© Eurofootball.lt
UEFA prezidentas Michelis Platini tikisi būti toks pat geras ir gerbiamas, koks buvo futbolininkas Michelis Platini. Šio prancūzo karjera buvo didinga ir turtinga trofėjų; jis turėjo nesuskaičiuojamą daugybę puikių akimirkų savo karjeroje ir tapo vienu geriausių visų laikų futbolininku. Nors M.Platini neteko laimėti Pasaulio Taurės, tai nė kiek nesumenkina jo autoriteto futbolo aikštėje. Siūlome susipažinti su spalvinga “Les Bleus“ “10–ojo numerio“ biografija ir keliu į šlovę.
Michelis Platini
Gimė 1955 metų birželio 21 dieną Joeuf, Prancūzijoje
Klubai
“AS Nancy“ (1972 – 1979 m.)
“Saint-Etienne“ (1979 – 1982 m.)
“Juventus“ (1982 – 1987 m.)
Pasiekimai
1978 m. Prancūzijos taurės laimėtojas
1981 m. Prancūzijos čempionas
1983 m. Italijos taurės laimėtojas
1984, 1986 m. Italijos čempionas
1984 m. UEFA Taurių laimėtojų taurės ir UEFA Supertaurės laimėtojas
1985 m. Čempionų lygos ir Tarpkontinentinės taurės laimėtojas
1984 m. Europos čempionas
1983, 1984, 1985 m. Europos metų futbolininkas
1984, 1985 m. Pasaulio metų futbolininkas
2004 m. išrinktas į geriausių visų laikų futbolininkų šimtuką
Puikiomis technikos savybėmis, “žaidimo skaitymu“, kovingu charakteriu, nepakartojamais baudos smūgiais ir elegancija pasižymėjusio prancūzo karjera prasidėjo kukliame gimtinės Joeuf miestelyje. Skirtingai nei daugelis pradedančiųjų futbolininkų, Michelis Platini treniravosi ne treniruočių aikštėse, o miestelio gatvėse gainiodamas kamuolį. Michelio tėvas, taip pat futbolininkas ir treneris Aldo Platini, įdiegė sūnui supratimą apie tikslaus perdavimo ir kamuolio kontrolės reikšmę.
“Man futbole visada buvo svarbiausia atiduoti tinkamą perdavimą tinkamu laiku. Buvau klasikinis žaidimo organizatorius“,- tarsi patvirtindamas vaikystės pamokų reikšmę, vėliau pasakys M.Platini. Vaikystėje jis žavėjosi “Ajax“ ir “Bayern“ žaidimu. Šie stiliai buvo tarsi susipynę ir paties “10 numerio“ žaidime – vokiškas racionalumas ir šaltas protas, bei olandiška improvizacija ir atakuojančiosios savybės viename.
Vienuolikmetį Michelį pasikvietė vietos “AS Joeuf“ vaikų komanda. Berniukas viename turnyre netruko būti pastebėtas ir 15 metų jau dalyvavo “Metz“ jaunių komandos peržiūroje. Tačiau vaikino planus sujaukė trauma. Antras mėginimas vėl buvo nesėkmingas, medikai diagnozavo, kad Michelio širdis per silpna. Grįžęs į “Joeuf“, 1972 m. M.Platini sulaukė “Nancy“ dublerių komandos pakvietimo.
“Karjerą pradėjau garsiausiame Lorraino regiono klube “Nancy“, vėliau žaidžiau garsiausiame Prancūzijos klube “St. Etienne“, o baigiau karjerą garsiausiame Europos klube “Juventus“,- yra sakęs M.Platini.
Aišku Michelis “Nancy“ dublerių ekipoje nė nemanė užsibūti, jau pirmosiose rungtynėse įmušė tris įvarčius ir atsidūrė pagrindinėje komandoje. Visgi profesionalaus futbolininko karjeros pradžia nebuvo rožėmis klota. Didžiąją dalį debiutinio, 1972–1973 m. jis praleido dėl rimtos kulkšnies traumos, o 1973–1974 m. dėl kojos lūžio. “Nancy“ iškrito į žemesnį divizioną. Bet grįžęs M.Platini įmušė 17 įvarčių ir padėjo sugrįžti komandai į aukščiausiąją lygą. Netrukus futbolininkas apšilo kojas ir Prancūzijos olimpinėje rinktinėje, kuri Monrealyje pateko tarp 8 geriausių olimpiados komandų. 1978 m. “Nancy“ iškovojo pirmąjį trofėjų – Prancūzijos taurę, o M.Platini gavo pakvietimą į po dviejų savaičių Argentinoje vykusias pasaulio pirmenybes.
Ne veltui. Lemiamose rungtynėse dėl patekimo į pasaulio čempionatą prieš Bulgariją M.Platini įmušė vieną įvartį, Prancūzija nugalėjo, po 12 metų pertraukos prasimušė į planetos pirmenybes, o šalies dievukas liko trečias 1977 m. geriausio Europos futbolininko rinkimuose. Dar prieš kelionę į tolimąją Argentiną, draugiškose rungtynėse Neapolyje su Italija (2-2) M.Platini įmušė firminį savo baudos smūgį pačiam Dino Zoffui ir privertė apie save kalbėti visą Europą.
Argentinoje Prancūzija pateko į taip vadinamą mirtininkų grupę. Kovoti su čempionato favoritėmis Argentina ir Italija besiformuojančiai Prancūzijos rinktinei buvo per sunku, ir laimėjus tik prieš Vengriją, pasirodymą pasaulio pirmenybėse teko baigti. Vis tik M.Platini sąskaitoje buvo įvartis į vėliau planetos čempione tapusios Argentinos vartus.
Suprantama, “Nancy“ nebuvo pajėgus išlaikyti kylančios žvaigždės savo gretose, ir sekantis sezonas šiame klube M.Platini buvo paskutinis. Nepaisant dar vienos kulkšnies traumos, juo susidomėjo Milano “Inter“, “P.S.G“ ir “St. Etienne“. Sėkmė nusišypsojo pastariesiems ir M.Platini pasirašė trejų metų sutartį.
Su naujuoju komandos nariu “Saint Ettiene“ vylėsi užkariauti Europą, tačiau, nepaisant puikų pergalių prieš “PSV“ (6-0), ar “Hamburger“ (5-0) Europos taurių laimėta nebuvo. O vėliau, 1981 m. ir 1982 m. pralaimėti ir du Prancūzijos taurės finalai prieš “Bastia“ ir “P.S.G“. Prieš pastarąsias rungtynes M.Platini pasirašė sutartį su Europos sunkiasvoriais Turino “Juventus“. Puikus Michelio baudos smūgiu pelnytas įvartis 1981 m. į Olandijos vartus išvedė Prancūziją į 1982 m. pasaulio pirmenybes Ispanijoje.
Tiesa, prieš tai, buvo nesėkmingas bandymas užkariauti Europą, kai prancūzai net neįveikė atrankos barjero, turėję pripažinti tais laikais stiprios Čekoslovakijos pranašumą.
Ispanijoje prancūzai pradėjo čempionatą nesėkme 1-3 prieš Angliją, tačiau vėliau įsibėgėjo, ir, sutriuškinę Kuveitą su Šiaurės Airija bei sužaidė lygiosiomis mažai ką lėmusiose rungtynėse su Čekoslovakija ir Austrija, pusfinalyje turėjo susitikti su Vakarų Vokietija (VFR). Šias rungtynes M.Platini pavadino labiausiai įstrigusiomis jo karjeroje.
Vokiečiai pirmieji įmušė įvartį, tačiau Michelis Platini 11 m. baudiniu išlygino rezultatą. Antrajame kėlinyje virte virė aistros. Futbolo mėgėjų akyse ilgam įstrigo vaizdas, kai vokiečių komandos vartininkas Toni Schumacheris nokautavo prancūzų kapitoną Patricką Battisoną ir net nebuvo nubaustas. Bet vedini kapitono M.Platini “Les Bleus“ grūmėsi toliau. Prasidėjus pratęsimui Prancūzija pirmavo 3-1, bet VFR išlygino rezultatą, o vėliau laimėjo ir 11 m. baudinių seriją ir pateko į finalą, kur nusileido Italijai. Sugniuždyti prancūzai pralaimėjo ir rungtynes dėl 3 vietos Lenkijai.
Prisimindamas minėtas įspūdingas rungtynes su VFR, Michelis sakė: “Niekada gyvenime nebuvau patyręs tokių stiprių emocijų per tokį trumpą laiką. Tai užgniaužia kvapą. Nerasčiau tinkamo žodžio to vakaro mano emocijoms apibūdinti“.
“Juventus“ klube M.Platini su lenku Zbigniewu Bonieku sudarė smogiamąjį puolėjų duetą. Pirmajame sezone su “Juve“ buvo pralaimėtas UEFA taurės finalas prieš “Hamburger“, tačiau iškovota Italijos taurė ir supertaurė. Sekančiame, 1983 – 1984 m. sezone “Juventus“ triumfavo “Serie A“, ir laimėjo UEFA Taurių laimėtojų taurę. M.Platini du sezonus tapo rezultatyviausiu Italijos čempionato futbolininku ir renkamas geriausiu Europoje.
1984 m. atėjo metas Prancūzijos triumfui Europoje. “Les Blues“ triumfavo savojo šalyje surengtame Senojo žemyno čempionate, o Michelis Platini žibėjo visu gražumu. 5 rungtynės – 9 įvarčiai. Idealūs “hat–trickai“ rungtynėse su Belgija ir Jugoslavija, kuomet įvartis pelnomas ir kaire ir dešine koja bei galva - skaičiai, kalbantys patys už save. Pusfinalyje po Platini įvarčio Prancūzija po pratęsimo palaužė Portugaliją, o finale 2-0 įveikė Ispaniją ir tapo Europos čempione.
1985 m. atėjo eilė ir Michelio triumfui su “Juventus“ Čempionų lygoje. Briuselyje, po vienintelio M.Platini įvarčio iš 11 m. baudinio “Senoji Senjora“ 1-0 įveikė “Liverpool“ ir tapo stipriausiu Europos klubu. Tačiau didelio džiaugsmo ir pompastiško šventimo nebuvo. Prieš rungtynes agresyvūs “Liverpool“ fanai puolė “Juventus“ gerbėjus, ir, neatlaikius prastos būklės “Heysel“ stadiono sienoms, buvo sutrypti 39 žmonės, 600 sužeista. M.Platini šį įvykį prisimena su širdgėla: “Tą vakarą mažai kam rūpėjo futbolas. Nugalėtojų taurę mums atnešė į persirengimo kambarį, tačiau šventimo nebuvo“.
1985–ųjų pabaigoje “Juventus“ laimėjo ir Tarpkontinentinę taurę, o Michelis Platini trečius metus iš eilės buvo išrinktas geriausiu Europos futbolininku ir antrus metus iš eilės – geriausiu pasaulyje.
1986 m. dar vienas “scudetto“. Prieš akis – pasaulio čempionatas Meksikoje ir nauji tikslai.
“Jei pasaulio čempionatai vyktų kasmet, Prancūzija tarp 1982 ir 1986 m. būtų triumfavusi bent du ar tris kartus“,- karjeros pabaigoje pareiškė M.Platini, Meksikoje žaidęs kamuojamas kirkšnies traumos ir prieš kiekvienas rungtynes gaudavęs nuskausminamųjų dozę.
Nors “Les Bleus“ Meksikoje žaidė puikiai, pusfinalyje ji suklupo prieš tą pačią Vakarų Vokietiją rezultatu 0-2. Ir pergalė 4-2 mače dėl bronzos prieš Belgiją mažai kam teikė paguodos.
Prancūzų saugų linija: Michelis Platini, Alainas Giresse, Jeanas Tigana ir Luisas Fernandezas buvo praminta “Magiškuoju ketvertu“. Daugelio ekspertų tvirtinimu, Prancūzija tais metais nusipelnė laimėti čempionatą. Pakeliui į tą nelemtą pusfinalį buvo įveikta Italija ir Brazilija, ir simboliška, kad abejose po įvartį pelnė “10 numeris“. Rungtynes su Brazilija, kurios, beje, vyko per 31–ąjį Michelio gimtadienį, Pele pavadino geriausiomis per visą šimtmetį.
Po sekančio, 1986–1987 m. sezono Michelis Platini, kamuojamas nuolatinių kelio traumų nutarė baigti savo įspūdingą karjerą, nepaisant to, kad jam buvo dar tik 32 metai. Futbolininkas nusprendė pasitraukti aukštumoje, tačiau toliau liko dėmesio centre.
1988 m. lapkričio 1 d. jis priėmė naują iššūkį, tapo Prancūzijos rinktinės treneriu ir pakeitė Henri Michelį, kuriam nepavyko išvesti rinktinės į 1988 m. Europos čempionatą. Nepavyko Micheliui Platini trenerio karjeros pradžioje išvesti rinktinės ir į 1990 m. pasaulio pirmenybes.
Tačiau M.Platini greitai grąžino “Les Bleus“ į pergalių kelią – į rinktinės gynėjų gretas įliejo lyderiu tapusį Didier Deschampsą, suformavo darnią puolimo mašiną iš Erico Cantona ir Jeano Pierro Papino. Prancūzija nepralaimėjo nuo 1989 m. balandžio iki 1992 m. vasario, o atrankinėse varžybose į Europos čempionatą iškovojo visas 8 pergales. Deja, finaliniame turnyre nebuvo įveiktas grupių barjeras ir M.Platini paliko trenerio postą savo noru. Nepaisant to, šalis mylėjo savo futbolo legendą. Jam buvo patikėta įžiebti olimpinę ugnį per Albervilio žiemos olimpines žaidynes.
Vėliau M.Platini ėjo daug pareigų – buvo 1998 m. pasaulio čempionato Prancūzijoje organizacinio komiteto vadovas, FIFA techninės raidos komiteto vadovas, Prancūzijos futbolo federacijos viceprezidentas, UEFA ir FIFA vykdomojo komiteto narys. Legendinis prancūzas dukart lankėsi ir Lietuvoje – atidarant dirbtinę aikštę Kaune ir susitinkant su pabaltijo šalių futbolo federacijų vadovais, o taip pat kartu su Liutauru Varanavičiumi 2004 m. San Marine stebėjo šios rinktinės ir Lietuvos rungtynes.
FIFA prezidento Seppo Blatterio remiamas, prancūzas iškėlė savo kandidatūrą į UEFA prezidento postą, ir laimėjęs keturių balsu persvara prieš L.Johanssoną, tapo šeštuoju Europos futbolo vadovu per UEFA istoriją. M.Platini iškart nubraižė preliminarias savo veiklos gaires – UEFA “HatTrick“ paramos programos, skirtos silpnesnėms šalims stiprinimas, glaudus darbas ir bendradarbiavimas su nacionalinėmis federacijomis, kova su negarbingu žaidimu ir dopingu.
UEFA prezidentas Michelis Platini tikisi būti toks pat geras ir gerbiamas, koks buvo futbolininkas Michelis Platini. Naujasis Europos futbolo vadovas pradėjo naują savo turtingos karjeros kupiną iššūkių etapą.
