Straipsnis: Prisikėlęs iš numirusiųjų... © Eurofootball.lt
Danų ekipa ir jos vyriausiasis treneris Staale`as Solbakkenas, ko gero, viso pasaulio visuomenei įrodė, jog neįmanomų dalykų nebūna, jog žmogaus riboms galo nematyti. Praeityje buvęs futbolininkas, 2001 metų kovo 13 dieną tikriausiai minės kaip savo antrąjį gimtadienį. Tuomet žaidėjas buvo... miręs. Tada jis buvo Kopenhagos klubo žaidėjas. Rytinės treniruotės metus jis patyrė stiprų širdies smūgį. Ekipos gydytojas Frankas Odgaardas prisimena tą įvykį: "Kalbant mediciniškai, Staale buvo nebegyvas. Iškvietus greitąją pagalbą, mėginau jam daryti širdies masažą. Po 7 ar 8 minučių atvyko greitoji, tačiau Staale`as buvo be jokių gyvybės ženklų, niekas nebefunkcionavo. Jo širdis stebuklingai funkcionuoti pradėjo tik greitosios pagalbos automobilyje". Po to įvykio Staale`as atsigavo labai greitai. Į jo širdį buvo įstatytas širdies stimuliatorius, tad jo, kaip futbolininko karjera, buvo baigta. "Atrodo, kad aš jau gimiau su širdies yda, kurios iki to įvykio niekas nieko nepastebėjo", - aiškino Solbakkenas. Tų metų pavasarį žurnalistų paklaustas, ar ketina žiūrėti mačą dėl čempionų titulo tarp sostinės ekipos ir , Norvegijoje gimęs Staale`as atšovė: "Vargu ar pakelsiu tai - nepamirškite, kad mano širdis dabar labai silpna". Šiais metais Kopenhagos klubas ir vėl kovoja dėl čempionų titulo su "Brondby" ekipa. Pastarieji du mačai tarp šių ekipų baigėsi lygiosiomis. Tačiau sezonui artėjant prie pabaigos, sostinės ekipa prieš Brondbiu klubą pirmauja 6 taškais. Dabar Solbakkenas yra šios ekipos treneris. Buvęs kuriantis ekipos saugas 58 kartus atstovavo Norvegijos rinktinei, su ja dalyvavo 1998 Pasaulio pirmenybėse bei 2000 Europos čempionate. Į futbolą norvegas grįžo 2001/02 metais. Tačiau jau ne kaip žaidėjas, bet kaip treneris - savo gimtojoje šalyje treniravo vieną pirmųjų savo komandų Hamaro "Kameraterne". Ekipoje jis praleido ketverius metus. Po to trenerį į ekipą prisiviliojo jos prezidentas Flemmingas Ostergaardas. Tiesa, atvykus į savo nauą senąjį klubą, norvegui tikrai buvo nelengva. Jis čia pakeitė tikrą ekipos didvyrį Hansą Backe. Šio sezono viduryje iš ekipos pasitraukęs treneris per ketverius metus iškovojo du čempionų titulus. Kilo nemažai abejonių, ar Solbakkenas pajėgus pakeisti Becke ir ar tam tinka. Daug kas teigė, jog ekipos prezidento sprendimas buvo daugiau paremtas emocijomis, o ne logika. Senieji Solbakkeno 13-uoju numeriu pažymėti marškinėliai nuo pat tos dramatiškos dienos kabėjo Ostergaardo kabinete, o jiedu nuo pat tada palaiko itin artimus draugiškus santykius. Vienas danų radijo žurnalistas Andreasas Kraulas, tik Solbakkeną paskyrus naujuoju treneriu, teigė: "Niekuomet nėra gera idėja apjungti tokią draugystę su vadovavimu šiuolaikinei bei dinamiškai verslo korporacijai". Dar daugiau spaudimo kilo, naujajam treneriui įvedus naują žaidimo stilių. Jis tapo daug "tiesesnis", nei tas, kurį propagavo Becke, kuris buvo perdavimų šalininkas. Svarbiausia Kopenhagos žaidimo ypatybe tapo ilgi perdavimai. Žaidėjams reikėjo laiko, kad sugebėtų naują sistemą pritaikyti, dėl to nukentėjo ir rezultatai. Danijos taurės ketvirtfinalyje Kopenhagos klubą rezultatu 3:0 sutriuškino amžini priešininkai "Brondby", ir tuomet treneris pripažino: "Rezultatai galėjo būti ir geresni". Viskas pradėjo geriau klostytis po triumfo Karališkojoje lygoje ("Roayl League"), kur Kopenhagos klubas savo aikštėje 1:0 įveikė norvegų "Lillestrom". Pasitikėjimas augo, komandos pastovumas didėjo. Dabar ekipa jau praktiškai užsitikrino Danijos čempionų titulą. Ir nors skeptikai dar nėra iki galo užtildyti, atrodo, kad blogo Solbakkeno laikai jau praeityje. Tuomet, kaip ir dabar, jis ir vėl nugalės. Vėl išgyvens...