„Dvejus metus užėmus antrą vietą, teigiamai vertinti trečiąją nelabai išeina. Kita vertus, Europoje klubas pasiekė tai, ko niekada nebuvo pasiekęs. O pergalės Europos fronte tiek emocine, tiek finansine prasme iš esmės atperka tai, ko nepasiekėme Lietuvoje. Pridėjus dar tai, kad iškovojome kelialapį ir į kito sezono Europos taurės atranką, asmeniškai sezoną vertinčiau teigiamai“, – pokalbį su oficialia klubo svetaine pradėjo Deividas Česnauskis.
O ko pritrūko? Kur padarytos klaidos, kad taškų lenktynėse „Trakai“ neprilygo nei „Žalgiriui“, nei „Sūduvai“?
Reikia suprasti, kad šiemet „Trakus“ treniravo naujas treneris, kuriam įskiepyti savo idėjas prireikė daugiau laiko nei startavo naujasis čempionatas. Sezono pradžia „Trakams“ buvo labai sunki. Tuomet išbarstėme per daug taškų.Vėliau pradėjome pasiruošimą Europos lygai ir prasidėjo sėkmės etapas.
Vienas lemtingesnių dalykų – M.Maksimovo istorija. Mes praradome puolėją, kuris mušė įvarčius tiek A lygoje, tiek Europoje. Jo vietoje neatsirado lygiavertės pamainos ir mes tuo vėl praradome labai daug taškų. Aišku, kai į komandą atvyko D.Bilialetdinovas, jis iškart parodė savo vertę, o „Trakai“ ir vėl pradėjo laimėti.
Likus keturiems turams iki sezono pabaigos „Trakai“ pralaimėjo „Žalgiriui“ ir praktiškai palaidojo viltis tapti čempionais. Tiesa, teorinių vilčių dar buvo. Ar tuo metu tikėjote stebuklu?
Žinokite, buvo. Net paskutinėse rungtynėse su „Atlantu“ į aikštę komanda ėjo su tokiomis mintimis, jog neverta apie kažką kitą galvoti, kol yra vilčių. Net jei jos mažos. Aišku, reikiai realiai mąstyti, kad „Sūduva“ su V.Čeburino atėjimu atrado savo braižą, savo stilių ir nors pradžia jai nebuvo lengva, bet vėliau ji rodė solidų futbolą. Užtenka turbūt paminėti standartines situacijas bei discipliną komandoje.
Ar šiuose žodžiuose užslėpta mintis, jog „Sūduvos“ šansai laimėti A lygą didesni nei „Žalgirio“?
„Sūduva“ žaidžia namuose ir prisimenant, kaip „Žalgiris“ ten sužaidė paskutines rungtynes, marijampoliečiai turi labai gerus šansus. Aišku, „Žalgiris“ supranta tų rungtynių svarbą, tad paskutiniame ture laukia auksinės rungtynės, kurios neabejotinai bus viso čempionato puošmena.
Grįžtant į rungtynes su „Atlantu“. Tiesa, kad ne tose rungtynėse „Trakai“ pralaimėjo čempionatą?
Be abejo. Sezono pradžioje buvo ne vienos rungtynės, kurias privalėjome laimėti, bet nelaimėjome. Prieš kelias savaites turėjome persilaužymo rungtynes su „Žalgiriu“, tačiau jas pralaimėjome 0:1. Aš manau, kad tos rungtynės buvo lemtingos. Jei mes būtumėm nugalėję „Žalgirį“, tuomet tikrai būtumėm rimtai pakovoję dėl aukso. Pralaimėjimas mūsų situaciją apsunkino iš esmės.
Jums asmeniškai po daugelio metų teko daugiau atsarginio rolė komandoje. Neapsunkino tokia rolė?
Treneris manęs nematė savo sudėtyje ir tai yra jo pasirinkimas. Jei atvirai, tai dar vasarą su vadovybe kalbėjau dėl savo ateities klube. Nuo to laiko mano statusas šiek tiek pasikeitė. Aš jau buvau ne tik žaidėjas, tačiau ir žmogus, atsakingas už klubo vystymą, už pagalbą treneriui ir panašiai. Galiu pasakyti, kad tas naujasis statusas man visai patiko. Pasibaigus sezonui, su klubo vadovais apie tai kalbėsime vėl.
Ar tai reiškia, kad rungtynės su „Uteniu“ gali tapti paskutinėmis karjeroje?
Savijauta dar nebloga, tikrai neatrodo, kad jau atėjo laikas. O kodėl nežaidžiau, tai atsakyti gali tik treneris.
Pakartosiu klausimą: įmanoma, kad rungtynės su „Uteniu“ taps paskutinėmis?
Norėčiau, kad taip nebūtų, tačiau.. į šį klausimą galėsiu atsakyti po pokalbio su „Trakų“ vadovybe.
Jau įsivaizduojate save rungtynių metu ne su sportine apranga, o su kostiumu?
Toks variantas neatmestinas jau nuo kito sezono. Kaip bus, pamatysime. Tik po pokalbio su valdžia sužinosiu, ar aš kaip žaidėjas „Trakams“ dar reikalingas. Jeigu ne, ar aš reikalingas kaip žmogus, galintis prisidėti prie klubo vystymo.
Bet to norėtumėt?
Taip, norėčiau.
