Kauno „Stumbro“ futbolo klubą sustiprino naujokas iš Rusijos Maksimas Jermakovas. Atraminio saugo pozicijoje rungtyniaujantis žaidėjas yra gynės „Krasnodar“ ir Maskvos „Spartak“ klubų garbę, žaidęs Rusijos jaunimo rinktinėse.
Dabar 21-erių metų amžiaus futbolininkas būdamas 17-os visą sezoną ne tik treniravosi su pagrindine „Krasnodar“ komanda, bet ir buvo nuolat registruojamas Rusijos „Premier“ lygos rungtynėms. Vėliau į jį dėmesį atkreipė Maskvos „Spartak“, kur kauniečių naujokas praleido keletą sėkmingų sezonų antros komandos gretose.
Sveikiname prisijungus prie „Stumbro“ kolektyvo, kaip jautiesi?, – fcstumbras.lt pasiteiravo žaidėjo.
Ačiū labai už šiltą priėmimą, visi vaikinai, taip pat ir trenerių štabas, puikiai priėmė. Emocijos tik pačios geriausios.
Ar jau spėjai susipažinti su mūsų miestu?
Kaunas puikus, man jis patinka todėl, kad nėra labai didelis. Visos gyvenimo sąlygos geros, dabar belieka koncentruotis į tai, dėl ko čia ir atvykau – futbolą.
„Stumbro“ sudėtyje esi ne vienintelis rusas, kartu su tavimi į Lietuvą atvyko ir komandoje jau spėjęs debiutuoti Pavelas Kotovas. Ar dėl to yra kiek lengviau?
Žinoma, visada labai smagu, kai komandoje turi draugų. Paša tikrai nuostabus vaikinas ir dėl to man turėtų būti lengviau tiek aikštėje, tiek už jos ribų.
Kaip atsidūrei „Stumbro“ komandoje?
Turėjau ir kitų pasiūlymų, tačiau šis man pasirodė kaip optimalus variantas todėl, kad noriu žaisti po 90 minučių, įgauti dar daugiau patirties.
Kokią nuomonę susidarei apie futbolo lygį Lietuvoje?
Sakyčiau, kad lygis Lietuvoje nėra prastas. Žaidimas čia kietas, agresyvus, nemažai kovos, tačiau esu tam pasiruošęs.
Kokios tavo asmeninės ambicijos?
Kaip ir minėjau anksčiau, noriu žaisti po 90 minučių. Kas liečia komandines užduotis, turnyro lentelėje esame penkti ir stengsimės padaryti viską, kad sezoną užbaigtume kuo aukščiau. Taip pat turime galimybių iškovoti taurę ir patekti į UEFA Europos lygą, tad, manau, kad mums tai šiuo metu yra svarbiausias turnyras. Nebus lengva, bet tikrai kovosime su visais iš paskutiniųjų.
Kokias stipriąsias savo puses išskirtum?
Norėčiau savo stiprybes ir minusus pasilikti sau. Viskas jau greitai pasimatys aikštėje (juokiasi)
Galima sakyti, jog išaugai „Krasnodar“ klube. Ką prisimeni iš laikotarpio šioje komandoje?
Šis klubas visada išliks mano širdyje. Tai komanda, kuri man suteikė galimybę patekti į 1995 m. gimimo Rusijos jaunimo rinktinę. Taip pat „Krasnodar“ ekipoje pradėjau žaisti dublerių komandoje būdamas vos 15 metų amžiaus. Išskirtinę padėką norėčiau išsakyti treneriui Olegui Petrovičiui Vasilenko. Mano akyse jis visada išliks kaip puikus žmogus. Tokių žmonių retai sutiksi. Nors ką aš čia – apskritai tokių nesu sutikęs. Šis žmogus tikėjo manimi, leido žaisti būnant labai jaunam, kai 1991 m. gimimo vaikinai sedėjo ant suolo. Tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai į aikštę aš ėjau ir žaidžiau, kovojau už trenerį. Visa komanda ėjo į aikštę ir kovėsi dėl jo. Tai ir yra priežastis, kodėl mums puikiai sekėsi.
Daugybę kartų buvai registruotas Rusijos „Premier“ lygos rungtynėms, tačiau debiutuoti taip ir nepavyko. Kodėl?
Tiesą sakant, šis klausimas daugybę kartų iškilo ir vis dar iškyla ir man pačiam. Gaila, tačiau atsakymo į jį tikrai nežinau.
Taip pat keletą metų praleidai garsiame Maskvos „Spartak“ klube. Papasakok apie šiuos keletą savo karjeros metų.
Kai įvyko šis perėjimas, žinojau, kad keliuosi į pačią stipriausią jaunimo komandą Rusijoje. Su šia ekipa tapau šalies dublerių čempionu. Man viskas tikrai puikiai pavyko. Deja, vėliau buvo sukurtas „Spartak-2“ ir treneris man nesuteikė šanso. Tik sedėjau ir nuolat girdėjau, kad turiu laukti savo galimybės, bet ji taip ir nebuvo suteikta. Kas liečia pagrindinę „Spartak“ komandą, turiu pripažinti, kad konkurencija ten buvo tokia milžiniška, jog prasibrauti į ją man tiesiog nebuvo šansų.
Tavo komandos draugas P. Kotovas, taip pat Klaipėdos „Atlanto“ puolėjas Andrejus Paniukovas yra pasisakę, jog jauniems žaidėjams iš Rusijos Lietuva yra puikus pasirinkimas. Ką pats apie tai manai?
Visiškai pritariu Pašai, Lietuvoje tiesiog malonu dirbti, patinka požiūris į žaidėją. „Stumbre“ man tikrai labai patinka. Pasikartosiu, labiausiai patinka pats požiūris į mane, kaip į žaidėją, kaip į žmogų. Gerai jaustis psichologiškai ir morališkai yra labai svarbu. Taip pat Lietuvos čempionatas yra nuolat stebimas, tad atvykau čia žaisti ir pasirodyti iš pačios geriausios pusės. Noriu tobulėti kaip žaidėjas, kaip žmogus ir prisidėti prie „Stumbro“ pergalių. Tikiuosi, kad pavyks pradžiuginti žiūrovus savo žaidimu ir duoti kuo daugiau naudos mūsų komandai siekiant pergalių.
Ačiū ir sėkmės!
Paulius Jakelis, fcstumbras.lt
