© Eurofootball.lt
Baggio tapo tik penktuoju šios lygos futbolininku, pasiekusiu šią ribą. Kiti keturi jo kolegos - iš pakankamai senos praeities: Silvio Piola, Gunnar Nordal, Giuseppe Meazza ir Jose Altafini. Be to, visi ketveri pirmieji "dušimtininkai" buvo tikri puolėjai, o Baggio - "trequartista" - taip poziciją "po puolėjais" yra vadinama Italijoje. Iš vis dar aktyvių elitinių Europos lygų, šią kartelę įveikti be jo sugebėjo tik %p02396.
Jubiliejinį kamuolį Robis įmušė 25-ame ture rungtynėse prieš "%c00029". Tai buvo jo 443-iosios Serie A rungtynės (17-osios šiame sezone). Įvartis įmuštas būtent jo stiliumi: gavęs kamuolį baudos aikštelės krašte, puikiu triuku privertė ant gazono atsisėsti "Parmos" gynėją %p00382, o pats persimetė kamuolį į kairę ir juvelyriniu smūgiu mušdamas skersai pataikė į apatinį kampą. Savotiškas biliardas futbolo metu. Nežiūrint to, kad "Parma" dėl šio įvarčio neteko pergalės (Baggio 74 minutę išlygino rezultatą 2:2), jos žaidėjai šiltai pasveikino futbolo virtuozą su tokiu pasiekimu.
"Tai, kokiu būdu Baggio įmušė savo 200-ąjį įvartį, iššaukia apgailestavimą. Apgailestavimą dėl to, kad toks futbolas slenka į praeitį, užleisdamas vietą raumenims ir stimuliatoriams. Ir dėl to, kad meistras, dar sugebantis rodyti tokį meistriškumą, ruošiasi baigti karjerą", - rašo "La gazzetta dello sport".
"Dėja, aš priimiau sprendimą išeiti pasibaigus šiam sezonui, - iškilaus įvykio proga pasakė "Codino". - Nors šis sprendimas yra labai sunkus. Su dideliu nenoru aš galvoju apie savo pasitraukimą, bet tenka galvoti. Žaisdamas aš vis dar gaunu malonumą, tačiau jis vis labiau užgožiamas fizinio pobūdžio nemalonių pojučių. Kūnas siunčia daug skausmingų signalų. O ko norėt - patirtos net šešios operacijos!"
200 įvarčių ir 22 didžiojo futbolo metų našta yra sunki, tačiau gausus Baggio gerbėjų būrys vis dar viliasi, kad, jis, nors ir visas aplaužytas, pakeis savo sprendimą ir pratęs, kad ir neilgam, savo karjerą. Tegu ir ne "%c00079" klube, ne Italijoje, tegu kur nors kitoje vietoje.
Vasario pabaigoje ta pati "Gazzetta" pranešė apie visai originalų pasiūlymą, kuris lyg ir atkeliavo jam iš "%c00126". Pastarasis klubas, savo čempionate per didžiulį atstumą atsiplėšęs nuo persekiotojų, mano, kad Čempionų lygos vieta yra jau jų kišenėje. Ir pasamdyti italų maestro jie ketino tik prestižiškiausio Europos futbolo turnyro rungtynėms.
Pasiūlymo esmė tokia: Baggio atvyksta "Anderlecht" žinion tiktai Čempionų lygos rungtynių išvakarėse, kad praleisti su žaidėjais paskutinę treniruotę. Baggio tampa laisvas iš karto po rungtynių. Likusį laiką jis gali praleisti kur nori ("Uodegėlė" mėgsta treniruotis gimtajame Caldogno miestelyje - namie ir sienos padeda). Atsikaitymo forma - honoraras už kiekvienas rungtynes.
Praeityje klubai jau taikė tokią žaidėjo samdymo vienetinėms rungtynėms praktika. Tokiu būdu Saudų Arabijos klubas "Al-Nasr" už tai, kad 2000 metais tapo pirmojo Pasaulio klubino čempionato dalyviu, turėtų smarkiai padėkoti Christo Stoičkovui. Dar 1998 metais "Al-Nasr" pasamdė jį dviems savaitėms, sumokėjęs 200 tūkstančių dolerių. Honoraro dydis rodėsi ryškiai per didelis: juk legionieriui teko sužaisti tik trijose rungtynėse - dviejuose Azijos taurių taurės pusfinaliuose bei šios taurės finale. Bet efektas buvo stulbinantis: Stoičkovas įmušė vienintelį įvartį finalo rungtynėse su Pietų Korėjos klubu "Samsung Blue Wings", o vėliau šis klubas laimėjo ir Azijos Supertaurę, bei tapo vienintelė Azijos komanda pirmajame klubiniame Pasaulio čempionate.
Abejotiną sprendimą priemė ir brazilų klubas "Gremio", kuomet jis varžėsi dėl 1997 metų Tarpkontinentinės taurės su Dortmundo "%c00100". "Gremio" pasinaudojo ta aplinkybe, kad 18 iš 26 Brazilijos pirmojo diviziono klubų jau buvo baigę pasirodymą nacionalinėse pirmenybėse. Jų futbolininkų sezonas jau buvo pasibaigęs.
Gudrūs "Gremio" vadovai prigalvojo tiek, kad užverbavo kai kuriuos iš jų - Bebeto iš "Vitoria", Donisete iš "Corinthians" ir Gonsalves iš "Botafogo" - vienoms vienintelėms rungtynėms Tokijuje. Iš etikos pusės šis manevras atrodė abejotinai, ir ne visi žaidėjai, kuriems buvo pasiūlyta vienai dienai tapti kitos komandos žaidėjais, sutiko tai daryti.
Rezultate, šis "Gremio" triukas nepavyko. Dortmundiečiai vis tiek laimėjo 2:0.
Grįžtant prie Baggio, tai "Anderlecht" ne tik nepatvirtino "Gazzetta" pranešimo, bet ir paneigė derybų su Baggio faktą: "Tokio amžiaus žaidėjo, kaip Roberto Baggio, kurio pasiekimus mes labai gerbiame, neatitinka mūsų klubo strategijos".
Jose Altafini paskutinis prieš Baggio peržengė 200 įvarčių Serie A ribą. Ir tai įvyko bemaž prieš tris dešimtmečius. Jis be Baggio yra vienintelis dar gyvas šio pasiekimo autorius. "Linkiu Baggio, kad jis muštų ir toliau. Svarbu, kad sustotu ties 215 įvarčių žyme", - juokauja 1958 metų Pasaulio čempionas Brazilijos rinktinės sudėtyje, savo sąskaitoje turintis 216 įvarčių.
Įsitikinimą, kad "Uodegėlei" reikia tęsti karjerą, išreiškė ir Arrigo Sacchi: "Baggio - nuostabiausias žaidėjas, ir jis pilnai vertas garbės būti geriausių puolėjų tarpe. Šis žaidėjas turi tik vieną trūkumą - jis savo komandos trenerį laiko savo asmeniniu treneriu. Šis jo bruožas savo laiku sukėlė konfliktą tarp mūsų. Atsimenate kritinį epizodą 1994 metų Pasaulio čempionate, kuomet mes rungtynėse su Norvegija pralošinėjome ir dėl pašalinimo praradome %p01655? Aš nusprendžiau paaukoti Baggio, nes tuomet man reikėjo galingų ir stiprių žaidėjų. Nuo to momento mūsų santykiai, dėja, nesusiklosto".
Į klausimą, ką jis veiks baigęs karjerą, Baggio atsako taip: "Pradžioje nutolsiu nuo futbolo. Nuvyksiu į medžioklę Argentinoje, sutvarkysiu kokius nors reikalus, prie kurių dėl futbolo ilgus metus neturėjau laiko prisėsti. O vėliau - pažiūrėsim."
O štai į kitą tradicinį klausimą - kurį įvartį iš dviejų šimtų jis laiko pačiu gražiausiu, Roberto atsakyti negalėjo, pastebėjęs, kad tokiu galėtų būti įvartis, įmuštas iš aikštės vidurio. Panašus į tą, kuris kartą pavyko Maradonai (rungtynėse tarp "Napoli" ir "Verona"). bet būtent tokio įvarčio Baggio kolekcijoje ir trūksta.
Vietoj Baggio išsiaiškinti, kuris gi jo lygos rungtynių įvartis pats gražiausias, ėmėsi "La gazzetta dello sport". Išaiškėjo, kad dauguma fanatų pirmenybę teikia tam, kurį Robis įmušė 1989 metų rugsėjo 17 dieną rungtynėse "Napoli" - "Fiorentina" (2:3) - suklaidinęs pusę priešininkų komandos. Tai taip pat Maradonos stiliaus triukas, sukurtas prieš komandą, už kurią tuo metu jis pats, Maradona, ir žaidė. Rungtynės vyko "Napoli" aikštėje.
Maža to, savo Serie A įvarčių sąskaitą Baggio atidarė taip pat Neapolyje. Tai įvyko 1987 metų gegužės 10 dieną, kuomet "Napoli" jau ketino švęsti savo pirmąjį istorijoje čempionų titulą. Baggio Maradonos komandos vartininką tuomet nuginklavo po baudos smūgio.
Jis mėgo kurti savo šedevrus rungtynėse su grandais. Nenuostabu, kad ir tolimesnės gražiausiųjų jo įvarčių reitingo pozicijos užima tie, kurie įmušti į superklubų vartus. Tokiu būdu antroji vieta teko fantastiškam įvarčiui, kritusiam į "Milan" vartus San Siro stadione tais pačiais 1987 metais ("Fiorentina" tada laimėjo 2:0). Vėlgi buvo išmaustyta pusė priešininkų komandos, ir šį kartą Baggio nesmūgiavo kamuolį į tinklą, o kartu su juo į juos tiesiog įėjo, prieš tai gražiu triuku privertęs vartininką atsisėsti ant gazono.
Tapęs "%c00038" žaidėju "Uodegėlė" 1993 metų balandžio 18 dieną įmušė lemtingą įvartį į "Milan" vartus (3:1), puikiai dešiniajame krašte apgavęs Franco Baresi bei %p01103 ir kairės kojos smūgiu nepalikęs jokių šansų vartininkui Sebastiano Rossi. Maždaug tuo pat metu Udinėje jis atliko slalomą nuo aikštės centro, "išdūrė" tris priešininkus ir pataikė į vartus praktiškai iš nulinio kampo - radęs siaurutėlį plyšį tarp artimojo virpsto ir vartininku Battistini.
Žodžiu, "Gazzetta" respondentai turėjo, ką prisiminti. O mes gi dabar stebėsime naują bandymą "200 įvarčių viršūnės" šturmą, kurią Baggio pėdomis bando įveikti %p01659. Jis metais jaunesnis už Roberto, tačiau pastebimai pablogėjo jo žaidimo lygis. Beppe-gol siekia šios viršūnės iš visų jėgų, iki jos liko 14 įvarčių, ir norėtųsi palinkėti jam sėkmės. Tikriausiai dar neverta nurašyti ir 35 metų amžiaus sulaukusio Gabrielio Batistutos (184 įvarčiai), kuris po Kataro klubinio kontrakto pabaigos 2005 metų vasarą gali grįžti į "Fiorentina" (jei šioji grįš į Serie A).
