Dzūkijos futbolo klubo „Dainava“ tikslas yra ne tik sėkmingai konkuruoti šalies Pirmoje lygoje, tačiau ir į vyrų futbolą integruoti jaunuosius Alytaus miesto futbolininkus. Šįkart kviečiame labiau susipažinti su puikiu to įrodymu ir šiame sezone „Dainavoje“ debiutavusiu jaunuoju ekipos saugu Gustu Jarusevičiumi.
Nors pačiam dar tik 14 metų, per savo karjerą jau pasiekei nemažai skambių pasiekimų. Papasakok, kur ir kada pradėjai žaisti futbolą?
Mano futbolininko karjera prasidėjo penkerių metų. Treniruotes pradėjau lankyti pas trenerį Povilą Baliukonį ir žaisdavau su už mane vieneriais metais vyresnių grupe. Pas šį trenerį treniruotes lankiau trejus metus. Tuomet visą mūsų komandą perleido treneriui Šarūnui Klimavičiui. Dažnai žaisdavau su metais vyresniais, vykdavome į tarptautinius turnyrus ir skindavome prizines vietas. Dvejus metus iš eilės Lietuvos salės futbolo čempionate užėmėme trečiąją vietą. 2016 metais vykome į tarptautinį turnyrą Vokietijoje. Turnyras pačiam susiklostė prastai, kadangi patyriau traumą. Tai lėmė, jog be futbolo turėjau praleisti keturis mėnesius. Išsigydęs traumą, grįžau į treniruotes ir tapau 2003 metų gimimo vaikinų aukščiausios lygos rezultatyviausiu žaidėju. Per 18 rungtynių pelniau 32 įvarčius. 2017 metų sezonas taip pat susiklostė neblogai. Prisijungiau prie Alytaus DFK „Dainavos“ vyrų komandos, debiutavau LFF I lygoje. Rungtyniaudamas 2003 metų gimimo vaikinų komandoje pelniau 24 įvarčius. Taip pat rungtyniavau dvejose 2002 metų gimimo ekipose – vienoje pelniau 12 įvarčių, kitoje – 13. Neseniai sužinojau, jog atstovaudamas 2003 metų gimimo komandai tapau geriausiu Elitinės lygos saugu. Smagu sulaukti tokio įvertinimo. Beveik visada žaisdavau už vyresnius, tad su laiku pripratau prie didelio spaudimo. Žinoma, buvo ir yra sunku, o už visas klaidas stengiuosi atidirbti iki paskutinės minutės. Manau, tokios pastangos padeda pasiekti keliamus tikslus.
Būtent dėl šių pasiekimų šiuo metu esi kviečiamas į Lietuvos jaunučių U–15 futbolo rinktinę. Koks jausmas patekti tarp šalies geriausiųjų?
Jausmas fantastiškas. Rinktinė pakviečia į stovyklą, išvyksti į kitą šalį, sužaidi rungtynes. Kai pamatai kitų rinktinių žaidėjų lygį, supranti, jog reikia dar daug dirbti, kad įgyvendintum savo užsibrėžtus gyvenimo tikslus.
Papasakok, kaip sekasi rinktinės stovykloje.
Stovyklą pradėjome Kaune. Po trijų dienų treniruočių išvykome į Gruziją žaisti draugiškų rungtynių. Kaune daugiausiai gilinome teorines žinias ir analizavome taktines schemas. Gruzijoje stengėmės laikytis duotų nurodymų ir analizuoti savo klaidas.
Su Lietuvos rinktine jau spėjai sužaisti keletą rungtynių. Su kuo jos buvo, kaip klostėsi?
Su rinktine sužaidėme trejas rungtynes. Žaidėme prieš Gruziją, Turkiją ir Baltarusiją. Rungtynėse prieš Gruziją padarėme begalę klaidų. Trūko koncentracijos ir tarpusavio ryšio. Dėl šių klaidų Gruzijos rinktinė labai skaudžiai baudė ir galutinis rezultatas buvo net 6:0 varžovų naudai. Išanalizavę klaidas ir praleidę daugiau laiko kartu kovėmės su Turkijos rinktine. Per pirmas 15 minučių prasileidome du įvarčius. Galiausiai, susiėmėme ir pelnėme įvartį. Galutinis rezultatas – 2:1 Turkijos naudai. Po šio pralaimėjimo vėl sekė ilga analizė, kuri davė teigiamą rezultatą. Į aikštę žengėme puikiai nusiteikę ir 1:0 įveikėme Baltarusiją.
Gustai, šiemet gindamas DFK „Dainavos“ garbę debiutavai LFF Pirmoje lygoje. Turbūt, tai – nuostabus jausmas?
Tai – neapsakomas jausmas. Niekada negalėjau patikėti, jog būdamas 14 metų užsivilksiu Alytaus miesto pagrindinės futbolo komandos marškinėlius. O tuo labiau, jog išbėgsiu į aikštelę. Labiausiai už suteiktą galimybę reikėtų dėkoti treneriui Dariui Gvildžiui.
Kaip sekėsi vykdyti stratego nurodymus?
Iš pradžių sekėsi prastai, nes suaugusiųjų komandoje – visai kiti greičiai. Bandydavau varytis kamuolį, tačiau dažniausiai jį tik prarasdavau. Su laiku pradėjau tobulėti. Ėmiau greičiau mąstyti, tvirčiau stovėti ant kojų ir viskas pasidarė truputėlį lengviau. Taip pat ir trenerio nurodymai pasidarė labiau suprantami.
Ką tau duoda treniruotės su vyrų komanda?
Visų pirma, jos duoda labai daug įvairiausių išbandymų. Jos reikalauja daug ištvermės, greito mąstymo ir „tvirtų kojų“. Tokios treniruotės leidžia greičiau ir užtikrinčiau priimti sprendimus savo metų komandose.
Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“ – ištikimiausių sirgalių, „Dzūkų tankų“, iniciatyva atkurtas klubas, kuris savo istoriją skaičiuoja nuo 1935-ųjų, o 1975 m. tapo Lietuvos čempionu. Klubo istorijoje buvo ir tamsių, ir šviesių dienų, tačiau nuolat judama į priekį ir, dabar, tu esi šio klubo dalis. Ką tau reiškia ginti raudonai mėlynų garbę?
Manau, jog ginti „Dainavos“ garbę turėtų būti pats didingiausias jausmas kiekvienam jaunam alytiškiui, siekiančiam futbolininko karjeros. Ne išimtis ir aš. Juk vis dėl to – tai mano miesto komanda ir aš jau atstovauju jai!
Turbūt, svajoji kuo greičiau pelnyti įvartį LFF I lygoje. Kaip jį atšvęstum?
Pirmąjį įvartį atšvęsčiau su ištikimiausiais DFK „Dainavos“ fanais – Dzūkų Tankais. Tada bėgčiau į trenerio glėbį ir padėkočiau už suteiktą šansą.
