Straipsnis. Vokietijos pamokos merdinčiai Italijai: kaip užauginti jaunus talentus?

2011-02-09 16:52 © Eurofootball.lt

"EuroFootball.lt" siūlo susipažinti su "Goal.com" portale publikuotu straipsniu apie tai, kodėl Vokietija tapo bene didžiausia jaunų futbolo talentų kalve visoje Europoje, ir ko iš jos galėtų pasimokyti problemų kamuojama Italija. Vokietijos "Bundesliga" tapo talentu fabriku - jauni futbolininkai šioje šalyje sparčiai bręsta ir stebina Senąjį žemyną puikiu žaidimu. Atjauninta šios šalies rinktinė sužibėjo vasarą vykusiame pasaulio čempionate, o tokie žaidėjai kaip Mesutas Ozilas, Sami Khedira ir Jerome'as Boatengas persikėlė į garsiausius Europos klubus. Tačiau toks vokiečių iškylimas buvo nuoseklaus ir ilgo darbo rezultatas - dešimtmetį komandos sekė Vokietijos futbolo lygos (DFL) nustatomomis taisyklėmis. Tam, kad suprastume įvykusias permainas, turime grįžti į 2000 metų vasarą. Tuomet Vokietija Europos čempionate, vedama 39 metų veterano Lotharo Matthaeuso, A grupėje užėmė paskutinę vietą, iškovojo vos vieną tašką ir turėjo neigiamą įvarčių santykį - -4. Tai buvo skaudus, bet progresą paskatinęs smūgis. Netrukus Vokietijoje buvo įgyvendinta garsioji taisyklė "50+1", draudžianti bet kokiam asmeniui valdyti kontrolinį klubo akcijų paketą. Tai nebuvo pabaiga - išaugo reikalavimai aukščiausių Vokietijos lygų ekipoms. Jos privalėjo turėti profesionalią jaunimo akademiją, bent tris aikštes, skirtas jaunimui (bent dvi - antroje lygoje), tris trenerius (du - antroje lygoje), vartininkų trenerį, taip pat pakankamą skaičių kitų specialistų, tokių kaip gydytojas, fizioterapeutas ir pan. Be to, sugriežtinti reikalavimai stadionams. Ir pirmosios, ir antrosios lygos klubai privalėjo turėti bent 15 tūkstančių vietų areną, o "Bundesligoje" - ir vejos šildymo įrangą. Neįgyvendinę reikalavimų klubai negaudavo licenzijos ir negalėjo dalyvauti čempionate. Iš pradžių DFL reformos smaugė komandas - 2002-2004 metai nebuvo sėkmingi. Didžiąją dalį lėšų klubai privalėjo skirti jaunimui, o tai nedavė staigių rezultatų. Vokietijai sunkiai sekėsi konkuruoti su Anglija, Ispanija, Italija viliojant geriausius pasaulio futbolininkus. Bet netrukus investicijos į jaunimą pradėjo atsipirkti. Toni Kroosas laimėjo "Auksinį kamuolį" atvesdamas Vokietijos jaunių (iki 17 metų) rinktinę ant trečiojo garbės pakylos laiptelio Europos čempionate 2007-aisiais. Dar po metų Vokietija laimėjo jaunimo (iki 19 metų) Senojo žemyno pirmenybes, 2009-aisiais triumfavo dar dviejų amžių ekipos - septyniolikmečiai ir ne vyresni kaip 21 metų. Pusę milijardo eurų siekusias investicijas ėmė jausti ir nacionalinė rinktinė. Šią savaitę Joachimo Lowo vadovaujama nacionalinė komanda draugiškoje dvikovoje susidurs su Italija, kuri 2010-aisiais patyrė tai, ką vokiečiai praėjusį dešimtmetį. Senstanti "Azzurri" pasaulio čempionate nesugebėjo prasibrauti į atkrintamąsias varžybas iš palyginti kuklios F grupės, kurioje varžėsi Naujoji Zelandija, Slovakija ir Paragvajus. Marcello Lippi buvo atleistas, jį pakeitė naujas treneris Cesare Prandelli, bet jam tenka spręsti tas pačias problemas - jaunų futbolininkų Italijoje trūksta, o ir esami dar nėra pasiekę įspūdingų rezultatų. Dar daugiau - rinktinė visiškai neturi savo braižo. Vokietija yra priešingoje stovykloje - ji sugebėjo sukurti nacionalinės ekipos įvaizdį. Ir jis labai teigiamas - jauna, atakuojanti, vienu kamuolio lietimu bei aukšta sparta žaidimą grindžianti ekipa. Talentingiausi vokiečiai, kurių yra apie 14 tūkstančių, kiekvieną savaitę dvi valandas praleidžia su DFL paskirtu treneriu. Tad nenuostabu, kad Lowas turi prabangą ir gali prieš svarbiausius turnyrus be didesnių nuostolių pakeisti traumuotą vartininką ir tris iš keturių pagrindinių vidurio saugų: vietoje jų ateinantys futbolininkai žino būsimas roles lyg būtų praleidę su rinktine ne vienerius metus. Tam jie buvo nuosekliai treniruoti ir rengti, žinant tikslus ir priemones jiems pasiekti. Taigi Vokietijos pakylimą lėmė būtinybė, kurią išprovokavo tragiški rezultatai. Šalis augina jaunus talentus, kurie demonstruoja vis geresnius rezultatus. Matant, kad kitos šalys kol kas neperima šio pavyzdžio, galima prognozuoti vokiečių dominavimą šioje srityje dar ne vienerius metus. Tuo metu Italijos futbolas yra krizėje. Rinktinės rezultatai - nuviliantys, "Serie A" lankomumas - žemiausias iš keturių elitinių Europos lygų, rungtynes neretai tenka atidėti dėl užšalusių nešildomų aikščių, o ryškiausių talentų, tokių kaip Davide'as Santonas ir iš dalies Mario Balotelli, progresas priblėso. Visų šių problemų įmanoma išvengti, tačiau būtina taikyti griežtus licenzijavimo reikalavimus. Futbolo tradicijos šioje šalyje gilios, todėl reikia tik šiek tiek pasimokyti iš kaimynų šiaurėje ir iš duobės bus pradedama lipti.