Milijonu mažiau gyventojų turinti, bet jau tris kartus pasaulio ir Europos pirmenybių finaliniuose etapuose žaidusi Slovėnija yra Lietuvos futbolininkų kelyje 2018 m. planetos čempionato atrankos mače Vilniuje.
Kaip italai, bet labiau užsispyrę ir darbštesni. Slovėnijoje rungtyniavęs ir slovėnų futbolininkus pažįstantis Lietuvos rinktinės saugas Vykintas Slivka nujaučia, kodėl vos kiek daugiau nei 2 mln. gyventojų turinti Balkanų šalis jau tris kartus žaidusi ten, kur lietuviai vis dar svajoja patekti.
„Manau, kad labiausiai dėl geros geografijos. Šalia – Italija, šiltesnis klimatas, – sakė sezoną Slovėnijos lygoje praleidęs V.Slivka. – Slovėnų futbole labai juntama italų įtaka. Slovėnai irgi žaidžia gerai organizuotą, gynybinį futbolą. Ir, žinoma, turi gerų žaidėjų, kurie rungtyniauja aukštu lygiu stipriuose klubuose.“
Daug kas pasikeitė nuo 1994–1995 metų, kai Lietuvos futbolo rinktinė dusyk vienodu rezultatu 2:1 įveikė slovėnus Europos pirmenybių atrankoje.
Iš Vilniuje ir Maribore tuomet įvarčius pelniusių Lietuvos futbolininkų – Viačeslavo Sukristovo, Audriaus Žutos, Ramūno Stonkaus ir Arūno Šuikos nė vienas neberaškė žvaigždžių futbolo padangėse, o Slovėnijoje netrukus atsiskleidė ryškių asmenybių. Su 1995 m. Maribore įvartį į lietuvių vartus pelniusiu puolėju Zlatko Zahovičiumi ir treneriu Srečko Katanecu, kuris vadovauja Slovėnijos rinktinei ir dabar, siejami didžiausi nedidelės Alpių šalies pasiekimai futbole.
Šie du slovėnai buvo pagrindiniai auksakaliai per sirgalių vadinamą aukso erą, kai Slovėnija iškopė į 2000 m. Europos ir 2002 m. pasaulio pirmenybes. Z.Zahovičius pralaužė ledus, per Europos pirmenybių atranką pelnęs 9 iš 15 komandos įvarčių, o dar tris pridėjęs finaliniame etape Belgijoje ir Olandijoje, kur per trejas rungtynes palaikyti savo tautiečių buvo atkeliavę net 30 tūkst. slovėnų.
Kai 2002 m. per pasaulio čempionatą Pietų Korėjoje ir Japonijoje po pirmojo grupės mačo kilo konfliktas tarp Z.Zahovičiaus ir S.Kataneco, aukso era baigėsi – puolėjas buvo išsiųstas namo, treneris netrukus atsistatydino, o Slovėnijai teko palaukti, kol rinktinė vėl sugrįš į futbolo elitą.
Tai atsitiko po aštuonerių metų, kai Slovėnija pateko į 2010 m. pasaulio čempionatą, prieš tai atkrintamosiose rungtynėse įveikusi Rusiją, nors yra viena iš trijų mažiausių šalių per planetos pirmenybių istoriją (mažesnės – tik Šiaurės Airija bei Trinidadas ir Tobagas).
K.Rimkus, lrytas.lt
