T. Ražanauskas: mano laikais A lygos treneriai jaunimo nebijojo

Lietuviams duris užvėrė pralaimėjimas 1:2 paskutinėje dvikovoje prieš Islandiją.

„Garsiai to nesakėme, tačiau tiek mes treneriai, tiek žaidėjai į kitą etapą prasibrauti tikėjomės. Jautėme, kad galime padaryti daugiau nei padarėme. Kodėl nepavyko? Kažkur pritrūko sėkmės, kažkur meistriškumo, kažkur dar kažko.

Jei žiūrėtume į atskiras rungtynes, tai tik prieš Italiją neturėjome šansų. Nors gynėmės drausmingai ir tvarkingai, tačiau išpuolių prie varžovų vartų sukurti nepavyko.

Kitose dvejose rungtynėse galėjome laimėti. Prieš Slovėniją antrajame kėlinyje buvome žymiai geresnė komanda. Nepaisant to, kad pirmi praleidome, parodėme norą, charakterį ir paskutinę minutę turėjome šansą. Nepasinaudojome.

Su islandais rungtynės galėjo baigtis lygiosiomis 5:5, galėjome laimėti 5:2 ar pralaimėti 2:5. Tokios rungtynės treneriams kainavo daug, tačiau tai buvo aukšto lygio rungtynės. Buvo situacija, kai pataikome į virpstą – neįmušame, o po poros minučių už galvų imasi varžovai.

Gaila, kad prie 1:0 nepasinaudojome puikiausia proga. Jei būtų 2:0, gal ir baigtis būtų kitokia. Praleidome du įvarčius, tačiau ir tuomet rankų nenuleidome. Artėjant pagrindiniam laikui į pabaigą, Armandas Kučys turėjo šimtaprocentinę progą, tačiau ir čia pasinaudoti ja nepavyko.

Reziumuojant, mes į šią grupę patekome iš ketvirto krepšelio, todėl buvo naivu manyti, jog būtinai privalome keliauti į kitą etapą. Vis tik, parodėme, kad žaisdami šiuo lygiu galime būti konkurencingi“, – kalbėjo šios rinktinės vyriausiasis treneris Tomas Ražanauskas.

Šios rinktinės žaidėjų pagrindą sudaro 17–18 metų jaunuoliai, iš kurių tik keli reguliariai žaidžia A lygoje. Anot trenerio, bent pusė šios rinktinės žaidėjų daugelio komandų nesusilpnintų.

„Labai svarbu, kad ši karta niekur nedingtų ir kuo greičiau integruotųsi į vyrų futbolą. Pavyzdžiui, Islandijos rinktinės visa priekinė linija žaidžia rimtuose klubuose. Natūralu, kad dėl to lengviau visai rinktinei.

Norėtųsi, kad ir mūsų žaidėjai būtų kuo arčiau A lygos. Jei atmestume pačias stipriausias komandas, tai nemaža dalis ir šiandien jų nesusilpnintų. Geriausias pavyzdys – Motiejus Burba. Jis nuolat žaidžia Kėdainių „Nevėžyje“, kiekvieną savaitę gauna krūvį ir dėl to Slovėnijoje buvo vienas stabiliausių. Jis sužaidė tuo lygiu, kokio ir tikėjomės. Neabejoju, kad jo karjerai „Nevėžis“ geresnis sprendimas nei būtų „Žalgiris“ B.

Galiu priminti ir savo pavyzdį. Pavyzdžiui, aš, Edgaras Jankauskas, Andrius Skerla ir daugelis kitų A lygoje pradėjome žaisti būdami šešiolikos. Tuomet mes tikrai nebuvome geresni už vyresnius žaidėjus, tačiau treneriai jaunimo nebijojo. Be abejo, aš puikiai suprantu dabartinius trenerius – jų tikslas laimėti, dėl to jie ir remiasi labiau patyrusiais žaidėjais“, – pasakojo T. Ražanauskas.

Po dvikovos prieš Islandiją finalinio švilpuko vieni rinktinės nariai neslėpė nusivylimo, kiti ašarų. Anot trenerio, ir šis faktas parodo, kiek jėgų ir tikėjimo buvo įdėta į geresnį rezultatą.

„Jie jautė, kad galėjo. Bet pritrūko smulkmenų – kai kur koncentracijos, kai kur sėkmės. Mes treneriai raminome žaidėjus sakydami, kad futbolas tuo nesibaigia. Jų kita stotelė yra U-21 rinktinė – to jiems ir palinkėjome.  

Noriu tikėti, kad penki ar šeši vaikinai užsivilks ir nacionalinės rinktinės marškinėlius. Tam jie turi visas galimybes, tačiau viskas priklauso tik nuo jų pačių užsispyrimo, pasiaukojimo ir darbo. Ne treneris už juos turi norėti – to turi norėti jie patys“, – reziumavo T. Ražanauskas.