14-metė futbolininkė Meda Šeškutė stebina savo universalumu: vienoje šalies rinktinėje ji žaidžia aikštėje, kitoje – stovi vartuose.
Lietuvos merginų iki 15 metų rinktinės kapitonė Meda Šeškutė šią vasarą žaidė aikštėje ir buvo viena komandos lyderių. Tačiau su šia rinktine Meda jau atsisveikino. O vyresnių merginų rinktinėje (iki 17 metų) jos darbas – ginti vartus.
Su 15-mečių rinktine Meda iškovojo vienas jai įsimintiniausių per dar gana neilgą karjerą pergalių – dvejus metus iš eilės triumfavo Baltijos taurės turnyre. Pernai Meda žaidė su vyresnėmis futbolininkėmis, o šiemet bendraamžių gretose sužibėjo itin ryškiai – rungtynėse su latvėmis saugė pelnė net tris įvarčius, o dvikovoje su Estija prisidėjo prie komandos sėkmės tiksliais perdavimais.
„Tikrai buvo labai geri turnyrai ir antrus metus iš eilės laimėti – tai kažkas neįtikėtina. Žinojome, kad su latvėmis bus tikra kova, kad bus labai sunku, o laimėjome 8:0. Mums ir pačioms buvo nepaprastai didelis šokas, nesitikėjome tokio rezultato, bet nepasidavėme, neatsipalaidavome, iki galo kovojome ir laimėjome“, – į malonius prisiminimus leidžiasi Meda.
Keisti poziciją – nesunku
Universaliai žaidėjai aikštėje pakeisti poziciją nesunku. „Anksčiau dažniausiai žaisdavau aikštėje, bet kartais atsistodavau ir į vartus. Dabar tiesiog pasirinkau vartus – čia labiau pasitikiu savimi, nes gerai skaitau žaidimą, gerai žaidžiu kojomis, o tai vienas didžiausių pliusų“, – aiškina, kas lėmė jos pasirinkimą, jaunoji futbolininkė, šią vasarą atstovavusi net dviem rinktinėms.
Praleidusi įvartį Meda per daug savęs negraužia: „Ne viena esu kalta dėl įvarčio – visa komanda turi stengtis“, – racionaliai mąsto 14-metė, savo dėmesį sutelkdama ne į tai, kas buvo, o į tai, kas bus – kitas rungtynes ir naują istoriją.
Tačiau visiškai pamiršti žaidimo aikštėje M. Šeškutė nenori: atstovaudama Vilniaus FM komandai, kuri rungtyniauja I lygoje, ji ketina daugiau žaisti aikštėje. „Vis tiek norisi paįvairinti“, – aiškina mergina, dar žaidžianti ir Grigiškių komandoje. Su 17-mečių rinktine ji rungtyniauja A lygoje.
M. Šeškutė nedrąsiai prasitaria, kad apie profesionalios futbolininkės karjerą ji galvoja, bet, jos nuomone, Lietuvoje bus sunku prasimušti. „Žinoma, yra svajonė tapti profesionalia futbolininke. Svarstau apie užsienį. Labiausiai žavi Prancūzija arba Vokietija, dar Amerika. Ten labai išsivystęs futbolas, labiau žinomas, ten daugiau gali pasiekti nei Lietuvoje – tinkamesnės sąlygos“, – svarsto mergina.
Paskui tėvą
Futbolo kamuolį Meda pradėjo spardyti sekdama tėvą. „Tėtis žaidė futbolą ir aš pradėjau už to kabintis – tai sode paspardau, tai daželyje paspardau – taip pirmoje klasėje ir pradėjau lankyti treniruotes“, – savo karjeros pradžią prisimena futbolininkė, treniruotėse buvusi vienintelė mergaitė. Tačiau aktyvios mergaitės berniukų draugija netrikdė – pusė jų buvo pažįstami iš darželio, be to, ir kieme ji mieliau su berniukais mušinėdavo kamuolį į sieną, nei žaisdavo su mergaitėmis lėlėmis.
Su tėvu kamuolį Meda paspardo ir šiandien. Pamušinėja įvarčius vienas kitam. Tačiau atremti jo smūgius Lietuvos 17-mečių merginų rinktinės vartininkei nelengva, mat tėvas – irgi vartininkas. „Kartais pavyksta laimėti“, – šypteli Meda.
Kaip mėgėjas futbolą žaidžiantis Medos tėvas dukrai negaili patarimų, tačiau ne visada jų jaunoji futbolininkė klauso. „Jeigu būna koks svarbesnis turnyras, tai pats treneris pasako, kad iš tribūnų nešūkautų, nes tai išblaško ir komandos žaidėjas. O tėtis mėgsta pašūkauti. Kuo toliau, tuo mažiau patarimų reikia – laikas savo sprendimus priimti“, – šypsosi futbolininkė, rungtynėse kartais sulaukianti ir mamos bei sesers palaikymo. Beje, futbolą žaidė ir vyresnioji Medos sesė, tačiau patyrusi traumą su šiuo žaidimu atsisveikino.
Nepriima į komandą
Universali futbolininkė – Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos aštuntokė. Per savaitę triskart į treniruotes skubanti mergina, savaitgaliais dažniausiai žaidžianti varžybose, spėja visur. Bet paklausta, ką labiausiai mėgsta veikti laisvalaikiu, nusijuokia: „O kas yra tas laisvalaikis?“ Tokio laiko ji neturi.
Nors futbolo aikštėje jai patinka labiau nei mokyklos suole, mokslai sekasi gerai, o labiausiai mėgsta matematiką. 15-mečių rinktinėje ėjusi kapitonės pareigas, mokykloje kažkokių ypatingų įsipareigojimų ji neturi. O per kūno kultūros pamokas Meda net nukenčia dėl to, kad yra futbolininkė. „Dažniausiai, kai būna kūno kultūra ir berniukai žaidžia futbolą, aš negaliu prisijungti, nes jie mano, kad žaidžiu už visus geriau.
Tiesiog nepriima į komandą. Todėl dažniausiai einu žaisti krepšinio su berniukais, nes su mergaitėmis neįdomu kokį kvadratą mėtyti“, – pasakoja mergina.
