© Eurofootball.lt
Pirmiausia, išgirdę apie Bilbao "Athletic", futbolo sirgaliai pagalvoja apie ypatingą klubo selekcijos politiką: remtis tik žaidėjais baskais, tačiau ne vienas apžvalgininkas teigia, kad būtent dėl tokios selekcijos politikos baskų klubas ir pateko į dabartinę situaciją.
Ekspertai argumentuoja tuo, kad klubas, besiremiantis tik nedidelio šiaurės Ispanijos regiono žaidėjais, tiesiog nebegali kovoti su komandomis, kuriose žaidžia talentingiausi žaidėjai iš viso pasaulio.
Intensyvios globalizacijos laikais pasitikėjimas tik vienos tautos, kurios populiacija pusantro karto mažesnė už Lietuvos, žaidėjais atrodo kaip savižudybė. Kiti teigia, kad viena tituluočiausių Ispanijos ekipų savo šlovės laikus išgyveno tuomet, kai klubų galimybės remtis užsieniečiais buvo smarkiai suvaržytos.
Šiais laikais, kai sirgaliams svarbiausia yra pergalės, spaudimas "Athletic Bilbao" išsižadėti savo tradicijų ir pasiremti užsieniečiais tam, kad vėl pasiektų šlovę, yra kaip niekada didelis.
Vis tik beveik 80 procentų baskų klubo sirgalių teigia, kad labiau norėtų, kad klubas iškristų į žemesnę lygą, negu išsižadėtų savo išskirtinės selekcijos politikos. Bilbao klubo sirgaliams daug svarbiau yra klubo ryšiai su jų nepriklausomybės siekiančia tauta, nei pergalių ir titulų troškimas.
Ekspertai teigia, kad tik išskirtinės sąlygos leidžia "Athletic Bilbao" mėgautis tuo, ko negalėtų sau leisti joks kitas klubas. "Athletic" tapo kone istoriniu Baskijos nacionalizmo simbolių, todėl turi ištikimų sirgalių bazę ir gali sau leisti elgtis taip, apie ką nesvarstytų joks kitas klubas.
Labiausiai dabartinei "Athletic Bilbao" padėčiai pakenkė prieš dešimtmetį priimta Bosmano taisyklė, atvėrusi klubams galimybė prisivilioti talentingiausius, o kartais ir ne tokius talentingus, užsieniečius.
Ši taisyklė turėjo leisti žaidėjams iš Europos Sąjungos valstybių laisvai migruoti tarp ES klubų, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, tai leido klubams prisivilioti geriausiu Pasaulio žaidėjus, kurie nesunkiai rado būdų įgyti ES pilietybę.
Nors šis taisyklių pakeitimas leido Europos klubams surinkti vos ne "Pasaulio rinktines", tačiau kai kurie sirgaliai tuo smarkiai nusivylė: žaidėjai nebegalvoja apie jokią ištikimybę klubui ir tradicijoms, o "parsiduoda" daugiausiai pinigų pasiūliusiai komandai.
Futbole pradėjo dominuoti turtingos ir galingos oligarchijos, galinčios leisti milžiniškus pinigus žaidėjams įsigyti, taip versdami silpnesniuosius tik kovoti dėl išlikimo.
Dėl šios priežasties vis garsiau pasigirsta kalbos, kad futbolui būtų tik į naudą apriboti kai kurias rinkos ekonomikos taisykles. Tai turėtų padėti populiariausiai pasaulyje sporto šakai.
FIFA prezidentas Seppas Blatteris tiki, kad vienas iš problemos sprendimų yra įvesti šešių klubo jaunimo akademijos auklėtinių pagrindinėjo komandoje minimumą. Tam pritaria ir UEFA.
Nuo sekančio sezono klubai, dalyvaujantis Europos klubinėse taurėse, privalės turėtų bent du žaidėjus, užaugintus klubo jaunimo akademijoje, bei dar du, užaugintus kitų tos šalies klubų.
Dauguma klubų pritaria, kad bene vienintelis būdas išlikti yra puoselėjant vietinius talentus. Taip yra ne tik pigiau - žaidėjus, kurie į pagrindinę komandą pateko per klubo jaunimo ekipas, labiau myli sirgaliai.
Raulis iš Madrido "Real", Stevenas Gerrardas iš "Liverpool", Francesco Totti iš "Roma" bei Carlesas Puyolis iš "Barcelona" mėgaujasi išskirtine savo komandų sirgalių meile vien todėl, kad visi jie į pagrindinę savo komandos sudėtį pateko prieš tai savo vertę įrodę klubo jaunimo komandose. Būtent šie pavyzdžiai suteikia vaikams vilties, kad ir jie kada nors gali žaisti savo mylimos miesto komandos sudėtyje.
Net galingojo Madrido "Real" vadovai sutinka, kad per didelis pasitikėjimas užsienio žvaigždėmis stipriai pakenkė komandai.
Naujasis "Real" sporto direktorius Benito Floro neseniai pareiškė, kad klubas prarado identitetą, todėl reikia į komandą įtraukti "canteranos" (jaunimo mokyklos auklėtinius), kurie padėtų pakelti komandos dvasią.
Panašias idėjas prieš porą mėnesių išdėstė ir Karališkojo klubo gynėjas Michelis Salgado, pareiškęs, kad "Real" "pagrindas turi būti ispaniškas".
Žinoma, neverta tikėtis, kad kada nors ateityje UEFA Čempionų lygoje bus pakartotas Glazgo "Celtic" pasiekimas prieš beveik 40 metų, kuomet Europos taurę laimėjo komanda, sudaryta iš žaidėjų, gimusių 50-ies kilometrų spinduliu nuo Glazgo.
Tačiau vietinio identiteto prisiminimas turėtų išeiti tik į gera tiek klubams, tiek pačiam sporto karaliui.
Jei Bilbao "Athletic" išliks aukščiausioje Ispanijos lygoje, tai bus įrodymas, kad netgi šiais laikais įmanoma kovoti remiantis vien vietinės kilmės žaidėjais.
