Sekmadienį Marijampolės „Sūduva“ sieks trečią kartą laimėti Lietuvos taurę, kai 16 val. Utenoje stos į kovą su Gargždų „Bangos“ futbolininkais. Sūduvos krašto reprezentacinei komandai tai bus jau 7-asis finalas.
Kviečiame prisiminti sėkmingiausius marijampoliečių žygius Lietuvos taurės turnyruose.
Finale – 5 tūkst. žiūrovų
Po karo Lietuvos komandos kovodavo dėl „Tiesos“ taurės, o marijampoliečiams į šių varžybų finalą pirmą kartą pavyko prasibrauti 1962-aisiais. Tuomet stipriausia miesto komanda vadinosi „Šešupė“.
Kovos dėl „Tiesos“ taurės prasidėdavo zonose, 1962-aisiais Marijampolės (tuomet – Kapsuko) atrankiniame turnyre dalyvavo net 22 komandos. „Šešupė“ į kovą stojo ketvirtfinalyje, kuomet 7:0 nugalėjo „Statybininką“. Pusfinalyje 6:1 buvo nugalėtas „Kupolas“, o finalas neįvyko dėl dramatiškų įvykių.
Kaip rašoma Gedimino Kalinausko knygoje „Futbolas Sūduvos krašte 1921-2011“, rungtynių išvakarėse į antrosios finalo dalyvės „Autonormalių“ besitreniruojančią žaidėjų grupę trenkė žaibas – Justinui Andriukaičiui tai buvo mirtinas kirtis, keletas jo komandos draugų buvo sužeisti. Finalo rungtynės neįvyko, oficialia jų laimėtoja buvo nuspręsta laikyti „Šešupę“, tačiau ši kolegoms atidavė taurę.
„Tiesos“ turnyro šešioliktfinalyje marijampoliečiai 1:0 palaužė Kauno „Politechniką“, aštuntfinalyje 2:1 – Mažeikių „Elektrą“, ketvirtfinalyje net 5:0 – Vilniaus „Aušrą“, o pusfinalyje 3:0 – Telšių „Mastį“.
Finale teko susitikti su Kauno „Lima“, kurią treniravo marijampolietis Romualdas Dambrauskas. Lemiamos rungtynės rugpjūčio 26 d. vyko „Šešupės“ aikštėje, skelbiama, kad jas stebėjo apie 5 tūkstančius žiūrovų.
Pirmajame finale Marijampolės komandai atstovavo vartininkas Algirdas Gustaitis (per šių metų rungtynių tarp „Sūduvos“ ir Tel Avivo „Maccabi“ pertrauką pasveikintas 80 metų jubiliejaus proga), Jurgis Brazauskas, Petras Švirinas, Kostas Tamulynas, Raimundas Martikaitis, Stasys Vesnauskas, Juozas Linkevičius (pakeitė Bronius Dambrauskas), Algirdas Kižys, Jonas Kaupaitis, Jonas Rudžianskas ir Klemensas Naumaitis.
Deja, rungtynes 3:1 (2:0) laimėjo „Lima“, o „Šešupei“ paguodos įvartį prieš pat finalinį teisėjo Juozo Litvino švilpuką pelnė R. Martikaitis, kai nukreipė į vartus nuo virpsto po J. Rudžiansko smūgio atšokusį kamuolį.
Reikėjo pratęsimo
Antrą kartą į finalą Sūduvos krašto komanda pateko 1976-aisiais, kai stipriausia miesto ekipa vėl vadinosi „Sūduva“.
Turnyro pirmajame etape sūduviai 12:1 įveikė Veisiejų „Dainavą“, šešioliktfinalyje 6:2 – Tauragės „Taurą“, aštuntfinalyje 5:2 – Vilniaus „Erą“, ketvirtfinalyje 2:0 – Plungės „Kooperatininką“, o pusfinalyje 1:0 – Šiaulių „Statybininką“.
Finalas su Kauno „Kelininku“ buvo žaidžiamas rugpjūčio 8 d. Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Rungtynes savo švilpuku vėl pradėjo J. Litvinas, tačiau tai buvo tik simbolinis sušvilpimas. 12 kartų finalams vadovavęs J. Litvinas tuomet švilpuką perdavė Romualdui Juškai, kuriam tai buvo pirmasis finalas.
„Sūduvai“ per šias rungtynes atstovavo A. Gustaitis, Valentinas Burjanas, Jonas Paškevičius, Valdas Kasparavičius, Algimantas Gabrys, Borisas Golnikas, Zenonas Kazakevičius, Gintautas Papečkys, Gintautas Juška, B. Dambrauskas (Edas Žilovas) ir Eugenijus Kurguznikovas.
Finale kova vyko lygiai, tačiau 55 min. po kampinio kauniečiams galva įvartį pelnė Bronius Malžinskas (FIFA inspektoriaus Pauliaus Malžinsko dėdė). Vis dėlto jau 61 min. tokiu pat būdu rezultatą išlygino Z. Kazakevičius. Beje, įvartį į „Sūduvos“ vartus įmušęs B. Malžinskas antrojo kėlinio viduryje buvo priverstas stoti į „Kelininko“ vartus, kai traumą patyrė kauniečių vienintelis turėtas vartininkas.
Komandoms teko žaisti pratęsimą, kurio pabaigoje (115 min.) lemiama tapo kauniečių ataka, pasibaigusi Vytautas Lydekos įvarčiu.
Rungtynių protokole įrašyta, kad „Sūduva“ po mačo pateikė protestą, nes „Kelininkui“ atstovavę Julius Kvedaras ir Algirdas Subačius neva buvo registruoti Klaipėdos „Atlanto“ meistrų komandoje, tačiau tai nieko nepakeitė.
Atsivėręs kelias į Europą
Trečiasis „Sūduvos“ finalas sutapo su Marijampolės futbolo atgimimu, kurio rezultatais džiaugiamės ir dabar. 2001-aisiais marijampoliečiai pelnė teisę žaisti A lygoje, o tuo pačiu puikiai rungtyniavo ir tuomet jau LFF taurės turnyre.
1/32 finalo etape „Sūduva“ 7:2 nugalėjo Kuršėnų „Ventą“, šešioliktfinalyje 6:1 – Kėdainių „Nevėžį-2“, aštuntfinalyje po pratęsimo 2:1 palaužė „Atlantą“, ketvirtfinalyje įveikė Jonavos „Lietavą“ (4:3 namie ir 2:2 išvykoje), o pusfinalyje pranoko Šiaulių „Sakalą“ (3:2 išvykoje ir 1:1 namie).
Finalas su FBK „Kaunu“ buvo žaidžiamas gegužės 22 dieną Alytuje, o rungtynėms vadovavo Antanas Rubys. Deja, mačas ir vėl buvo pralaimėtas rezultatu 1:3, o visi įvarčiai krito antrajame kėlinyje. Kauniečių ekipai visus 3 įvarčius pelnė Remigijus Pocius (63, 77, 90), o „Sūduvai“ viltį išsigelbėti 81 min. buvo suteikęs Nerijus Devetinas.
A. Gabrio treniruotai Marijampolės komandai finale atstovavo Aringas Balnys, N. Devetinas, Tomas Sendžikas, Saulius Kraipavičius, Giedrius Klevinskas, Andrius Larčenka (68, Rimantas Petrauskas), Dainius Šuliauskas, Vidas Žitinskas, Vidas Adomaitis, Nerijus Šidlauskas (46, Giedrius Slavickas), Tomas Radzinevičius (68, Aivaras Sasnauskas).
Vis dėlto pagal tuometines taisykles net ir pralaimėjimas leido A lygos debiutantei pelnyti kelialapį į UEFA taurės turnyrą, kuriame laukė istoriniai susitikimai su Bergeno „Brann“ ir Glazgo „Celtic“.
Lemtinga pirmoji minutė
Žengti paskutinį žingsnį ir pagaliau laimėti Lietuvos taurę „Sūduvai“ pavyko 2006-aisiais. Aštuntfinalyje marijampoliečiai tuomet sunkiai įveikė Alytaus „Alytį“ (4:1 Vilniaus „Sportimos“ manieže ir 0:0 Kaune), ketvirtfinalyje nugalėjo Kėdainių „Nevėžį“ (7:1 Vilniaus „Sportimos“ manieže ir 1:2 Kėdainiuose), o pusfinalyje palaužė „Atlantą“ (1:1 namie ir 1:0 išvykoje).
Spalio 21 d. finalas buvo žaidžiamas Kaune, rungtynėms vadovavo Viktoras Chileckis, o kautis teko su Panevėžio „Ekranu“.
Rungtynės marijampoliečiams prasidėjo tiesiog fantastiškai – jau 1 min. įvartį pelnė Darius Maciulevičius, prasiveržęs dešiniuoju kraštu ir stipriai bei taikliai smūgiavęs į tolimą vartų kampą. Vėliau paaiškėjo, kad to užteko – per likusį rungtynių laiką įvarčių nebuvo pelnyta.
A. Gabrio vadovaujamai komandai finale atstovavo Gytis Padimanskas, Gvidas Grigas, Darius Gvildys, G. Klevinskas (80, Vaidas Slavickas), Tomas Mikuckis, Davidas Čigladzė, Tomas Miklinevičius, D. Maciulevičius (70, Andrius Urbšys), Nerijus Mačiulis (55, V. Adomaitis), Povilas Leimonas ir Aleksandras Abramenka.
Antrasis triumfas
Triumfą taurės turnyre netrukus pavyko pakartoti. Tai buvo padaryta 2009-aisiais. Tuomet „Sūduva“ prie turnyro dalyvių prisijungė ketvirtfinalyje ir 7:2 nugalėjo „Šiaulius“. Pusfinalyje buvo pranokta „Šilutė“ (1:0 namie ir 5:0 išvykoje), o finale balandžio 16-ąją (vėl Kaune) laukė susitikimas su Tauragės „Tauru“.
Rungtynėms vadovavo Gediminas Mažeika, o lemtingas buvo ir vėl vienintelis taiklus smūgis, kurį 64 min. atliko Ramūnas Radavičius.
Be jo, jau Gedemino Jarmalavičiaus vadovautai „Sūduvai“ tuomet atstovavo Saulius Klevinskas, V. Slavickas, Mantas Samusiovas, Marius Skinderis, Alfredas Skroblas, P. Leimonas, Mindaugas Gardzijauskas, A. Urbšys, G. Slavickas, Povilas Lukšys ir Audrius Brokas (92 min. pakeitė R. Radavičių)
V. Čeburino atvykimas
Šeštojo finalo „Sūduvai“ teko laukti iki 2016-ųjų. Tuomet šešioliktfinalyje marijampoliečiai tik po baudinių serijos 6:5 (0:0) įveikė Jonavos „Lietavą“, o aštuntfinalyje po pratęsimo 4:0 (0:0, 0:0) palaužė „Trakus“.
Ketvirtfinalyje įvyko pirmasis naujųjų laikų Marijampolės derbis, kuriame „Sūduva“ nugalėjo prieš tai jau 4 varžovus eliminavusį „Švyturį“ 10:1. Beje, „Sūduvos“ varžovams tuomet vienintelį įvartį pelnė Giedrius Matulevičius.
Pusfinalyje marijampoliečiai 2:0 nugalėjo Kauno „Stumbrą“ ir rugsėjo 25-ąją Klaipėdoje finale susikovė su „Žalgiriu“. Rungtynes, kurioms vadovavo Sergejus Slyva, 2:0 laimėjo vilniečiai.
„Sūduvai“ uostamiestyje prieš trejus metus atstovavo Ivanas Kardumas, Algis Jankauskas, Marius Činikas, Darius Isoda, V. Slavickas, Andro Švrljuga (72, Leonidas Akuninas), P. Leimonas, Predragas Pavlovičius, (81, Admiras Kecapas), Paulius Janušauskas, Ernestas Veliulis (68, Eligijus Jankauskas) ir T. Radzinevičius.
2016-aisiais Marijampolės ekipa ketvirtfinalio barjerą įveikė vadovaujama Aleksandro Veselinovičiaus, tačiau vėliau komandos vairą iš serbo perėmė Vladimiras Čeburinas.
Į finalą – po įspūdingos pergalės
Kelią septintojo savo finalo link „Sūduva“ šiemet pradėjo nuo šešioliktfinalio, kuriame išvykoje 3:2 buvo nugalėta Panevėžio „Aukštaitija“.
Aštuntfinalyje įvyko dar vienas Marijampolės derbis, tačiau šį kartą jau su „Marijampolė City“ komanda, kurią „Sūduva“ įveikė 4:1.
Ketvirtfinalyje „Sūduva“ namie susitiko su „Panevėžiu“, komandai negalėjo padėti į rinktines iškviesti žaidėjai, tačiau vis dėlto buvo iškovota minimali pergalė 1:0.
Turnyro pusfinalyje burtai marijampoliečius suvedė su principiniu varžovu „Žalgiriu“. Šį kartą pagrindinis rungtynių laikas baigėsi lygiosiomis 2:2, tačiau per pratęsimą „Sūduva“ įmušė dukart ir šventė pelnytą pergalę.
Komentarų kol kas nėra...
Komentarų kol kas nėra...
Komentarų kol kas nėra...
Cituoti komentarą
Pranešti apie netinkamą komentarą