Sėkmingai „Gintros“ gretose įsitvirtinusi A. Kass: noriu kilti į aukštesnį lygį

2020-09-29 11:43 © fkgintra.lt nuotr.

Rugpjūčio mėnesį iš mažo Suomijos miestelio į Šiaulius atvykusi jauna gynėja Amanda Kass turėjo vienintelį tikslą – pademonstruoti savo sugebėjimus ir įtikinti trenerius, jog ji yra verta apsivilkti “Gintros-Universiteto” aprangą ilgesniam laikotarpiui.

Sėkmingai į naujos komandos gretas nuo pat pirmųjų treniruočių įsiliejusi futbolininkė vienose A lygos rungtynėse net gi tapo rungtynių herojė, kuomet galva pelnė pergalingą įvartį į “Kauno Žalgirio” komandos vartus.

Jos žaidimo kokybė peržiūros metu treneriams nepaliko jokių abejonių, todėl buvo pasiektas abipusis susitarimas, kuriuo A.Kass liks “Gintros-Universiteto” gretose mažiausiai iki šio sezono UEFA moterų Čempionių lygos turnyro pabaigos. Dėl tolimesnės gynėjos ateities komandoje bus sprendžiama oficialiai pasibaigus sezonui.

A.Kass 18-ąjį gimtadienį atšventė tik praėjusį rugpjūtį, o “Gintra-Universitetas” jai tapo pirmąja karjeros stotele užsienyje. Iki šiol suomė rungtyniavo tik gimtojoje šalyje, kur didžiąją karjeros dalį praleido “IK Myran” klube, kuriame yra rungtyniavusi ir kita komandos legionierė – amerikietė Jessica Ayers.

Nors Suomijos merginų jaunimo rinktinių narė “Gintros-Universiteto” komandą atstovavo jau ne vienose rungtynėse, o komandos draugės turėjo pakankamai laiko susipažinti su naujoke artimiau, A.Kass yra paskutinė žaidėja papildžiusi ekipos gretas ir dar oficialiai nepristatyta futbolo bendruomenei.

Pozityviai į ateities iššūkius žiūrinti futbolininkė klubo svetainei papasakojo apie sau keliamus tikslus, esminius skirtumus tarp Suomijos ir Lietuvos moterų futbolo bei kokiomis priemonėmis Suomija sugebėjo užsitikrinti vienos iš pavyzdingiausių Europos šalių, valdant koronaviruso pandemiją, vardą.

– Su kokia pagrindine motyvacija atvykai į Šiaulius?

– Atvykau čia su dideliu noru ir užsidegimu turėti šansą kilti į aukštesnį lygį. Esu dėkinga “Gintrai-Universitetui”, kad man jį suteikė, o aš tikiuosi nenuvilti komandos vadovų, trenerių ir aistruolių. Noriu tobulėti kaip žaidėja, įgyti patirties bei mokintis naujų dalykų kitoje aplinkoje.

– Kokius savo žaidimo bruožus galėtum išskirti?

– Manau, kad didžiausias mano pliusas – žaidimas “antrajame” aukšte. Gerai žaidžiu galva, o tai man suteikia pranašumų ir ginantis ir puolant.

– Kokie pagrindiniai skirtumai tarp Lietuvos ir Suomijos moterų futbolo lygų? 

– Suomijoje žaidžiu nuo 5 metų. Nuo to laiko teko varžytis visuose Suomijos moterų futbolo lygiuose – nuo vaikų čempionatų iki aukščiausios moterų futbolo lygos kovų. Atvykusi čia iškart pajutau vieną esminį skirtumą – Lietuvoje stengiamasi žaisti greičiau, Suomijoje – fiziškiau. “Gintros-Universiteto” gretose esančios futbolininkės aikštėje sprendimus priima greitai, stengiasi, kad kamuolys intensyviai judėtų iš vienos aikštės pusės į kitą. Treneriai akcentuoja, kad su kamuoliu vienas žaidėjas negali užsilikti per ilgai, o kiti tuo metu turi siūlyti savo paslaugas. Tai žaidimą daro intensyvesnį ir lieka mažiau laiko mąstymui esant su kamuoliu.

– Koks buvo adaptacijos laikotarpis? Kaip dabar jautiesi komandoje?

– Adaptuotis buvo nesunku. Tam labai padėjo visos komandos draugės, kurios priėmė labai šiltai ir draugiškai. Nežinojau ko tikėtis, kadangi tai pirmas mano klubas užsienyje, bet buvau maloniai nustebinta, kad visos žaidėjos čia kaip viena šeima. Manau, kad “Gintra-Universitetas” šį sezoną subūrė talentingų žaidėjų sudėtį, kuri turi potencialo pasiekti gerų rezultatų UEFA Čempionių lygoje, kurios visi taip laukiame.

– Kuri žaidėja tau yra pavyzdys ir savotiška mokytoja futbolo aikštėje?

– Stebiu ir žaviuosi Wendie Renard žaidimu. Ji yra ilgametė Liono “Olympique” gynėja su absoliučiai išskirtiniu talentu. Manau ji yra geriausia gynėja per visą moterų futbolo istoriją.

– Paskutinis klausimas nėra tiesiogiai susijęs su futbolu, bet kaip jau įsitikinome pavasarį, galintis daryti įtaką visoms gyvenimo sferoms. Kaip Suomijai pavyko būti tarp pirmaujančių Europos šalių valdant koronaviruso pandemiją?

– Atsakymas nėra vienareikšmis. Visos šalys susidūrė su skirtingais sunkumais dėl savo kultūrų skirtumo, gyventojų tankio ir kitų aplinkybių. Bet vis dėlto sakyčiau, kad mūsų šalies sveikatos sistema buvo labai gerai pasiruošusi, o žmonės nepuolė į paniką bei paisė valdžios nurodymų. Pavasarį visi moksleiviai perėjo į nuotolinį mokymą, žmonėms buvo uždrausta keliauti į užsienį, o ir patys gyventojai šalies viduje elgėsi atsakingai ir sąmoningai. Kiek teko pasidomėti, daugelis valstybių ėmėsi panašių priemonių – vienos griežtesnio pobūdžio, kitos kiek laisvesnio, tačiau svarbiausia, kad situacija po truputį stabilizavosi ir reikia tikėtis, kad tokia ir išliks.