© Eurofootball.lt
"Nors tai gal ir truputį smulkmeniška tema, bet manau, kad ji gali pasirodyti visai įdomi. Straipsnis yra paremtas šaltiniais iš tarpukario spaudos. Jei būtų poreikis, galėčiau parengti ir daugiau publikacijų panašiomis temomis", - teigė savo laiške autorius.
Daugelis svetainės EuroFootball.lt lankytojų daugiau ar mažiau yra susipažinę su futbolu už Lietuvos ribų. Nemažai svetainės lankytojų galėtų vardyti ištisas Anglijos, Ispanijos ar Italijos nacionalinių, tiek klubinių komandų sudėtis, išsakyti daugybę faktų susijusių su jų mėgstamomis komandomis. Ne vienas galėtų papasakoti išsamias savo palaikomų užsienio komandų istorijas.
O ką svetainės lankytojai galėtų pasakyti, papasakoti apie futbolo gimimą bei vystymąsi nepriklausomoje Lietuvoje 1918-1940 metais? Koks futbolo populiarumas buvo tarpukario Lietuvoje? Kokie klubai egzistavo tada? Sunku spręsti kokie būtų atsakymai, bet, manau, kad apie Madrido „Real“, „Manchester United“ klubų istoriją išgirstume daugiau nei apie visą Lietuvos futbolą 1918-1940 m.
Šis straipsnis yra skirtas Jaunalietuvių Sporto Organizacijai (toliau - JSO) ir jos indėliui į Lietuvos tarpukario futbolo vystymąsi. Nors ši organizacija ir nediktavo pagrindinių madų tuometinės Lietuvos futbolo gyvenime, bet tam tikrą indėlį į jį vis tik įnešė. Todėl savajame darbe ir norėčiau apžvelgti keletą detalių iš šios organizacijos istorijos bei, tuo pačiu, šiek tiek, kiek tai yra susiję su mano nagrinėjama tema, atskleisti futbolo padėtį XX a. 4 dešimtmečio Lietuvoje.
Jaunalietuvių sporto organizacija įsikūrė 1931 metais kaip atskiras tautinės organizacijos „Jaunoji Lietuva“ padalinys. Buvo deklaruojama, kad JSO pagrindinė užduotis yra per sportą atskleisti žmogaus (jaunuomenės) vidinį grožį, išmokyti jauną sportuojantį jaunuolį siekti taurių idealų bei, žinoma, tobulinti Lietuvos jaunimą fiziologiškai.
1931 metų pabaigoje jau prie esančių „Jaunosios Lietuvos“ skyrių pradėjo kurtis JSO sporto sekcijos - padaliniai. 1932 m. šis procesas žymiai paspartėjo, o JSO buvo priimta į Lietuvos sporto lygą (įvairias sporto šakas kultivuojantys jaunalietuviai galėjo įsilieti į atskirų šakų Lietuvos pirmenybes). 1935 m. jau veikė apie 420 jaunalietuvių sporto klubų, kurie jungė virš 16000 jaunuolių. Iki 1940 m. tragedijos šie skaičiai buvo beveik padvigubėję.
Futbolas buvo viena iš pagrindinių sporto šakų, kuria jaunalietuviai užsiiminėjo. Po „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos bei JSO įkūrimo šis žaidimas vaidino pagrindinį vaidmenį jaunalietuvių sportiniame gyvenime. Pirmosios futbolo komandos ėmė steigtis nuo pat „Jaunosios Lietuvos“ įkūrimo, kai kitos sporto šakos tik ruošėsi užgimti.
Didelis žingsnis jaunalietuvių futbole buvo žengtas 1932 metų kovo mėnesį kai JSO buvo priimta ne tik į Lietuvos sporto lygą, bet kartu ir į Futbolo lygą. Tuo būdu JSO pagrindinė futbolo komanda (sudaryta iš geriausių jaunalietuvių futbolininkų), vėliau pavadinta Centrine JSO futbolo komanda (CJSO, veikė Kaune), pradėjo savo pasirodymus futbolo aikštėse. Kadangi kitų Lietuvos klubų futbolo komandos jau gan senokai žaidė šį žaidimą ir buvo gan pajėgaus lygio (Lietuvos mastu), JSO debiutavo tik B klasės (antroje pagal pajėgumą lygoje) čempionate. Šiose pirmenybėse jaunalietuviai debiutavo gana sėkmingai.
1933 metų balandžio 22-23 dienomis Lietuvos futbolo sezono atidarymo šventėje Kaune buvo surengtas futbolo - žaibo turnyras, kuriame JSO komanda nukeliavo iki pusfinalio. Kad ir kaip bebūtų keista, to ir užteko, kad geriausia jaunalietuvių futbolo komanda būtų pakviesta į A klasės Lietuvos futbolo čempionatą. Tuo būdu JSO komanda jau antrame savo gyvavimo sezone pakilo į aukščiausio pajėgumo futbolo lygą ir gavo teisę rungtis su stipriausiomis Lietuvos komandomis.
Jau po pirmojo pirmenybių rato JSO komanda tarp 8 klubų užėmė 4 vietą. Reikia pastebėti, kad kitos jaunalietuvių futbolininkų rinktinės taip pat dalyvavo Lietuvos B ir C lygio pirmenybėse. Tuo tarpu didžiausius rezultatus 1933 metų sezone pasiekė Kauno JSO futbolo klubo jaunimas (dubleriai), kurie C lygio pirmenybėse užėmė pirmąją vietą.
1934 metų pradžioje JSO pradėjo intensyviai ruoštis artėjančioms futbolo pirmenybėms. Kovo mėnesį jaunalietuvių pagrindinis futbolo klubas netgi pasikvietė Lietuvos nacionalinės futbolo komandos trenerį, kad šis padėtų kuo geriau pasiruošti artėjančiam sezonui. Atėjus naujam treneriui suintensyvėjo futbolininkų treniruotės - jos pradėjo vykti jau du kartus į savaitę.
Tuo tarpu provincijoje futbolas taip pat vaidino pagrindinį vaidmenį tarp jaunalietuvių sportininkų. Beveik nebuvo nė vieno JSO klubo, kuris neturėtų savo futbolo komandos, o kai kurie, kaip antai, Biržų JSO turėjo net dvi futbolo komandas. Aktyviai buvo rungiamasi tarp atskirų JSO futbolo komandų bei tarp kitų organizacijų komandų. Visada intriguodavo jaunalietuvių ir šaulių (Lietuvos Šaulių sąjungos komandų) susitikimai futbolo aikštėse.
1935 metai buvo patys didžiausi futbolo pakilimo metai jaunalietuvių organizacijoje. Šių metų viduryje visoje Lietuvoje veikė net apie 150 JSO futbolo komandų. Nė viena kita JSO propaguojama sporto šaka negalėjo prilygti savo komandomis futbolininkams.
Nepaisant to, tai buvo paskutiniai metai. kai JSO futbolo klubai pagal skaičių lenkė kitų sporto šakų jaunalietuvių klubus. Be to, reikia pastebėti, kad tie patys futbolininkai neapsiribodavo tik savo sporto šaka ir, pavyzdžiui žiemą, įsitraukdavo į kitų sporto šakų klubų veiklą, ar net visiškai nutraukdavo savo veiklą iki pavasario, todėl galime pastebėti nemažus JSO futbolo klubų skaičiaus kitimus. Dėl šios priežasties 1935 metų pabaigoje buvo paskelbta, kad iš 150 JSO futbolo klubų beliko 101.
Nuo 1936 m. futbolą pamažu pradeda užgožti kitos sporto šakos. Tai tikriausiai nulėmė ir tai, kad buvo gana nesėkmingai pasirodoma Lietuvos futbolo pirmenybėse - nebuvo didelių laimėjimų. Taip pat ir Lietuvos reprezentacinė futbolo komanda visgi nepasiekė aukštų rezultatų tarptautinėje arenoje, nes Europoje futbolas jau buvo gerokai įleidęs šaknis.
Šios nesėkmės labai įtakojo šios sporto šakos populiarumo mažėjimą ne tik tarp jaunalietuvių, bet visoje Respublikoje. Iš didesnių JSO futbolininkų laimėjimų galime paminėti tik 1937 metų Kybartų JSO klubo triumfą, kai kybartiečiai tapo nugalėtojais savo apygardos futbolo pirmenybėse ir iškopė į aukščiausią Lietuvos futbolo čempionatą, kuriame JSO jau keletą metų reprezentavo minėtoji Centrinio JSO klubo futbolo komanda. Kitas reikšmingas jaunalietuvių sportininkų pasiekimas futbolo srityje buvo pasiekimas dar 1933 metais kai Lietuvos futbolo rinktinės kandidatu tapo CJSO narys V. Jaškevičius.
Nors 1937 metais JSO futbolo komandų buvo nemažai, bet jie jau nebevaidino pagrindinio vaidmens tarp klubų. Po kurio laiko buvo suprasta, kad futbolo komandų kiekybėje niekada nebus kokybės. Dažname mieste ar miestelyje veikė po 2, o kartais net po 3 jaunalietuvių futbolo komandas, kurios dėl susiskaldymo nebuvo stiprios ir dėl to negalėjo konkuruoti su kitų organizacijų - klubų komandomis.
Aptariant jaunalietuvių pasirodymus prieškario Lietuvos stadionuose, galima paminėti ir keletą įdomesnių ar net intriguojančių faktų. Dabartiniais laikais ne kartą esame girdėję apie įvairiausius incidentus, kurie lydi komandų pasirodymus stadionuose. Prieškario Lietuvoje jų taip pat netrūko.
Vartant prieškario spaudos puslapius ne kartą teko aptikti pranešimus apie nutrauktas futbolo varžybas dėl kilusių susistumdymų ar net muštynių. Ne kartą futbolininkų smūgių buvo „paragavę“ ir teisėjai. Jei kalbėtume apie JSO futbolininkų nuotykius, verta būtų paminėti incidentą Ukmergėje. Varžybų tarp jaunalietuvių bei lenkų tautinių mažumų atstovų metu, lenkus palaikantys tautiečiai, neišlaikę stadione tvyrojusios įtampos, išsitraukė ginklus ir ėmė šaudyti. Visa laimė, kad stadione buvo vienas iš Ukmergės miesto teisėsaugos tarnybos vadovų, kuris įsisiautėjusius lenkus greitai apramino.
Kaip nebūtų keista, nemažą dėmesį JSO futbolininkai suvaidino ir Lietuvos krepšinio suklestėjime. Krepšinis jaunalietuvių sporto organizacijos susikūrimo pradžioje buvo visiškai nepopuliarus, o pirmieji klubai ėmė kurtis tik 1933 m. Vėliau jų skaičius ėmė sparčiai didėti, nes krepšininkų gretas, žiemos metu, daugiausiai papildydavo futbolininkai, kurie, šiuo nedėkingu futbolui metų laiku, dažniausiai norėjo palaikyti savo fizinę formą.
Vėliau dalis futbolininkų pasuko bei pasiliko sportuoti krepšiasvydį (taip anuomet buvo vadinta ši sporto šaka), nes buvo manoma, kad ji nereikalauja tiek fizinių pastangų kiek futbolas. Lengviau buvo ir sudaryti naujas komandas, nes tam tereikėjo 5 žmonių. Krepšinis, skirtingai nei futbolas, dar nebuvo taip giliai įleidęs šaknis į Lietuvos žemę todėl JSO sportininkai ėmė skinti pergales Lietuvos krepšinio pirmenybėse. Vėliau Centrinė JSO krepšinio komanda tapo Lietuvos krepšinio rinktinės pagrindu. Kadangi Europoje šis žaidimas taip pat dar buvo gana egzotiškas tai ir čia lietuviai pradėjo skinti pergales bei savotiškai garsinti Lietuvos vardą.
