"Trakų" legionierius N.Apakidze: "Kol gydžiausi traumą, iškėliau sau tikslą - išmokti lietuvių kalbą"

„Lietuviškai suprantu jau beveik viską, tačiau kalbėti man vis dar sunku“ - lietuvių kalba pokalbį pradėjo „Trakų“ legionierius Nikoloz Apakidze, kuris vos prieš aštuonis mėnesius atvyko į Lietuvą, tačiau po kelių rungtynių patyrė sunkią kryžminių raiščių traumą.

Daugiau nei šešis mėnesius laukęs sugrįžimo į aikštę, Niko draugų vadinamas gruzinas praėjusią savaitę, rungtynėse su Alytaus „Auska“ aikštėje pasirodė 62 minutę. Vakar su „Žalgirio B“ komanda jis aikštėje praleido visą antrąjį kėlinį.

„Iš pradžių jaučiausi kiek netvirtai, bet po kelių minučių viskas stojo į savo vietas. Baimė užsimiršta, nes nustelbia noras žaisti“, - pasakojo N.Apakidze.


Niko, ką veikei tą pusmetį be futbolo?

Per mano karjerą toks ilgas laikotarpis be futbolo buvo pirmas, tad esu labai dėkingas komandai, kuri visą šį laiką mane stipriai palaikė. Po operacijos nusprendžiau išmokti lietuvių kalbą. Kol kas dar negaliu sakyti, kad gerai išmokau, bet futbolo kalbą žinau visą.

Sunku buvo mokytis? Žmonės kalba, kad lietuvių kalba yra itin sunki?

Man gramatika pasirodė labai sunki, o daugiau.. kalba kaip kalba. Mėgstu kai kurias frazes, pavyzdžiui, „dar vienas smūgis“, „koks įvartis“. Per treniruotes jas kartoju pakankamai dažnai. Būna linksma (šypsosi).

Grįžkim į tą laiką, kai atlikai reabilitaciją. Buvo labai sunku?

Blogiausia, kad tas laikas slinko labai lėtai. Tiesa, kai prasidėjo treniruočių krūviai, baseinai, masažai, tapo lengviau. Dar kartą labai noriu padėkoti mūsų fizioterapeutui Sergejui Brežnevui, kuris visą tą laiką buvo su manimi.

Kokios po traumos buvo pirmos minutės aikštėje? Nejautei baimės?

Tą akimirką, kai žengiau į aikštę, pajutau tikrą palaimą. Pajutau, kad šį žaidimą dabar myliu dar labiau, negu iki traumos. Kalbant apie baimę, tai toks žodis mano gruziniškame žodyne neegzistuoja. Tikiuosi, kad niekada neegzistuos ir lietuviškajame. Kalbant apie atsargą, žinoma, kad bent jau kol kas stengiuosi būti atsargesnis.

Praėjusiais metais žaisdavai krašte, o šiemet vidurio gynėjo pozicijoje. Kur jautiesi geriau?

Visą karjerą buvau vidurio gynėjas, todėl joje jaučiuosi jaukiausiai. Bet nematau problemos padėti komandai ten, kur manęs reikia. Pernai treneris nusprendė, kad galiu būti naudingas žaisdamas krašte – žaidžiau krašte. Esu pasiruošęs žaisti bet kur, kur tik reikės. Dabar svarbiausia įgauti formą ir kiekvieną minutę jaustis užtikrinčiau.

fkt.lt

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...