Kovo 13 d. Vilniuje prasidėjo tris dienas truksiantis seminaras, kurio dalyviai, tarp kurių yra LFF atstovai, diskutuoja apie naują požiūrį į sporto renginių saugumą.
Ekspertai iš Nacionalinio futbolo informacijos centro (NFIC), policijos, Lietuvos futbolo federacijos (LFF), Kūno kultūros ir sporto departamento, savivaldybių, krepšinio federacijos, klubų saugos pareigūnai, privataus sektoriaus atstovai tariasi, kaip pasiekti, kad sporto renginių dalyviai ir lankytojai būtų svetingai sutinkami, saugūs, galėtų nesibaiminti smurto ar viešosios tvarkos pažeidimų.
Diskusijos atspirties taškas – Europos Tarybos (ET) konvencija dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius, pasirašyta 2016 m. liepos 3 d. Sen Deni stadione Paryžiuje per Europos futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynes. Lietuva buvo viena iš pirmųjų valstybių, tą pačią dieną pasirašiusių konvenciją.
Vienos iš renginio iniciatorių, Lietuvos futbolo federacijos, prezidentas Tomas Danilevičius teigė, jog minėta konvencija labai svarbi Lietuvos futbolo federacijai, organizuojančiai pasaulio ir Europos futbolo čempionatų atrankos varžybas: „Mūsų federacijai aktuali ši Europos tarybos konvencija, nes norime, jog tokie renginiai atitiktų tinkamus apsaugos, saugumo bei paslaugų standartus. Neabejoju, kad šiame seminare įgytas žinias tinkamai panaudosime praktikoje per savo renginius bei bendradarbiaudami su kitomis tarnybomis bei futbolo aistruoliais“.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, sveikindamas renginio dalyvius, džiaugėsi, kad sportas, kaip socialinis reiškinys, tampa prieinamas vis daugiau žmonių. „Tai viena iš perspektyviausių sričių ekonomikai, socialiniams ryšiams ir asmenybei formuoti. Dėl to šiai sričiai taikytini ypač aukšti standartai, ir vienas iš jų – minėta konvencija, o svarbiausias žodis joje „integralumas“ – tik visiems kartu galima pasiekti, kad sporto renginiuose būtų jauku ir saugu visiems“, – pabrėžė E. Urbanavičius. Jis tikisi, kad praktika, įgyta seminare, padės organizuoti saugius sporto renginius.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas akcentavo, kad minėta konvencija – pirmas žingsnis, skatinantis naują požiūrį į sporto renginių saugumą. „Ir Lietuvoje yra pasitaikę, kad į incidentą, kilusį per sporto varžybas, tenka įsikišti policijos pareigūnams. Taip atsitikdavo todėl, kad nebuvo renginio organizatorių, savivaldybės atstovų ir policijos pareigūnų bendradarbiavimo. Šiandien yra kitaip, tad kitas žingsnis – ratifikuoti minėtą konvenciją“, – pabrėžė R. Bobinas.
Projekto „ProS4+“ vadovė Ilknur Yuksek atkreipė dėmesį, kad konvencijai įgyvendinti buvo sukurtas „ProS4+“ – jungtinis ET ir Europos Sąjungos (ES) projektas dėl ET saugumo, apsaugos ir paslaugų standartų per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius skatinimo ir stiprinimo. Jis truks pusantrų metų – nuo 2017 m. sausio 1 d. iki šių metų birželio 30 d. Projektą sudaro keletas mažesnių, ir vieno iš pastarųjų tikslas – skatinti ES valstybes, dar neratifikavusias konvencijos, tai padaryti, o to siekiama skleidžiant žinias apie minėtą konvenciją. Šiam tikslui kuriamos programos, rengiami mokymai, į kuriuos kviečiami visi, dalyvaujantys organizuojant svarbius sporto renginius.
David Bohannan, vyriausiasis projekto „ProS4+“ konsultantas, akcentavo, kad svarbiausia šiame susitikime – diskusija, aptariant konvencijos esmę, kalbant apie gerąsias patirtis. Ir integracija: tik dirbant kartu, integruotai, įmanoma užtikrinti svarbiausių sporto renginių saugumą.
D. Bohannan taip pat atkreipė dėmesį, kad 2016 m. konvencija suteikia galimybę peržiūrėti nacionalinės teisės aktus ir vykdomą praktiką. Anot jo, kartais policininkai prisiima jiems nepriklausančių įsipareigojimų. Tuo metu konvencijoje aiškiai apibrėžta visų organizatorių atsakomybės sritis. Tad svarbu pirmiausia organizuoti mokymus ekspertams praktikos kūrėjams, ir bendrauti, bendradarbiauti.
Seminaro dalyviai aptaria įsipareigojimus, padarinius ir poveikį pagal minėtą konvenciją, saugumą, apsaugą ir paslaugas stadionuose bei viešose vietose, pirotechnikos naudojimo prevenciją per sporto renginius, ryšių užmezgimą su aistruoliais, tikslines sankcijas ir pašalinimo iš renginio galimybes, bendradarbiavimą su nacionalinėmis ir vietinėmis organizacijomis ir kt.