionų taurė – 5, UEFA taurė – 3, UEFA Supertaurę savo rankose komanda taip pat laikė 3 kartus.
Įdomybės faktais
Didžiausiu skirtumu iškovotą pergalę „Liverpool“ šventė 1896m., prieš „Rotherham Town“ rezultatu 10-1. Patį didžiausią sutriuškinimą patyrė 1954m., Anglijos antrame divizione, 1-9 nusileidę „Birmingham“ ekipai. Daugiausia rungtynių Anglijos čempionate (640) už „raudonuosius“ sužaidė gynėjas Ianas Callaghanas, atstovavęs klubui 1960-1978m.
Pats rezultatyviausias klubo futbolininkas visose oficialiose rungtynėse yra 346 įvarčius įmušęs valas Ianas Rushas. Už rekordinę sumą klubo istorijoje buvo įsigytas Djibrilis Cisse, 2004m. „Auxerre“ klubui sumokėta 14mln. svarų sterlingų, o parduodant R. Fowlerį „Leeds United“ klubui 2001m., į „Liverpool“ sąskaitą buvo pervesta beveik 12.5 mln. svarų sterlingų.
Daugiausia rungtynių iš eilės sužaidė (417) gynėjas Philas Nealas, rungtyniavęs nuo 1976-10-13 iki 1983-09-24. Dabartinis treneris Rafa Benitezas – 17-tasis per visą klubo istoriją. Net 19 sezonų komandai vadovavo Tomas Watsonas (1896-1915), antrasis šiame sąraše yra legendinis Billas Shankly, 15 sezonų dirbęs vyriausiojo trenerio pareigose (1959-1974).
Visų laikų simbolinė rinktinė
Treneris: B. Paisley.
Vartininkas: R. Clemence.
Gynėjai: Ph. Thompsonas, A. Hansenas, E. Hughesas, Ph. Nealas.
Saugai: S. Gerrardas, G. Sounessas, J. Barnesas.
Puolėjai: K. Dalglishas, I. Rushas, K. Keeganas.
Nesantuokinis „Everton“ sūnus...
Savo pasirodymui futbolo žemėlapyje 1892m., pats tituluočiausias Anglijos klubas turi būti dėkingas vienam nekilnojamo turto savininkui Johnui Houldingui. Istorija tokia. XIXa. 80-taisiais metais „Everton“, vienintelis tuo metu klubas Liverpulyje, susirado žemės sklypą stadiono statybai Anfieldo rajone. Žemė priklausė vienam vietiniam aludariui, su kuriuo ir sutarė nuomos kainą. Kai stadionas buvo baigtas statyti, pasikeitė žemės savininkas – juo tapo J. Houldingas. Pirmiausia ką padarė naujasis šeimininkas, tai pakėlė nuomą. „Everton“ klubas nusprendė nesitaikstyti su J. Houldingo augančiu apetitu, ir pabandė stadioną išsipirkti. Tačiau ir pareikalauta suma (8000 svarų) pasirodė pernelyg didelė. Taip futbolininkai liko be stadiono, o J. Houldingas be komandos. Paskui „Everton“ susirado žemės sklypelį kaimynystėje, sumokėję už jį 8090 svarų sterlingų.
J. Houldingas tuo metu nutarė įkurti savo klubą, pasikviesdamas savo pažįstamą trenerį iš Airijos Johną McKenną. Tiesa, naujakuriai bandė susigrąžinti „etiketę“, tačiau tam paprieštaravo J. Houldingas: „Ką reiškia „Everton“? Kas supras iš kokio jis miesto? Geriau tegu būna paprasčiausiai „Liverpool“. Kad visi matytų, iš kur ši komanda“. Taip gimė pavadinimas „Liverpool Football Club“. Liko tik viena smulkmena – susirasti žaidėjų...
J. McKenna išsiuntė laiškus į Glazgą ir Belfastą, iš kur atvažiavo kelios dešimtys airių ir škotų. Įdomumo dėlei, pagrindinės sudėties aštuonių žaidėjų ir trenerio pavardės prasidėjo su „Mc“. Pirmasis trofėjus, miesto taurė, iškovota kitais metais nugalėjus tą patį „Everton“ klubą. Tiesa, taurė ilgai nepriklausė jaunajam klubui, nes ją pavogė. Daugelis tuo kaltino piktus „Everton“ gerbėjus.
Klubo simbolika. „Paukštis – mutantas“, kurį nupiešė girtas dailininkas...
Kadangi skyrybos su „Everton“ buvo triukšmingos, nuoskauda liko visam gyvenimui, naujasis klubas nutarė apsivilkti apranga, kurioje nebūtų nei mėlynos, nei baltos spalvos. Buvo priimtas J. Houldingo pasiūlymas, pasipuošti ryškia raudona spalva. Tačiau „Liverpool“ herbas atsirado gan originaliai. Klysta tie, kurie besipuikuojantį paukštį emblemoje vadina pelikanu, flamingu ar stručiu. Emblemos kūrėjai nutarė išrinkti legendomis apipintą paukštį „Liver“, atseit besiveisusį Mersey upės pakrantėse. Tačiau šio paukščio niekas nematė, ir tuo labiau nežinojo kaip jis atrodė. Ši archeologinė užduotis buvo skirta vienam vietiniam dailininkui – avangardistui. Nemažai džino buvo išgerta dirbtuvėse, kol atsirado ant drobės „paukštis-mutantas“, kuris iš karto buvo panašus ir į pelikaną, ir į erelį, ir į flamingą bei strutį.
Klubo simbolika. Visai ne laidotuvių maršas...
Ar žinote, kaip buvo sukurta kultinė daina „You‘ll never walk alone“, kurios pavadinimas puikuojasi „Liverpool“ klubo emblemoje? Šią dainą parašė populiarus 1930-1940m. kompozitorius Richardas Rodgersas bei poetas Oscaras Hammersteinas, kuri skambėjo miuzikle „Karuselė“. Ir sugalvojo ją autorius...laidotuvėse, tuo metu kai nešė karstą. Tiesa, tada daina su klubu jokio ryšio neturėjo. 1962m. jau primirštą dainą atgaivino Liverpulio muzikos grupė „Gerry and The Pacemakers“, ir futbolo gerbėjai ją greitai „prisijaukino“. Kitų klubų fanai ir nieko prieš būtų įtraukę hitą „You‘ll never walk alone“ į savo dainų repertuarą, tačiau grupė „Gerry and The Pacemakers“ buvo aistringais „raudonųjų“ gerbėjais. Paklausite, o kaip gi „The Beatles“? Panašu, kad dideliais futbolo gerbėjais Liverpulio ketveriukė nebuvo. Tačiau iki šiol miesto aludėse nerimsta diskusijos tarp palaikančių „Liverpool“ ir „Everton“ komandas, už ką visgi sirgo „bitlai“? Regis, atsakymo nėra...
Stadionas, gimęs ankščiau už klubą
Retas atvejis - stadionas atsirado ankščiau už klubą ir, tapo pagrindine priežastimi „Liverpool“ klubo įkūrime. Iš pradžių „Anfield“ stadionas talpino vos 8 tūkstančius žiūrovų, tačiau po daugelio rekonstrukcijų išaugo iki 45 tūkst. sėdimų vietų. Stadione yra trys atmintinos vietos, tai B. Shankly vartai su lozungu „You‘ll never walk alone“, B. Paisley vartai ir memorialas „Hillsborough“ aukoms atminti, kur ant paminklo užrašytos visų 96 žuvusiųjų 1989m. Šefilde pavardės. Šalia dega amžina ugnis.
Pati įžymiausia „Anfield“ stadiono tribūna yra „Kop“ – garsiausiai dainuojantis sektorius. Šiek tiek apie šios tribūnos pavadinimo kilmę. 1900m. anglų - būrų kare, mūšyje prie Spion Kop kalvos žuvo narsus Liverpulio pulkas. 1906m. buvo nutarta įamžinti žemiečių drąsą, pavadinant vieną iš stadiono tribūnų „Kop“ vardu. Šis sektorius galėjo talpinti iki 30 tūkst. „raudonųjų“ gerbėjų, kol nebuvo rekonstruotas 1994m. Tačiau neprarado savo kultinio pavadinimo, ir yra ta „Anfield“ stadiono dalis be kurios sunku įsivaizduoti „Liverpool“ futbolo klubą.
Pikas. B. Paisley epocha
Kalbant apie šlovingus Bobo Paisley laikus, prie kurio „Liverpool“ triskart tapo Čempionų taurės laimėtoju, negalima neprisiminti jo mokytojo B. Shankly. Būtent pastarajam pavyko padaryti klubą vienu iš stipriausių Anglijoje. Vadovaujant B. Shankly, komandoje pasirodė Tommy Smithas, Emlynas Hughesas, Kevinas Keeganas, I. Callaghanas, Ray Clemence'as – tie, kurie pelnys šlovę klubui Europoje. Per 15 metų B. Shankly su „raudonaisiais“ laimėjo tris šalies čempionų titulus, Anglijos taurę, paskui UEFA taurę, po kurios perdavė subrendusią Europos žygiams komandą savo pagalbininkui B. Paisley.
Reikėtų pabrėžti, kad visuomenė skeptiškai priėmė naująjį komandos „vairininką“. Pirmasis B. Paisley sezonas (1974-75) neatnešė titulų. Tačiau sekančiame „Anfield“ muziejus pasipildė net keliais trofėjais. „Liverpool“ 9-tąjį kartą tapo šalies čempionais bei vėl iškovota UEFA taurė. Tik aukščiausia Europos viršūnė – Čempionų taurė, dar liko nepasiekta. Jos eilė atėjo 1977m. gegužės mėn. Dramatiškose rungtynėse Romoje buvo įveikta „Borussia“. Pralaimėdami pirmąjį kėlinį, vokiečiai po pertraukos netik išlygino rezultatą, bet ir įsiveržė į priekį. Tačiau taurė visgi atiteko „Liverpool“ ekipai, pergalę garantavo gynėjų įvarčiai – pasižymėjo Ph. Nealas ir T. Smithas.
„Tą vakarą Romoje, blaivūs buvo tik du - aš ir Romos Popiežius. Panašius jausmus išgyvenau tik tolimais 45-taisiais, kada išlaisvinome Italijos sostinę. Tada aš į miestą įvažiavau šarvuotame tanke,“ – prisiminė B. Paisley.
Tačiau sekančiame sezone „Liverpool“ atsisveikino su savo geriausiu žaidėju – K. Keeganas nesugebėjo atsispirti viliojančiam „Hamburger“ pasiūlymui. Ne bėda, jį pakeitė škotas Kenny Dalglishas, tačiau taip pakeitė, kad daugelį privertė primiršti „Galingąjį peliuką“. Nors Anglijos čempionate „raudonieji“ ir buvo nustumti nuo aukščiausios pakylos laiptelio „Nottingham Forest“ klubo, tačiau Europos Čempionų taurė dar metams liko puikuotis „Anfield“ stadione.
Po to abu Anglijos klubai pasikeitė vietomis. „Nottingham Forest“ du metus viešpatavo Europoje, o „Liverpool“ neturėjo sau lygių Anglijoje. 1981m. „Didžiosios ausys“, kaip šį pagrindinį Europos futbolo trofėjų neretai vadina Liverpulyje, vėl atiteko „raudoniesiems“. B. Paisley tapo pirmuoju treneriu istorijoje, kuriam triskart pavyko užkopti į „futbolo Monblaną“.
1983m. garsusis treneris paliko „Liverpool“, perdavęs komandą Joe Fagano patikimoms rankoms. Su juo „raudonieji“ iškovojo dar vieną Čempionų taurę ir buvo arti 5-tojo trofėjaus. Tačiau 1985m. Briuselyje įvykusi tragedija, pakeitė šlovingo klubo likimą.
Tragedijos. „Heyzel“ kraujas ir „Hillsborough“ spūstis
1985m. Čempionų taurės finale buvo lemta žaisti „Juventus“ ir „Liverpool“ klubams. Dar neprasidėjus susitikimui Briuselio stadione „Heysel“ įvyko nelaimė. Susirėmė abiejų komandų gerbėjai. Stadiono perdengimas neišlaikė, ir viena iš sienų griuvo, po save prispaudusi žmones. 39 aukos, dauguma italų, taip ir nepamatė šių rungtynių. „Juventus“ laimėjo finalą abejotino 11m. baudinio dėka. „Liverpool“ Europos hegemoniją užbaigė ne Turino klubas, o UEFA. Kaltais buvo pripažinti anglai, juos ir nubaudė. Anglijos klubams buvo uždrausta dalyvauti tarptautinėje arenoje 5 metus, „Liverpool“ – 7.
1989m. įvyko dar viena nelaimė. Anglijos taurės pusfinalyje tarp „Liverpool“ ir „Nottingham Forest“ Šefildo stadione „Hillsborough“ žuvo 96 „raudonųjų“ gerbėjai. Kad įleisti visus norinčius, stadiono vadovybė paliko atidarytus vartus į tribūną vien stovimomis vietomis. Tačiau organizatoriai aiškiai neapskaičiavo tokios minios antplūdžio. Žmonės gruste grūdosi, o išeiti už tribūnos ribų negalėjo dėl metalinės tvoros. Prasidėjo baisi spūstis, nusinešusi beveik 100 gyvybių.
Kritimas žemyn. Užsitęsusios permainos
Nors atskirtas nuo Europos, „Liverpool“ klubas ir toliau liko Anglijos futbolo vėliavnešiu. Jaunasis treneris K. Dalglishas per 6 metus laimėjo tris šalies čempionų titulus bei dvi Anglijos taures. Tačiau 1991 m. „Karalius Kenny“ netikėtai pasitraukė iš savo posto. Naujuoju treneriu tapo kitas atstovas iš šlovingo pjedestalo – Graeme'as Sounessas. Tarsi supanašėjęs su Michailu Gorbačiovu jis klube pradėjo didžiules pertvarkas. Aišku, „Liverpool“ buvo reikalingas remontas ir permainos, tačiau pas G. Sounessą nebuvo aiškios vizijos, ką ir kaip daryti.
Visiškas chaosas įsiviešpatavo žaidėjų pirkimo politikoje. Jei prie ankstesnių trenerių beveik visi atvykusieji „įsipaišydavo“ į komandos žaidimą, tai prie G. Sounesso broko procentas ryškiai išaugo. Kai kurie naujokai aiškiai netiko „raudoniesiems“, tačiau vis tiek buvo įsigįjami. „Liverpool“ pradėjo pralaiminėti visiems iš eilės, ir gan greitai apleido lyderių pozicijas. Neteikė didelio džiaugsmo ir sugrįžimas į Europą. Tarp kitko, praėjus metams po savo „atsedėjimo“, „raudonieji“ pirmąkart nepateko į Europos turnyrus per 30 metų. Komandos mikroklimatas taip pat buvo neidealus, be to ir G. Sounesso bendravimas su spauda ne kartą glumino „Liverpool“ gerbėjus.
Graeme'as buvo atleistas, paskirtas Roy Evansas. Prie jo „Liverpool“ taip pat kažko apčiuopiamo nepasiekė, nors komandoje žaidė R. Fowleris, S. McManamanas, Markas Wrightas, Jamie Redknappas, paskui pakilo M. Oweno žvaigždė. R. Evansą pakeitė prancūzas Gerardas Houlier. Pasimatė šioks toks progresas, 2001m. „Liverpool“ iškovojo iškart 5 trofėjus – Lygos taurę, Anglijos taurę, UEFA taurę, „Charity Shield“ bei UEFA supertaurę. Tačiau ir prancūzui nepavyko visiškai pateisinti gerbėjų lūkesčius, 2004m. estafetė perduota ispanui R. Benitezui.
Šiandiena. Saulė kyla?
R. Benitezas, atvykęs prie Mersey upės krantų kaip UEFA taurės nugalėtojas, su savimi atsivežė ir keletą tėvynainių. Kai kurie pritapo prie komandos, kai kurie ne. Tiesa, pagrindinė „raudonųjų“ žvaigždė M.Owenas paliko klubą. „Premier“ lygoje R. Benitezo „Liverpool“ pasirodė ne ypatingai gerai – penktoji vieta, tačiau Europoje laukė tikras triumfas. Čempionų taurė penktą kartą atiteko „Liverpool“ klubui, dabar jau ir amžiams. Praeitame sezone „raudonieji“ žaidė neprasčiau nei buvusiame. Komanda iškovojo 10 pergalių iš eilės, vartininkas Pepe Reina pasiekė klubo rekordą „sausųjų“ rungtynių serija. Po dramatiškos kovos finale, vėl savo rankose laikyta Anglijos taurė. Komandoje liko ir pagrindiniai tradicijų tęsėjai – Stevenas Gerrardas ir Jamie Carragheris, prie savo ištakų grįžo R. Fowleris. Kaip sakoma, gyvenimas tęsiasi...
