Tik po kelio traumos atsigavęs ir kelias rungtynes „Šiaulių" sudėtyje sužaidęs kroatas Luka Hadžičius ir vėl patyrė traumą.
Patyręs traumą legionierius abipusiu sutarimu su klubu nutraukė sutartį bei išvyko į gimtąją Kroatiją. Visgi, Lietuvoje praleistas laikas saugui įsiminė ir prieš išvykstant L. Hadžičius pasidalino mintimis apie praleistą laiką Lietuvoje. Beje, kroatas neatmeta galimybės grįžti rungtyniauti į „Šiaulius".
- Ar buvai ką nors girdėjęs apie Lietuvą ir Šiaulius prieš atvykstant čia?
- Pats buvau girdėjęs tik apie Kryžių kalną, tačiau mano geras draugas Stjepanas Babičius praėjusį sezoną žaidė „Šiauliuose" ir jis atsiliepė tik geriausiais žodžiais tiek apie klubą, tiek apie miestą. Būtent jis ir įtikino mane atvykti į Lietuvą.
- Kokią komandą sutikai atvykęs?
- Atvykęs čia aš pamačiau, kad buriama gera komanda, kurią treniruoja geri treneriai. Bet kaip parodė rezultatai, nuvylėme visus. „Šiaulių" žaidėjai tikrai gali žaisti geriau. Mano nuomone, trūksta susižaidimo, todėl reikia labai sunkiai dirbti treniruotėse, tada ateis ir rezultatai.
- Kokie buvo tavo santykiai su komandos draugais?
- Prieš atvykstant čia galvojau, kad lietuviai sunkaus būdo, tačiau tikrai klydau. Žaidėjai draugiški, su visais žaidėjais sutariau puikiai, visi norėjo man padėti bet kokioje situacijoje.
- Ką gali pasakyti apie komandos trenerius?
- Visų pirma, vyriausiasis komandos treneris Tomas Ražanauskas daug man padėjo, jis puikiai kalba angliškai, noriu jam padėkoti už viską, jis labai geras žmogus. Linkiu jam sėkmės trenerio karjeroje. Treneriai iš Ukrainos yra puikūs savo srities specialistai, jie daug nusimano apie futbolą, o treniruotės labai įdomios.
- Kokie buvo tavo tikslai „Šiauliuose"?
- Mano tikslas buvo vienintelis - kuo daugiau žaisti ir kuo daugiau padėti komandai. Gaila, kad viskam sutrukdė traumos, o čia sužaidžiau tik keletą rungtynių.
- Kokią traumą patyrei dabar?
- Tiksliai dar negaliu pasakyti kokią trauma gavau ir kiek laiko negalėsiu rungtyniauti. Manau, kad gali būti pažeisti kelio raiščiai ar meniskas. Viskas paaiškės po gydytojų konsultacijų Kroatijoje. Žinau tik vieną, kad prireiks operacijos.
- Kokį įspūdį tau paliko Lietuvos futbolas?
- Aukščiausia Lietuvos lyga nėra tokia bloga, kaip žmonės kalba apie ją užsienyje. Čia puiki vieta tobulėti jaunimui, o Lietuva turi būti tarsi tramplynas į aukštesnį lygį. Kalbant apie komandas, man didžiausią įspūdį paliko Vilniaus „Žalgiris" ir „Trakai". Abi komandos žaidžia labai gerą futbolą.
- Ką gali pasakyti apie Šiaulių miestą?
- Šiauliai yra tikrai gražus miestas. Po treniruočių man patikdavo pasivaikščioti pagrindine pėsčiųjų gatve. Visgi, didžiausią įspūdį man paliko Kryžių kalnas, įspūdinga vieta.
- Ką dažniausiai veikdavai laisvalaikiu?
- Dažniausiai skaitydavau knygas ir internete bendraudavau su savo mergina. Taip pat kiekvieną sekmadienį eidavau į bažnyčią. Laiką leisdavau kartu su draugais Modestu Vorobjovu, Mangirdu Mirausku ir Jonu Andruliu. Šie žmonės man labai daug padėjo, noriu jiems nuoširdžiai padėkoti, jie visada liks mano draugais.
- Ar ragavai lietuviško maisto?
- Su komanda buvome išvykę į gamtą, ten pirmą kartą paragavau šašlyko, tačiau žinau, kad tai nėra lietuviškas patiekalas. Žinoma, valgiau ir lietuviško maisto. Klubo administratorius Gintautas Mirauskas mane pavaišino cepelinais. Buvo skanu (šypsosi). Progai esant noriu padėkoti ir Gintautui, jis yra tas žmogus, kuriuo pasitikiu. „Šiaulių" klube jis atlieka vieną didžiausių darbų iš visų. Ačiū jam!
- Trumpai papasakok apie savo karjerą.
- Šešerių metų pradėjau žaisti futbolą Zagrebo „Dinamo" akademijoje, ten praleidau dvylika metų, tada persikėliau į aukščiausios lygos klubą „Inter Zaprešic". Šioje komandoje debiutavau būdamas 18-likos metų, tada persikėliau į kitą aukščiausios lygos klubą „Istra 1961". Po kiek laiko rungtyniavau „Gorica" klube, kuris rungtyniauja pirmoje lygoje. Būtent iš šio klubo ir atvykau į Lietuvą.
- Koks įsimintiniausias tavo karjeros momentas?
- Įsimintiniausias momentas buvo, kai įmušiau nuostabų įvartį aukščiausioje lygoje. Tada vyko vienas didžiausių derbių, kurį laimėjome 1:0. Įvartį įmušiau 87-ąją minutę, visas stadionas skandavo mano vardą, ėjo šiurpuliukai per kūną. Malonu prisiminti tai. Buvo ir daugiau gerų momentų, pavyzdžiui, rungtyniaujant „Gorica" klube pavyko „įsukti" kamuolį tiesiai nuo kampinio gairelės.
- Neatmeti galimybės grįši į „Šiaulius"?
- Tikrai neatmetu galimybės grįžti čia. Nežinau kaip praeis reabilitacija po operacijos ir kiek laiko prireiks, kol vėl galėsiu žaisti. Nesakau viso gero, sakau iki pasimatymo (šypsosi).
- Ką norėtum palinkėti klubui, žaidėjams ir sirgaliams?
- Klubui noriu palinkėti visko kas geriausia ir linkiu pagaliau iškovoti pirmąją pergalę, gal be manęs seksis geriau (šypsosi). Žaidėjams noriu palinkėti sunkiai dirbti ir pakilti į aukštesnį lygį. Ištikimiausiems klubo sirgaliams, kurie palaiko komandą šiuo labai sunkiu periodu, noriu pasakyti ačiū! Išskirtinai noriu padėkoti Jonui, kuris yra geras žmogus ir puikus savo srities specialistas, jo perspektyvos šioje srityje puikios. Jonas gali pasiekti labai daug. Taip pat noriu padėkoti Mangirdui, kuris visada palaikė man kompaniją, su manimi bendravo angliškai ir išmokė kelis lietuviškus žodžius bei padėjo apsiprasti svetimoje šalyje. Jam linkiu sėkmės teisėjavime. Visų savo draugų lauksiu atvykstant į svečius Kroatijoje!
fcsiauliai.lt
