20-metis vilnietis Antanas Firsanovas antrus metus iš eilės savanoriavo Vilniaus „Žalgiryje“. Vaikinas mėnesį neatlygintinai ėjo sostinės klubo vadybininko pareigas.
Darbavosi su pagrindine komanda
Šiemet Antanas „Žalgiryje“ praleido mėnesį – nuo liepos pabaigos iki paskutiniųjų rugpjūčio dienų.
„Didžiąją laiko dalį buvau su pagrindine komanda – padėdavau pasiruošti treniruotėmis, susitvarkyti po jų, talkindavau pačių treniruočių metu. Pagelbėdavau ir prieš rungtynes, o jų metu filmuodavau specialiu taktiniu kampu treneriui Valdui Dambrauskui, – funkcijas vardijo Antanas.
Jis „Žalgiryje“ porą vasaros mėnesių dirbo ir pernai. Antanas tvirtina, kad šiemet prie Vilniaus komandos prisidėjo mažiau, mat savanoriavo ne tik čempionų klube, o ir Lietuvos futbolo federacijoje.
„Esu labai dėkingas „Žalgirio“ treneriui Audriui Paškevičiui, kuris labai padėjo, kai manęs komandoje nebuvo. Apskritai su juo bendravau daugiausia. Treneris mane priėmė šilčiausiai. Noriu jam padėkoti už palaikymą „Žalgiryje“, – sakė Antanas.
Ateitį sieja su futbolu
Vaikinas iš žaidėjų išskiria Donovaną Slijngardą. Pasak Antano, olandas – pavyzdingai malonus, su juo lengva palaikyti pokalbį. Be to, A. Firsanovas šiuo metu studijuoja gimtajame D. Slijngardo krašte – Nyderlanduose. Taigi Antanas su Donovanu persimesdavo ir keliomis olandiškomis frazėmis.
Antanas – Amsterdamo taikomųjų mokslų universiteto antrakursis. Lietuvis studijuoja tarptautinį sportą, verslą ir vadybą.
„Ateitį norėčiau sieti su futbolu. Kur ir kaip konkrečiai – dar nežinau. Domintų darbas su vaikais, jaunimu, tad kartais pagalvoju apie pareigas futbolo akademijoje. Taip pat neatsisakau minties ateityje treniruoti, nepaisant to, jog su mano specialybe tai nesusiję“, – ateities planus vardijo Antanas.
Taigi vilnietis kiekvienos treniruotės metu akylai stebėdavo trenerių darbą. Jam įdomiausia buvo ne pati metodika, o strategų bendravimo manieros su žaidėjais: ką sako, kodėl ragina, kaip papeikia, kokias pastabas duoda tam tikroje situacijoje.
Laimi abi pusės
Kodėl savanorystė? „Lietuvoje savanoriška veikla labai nuvertinta, nors gali išlošti abi pusės. Mane labiausiai motyvuoja noras įgyti patirties, pamatyti veiklą, kuri mane domina, iš vidaus. Manau, tai labai efektyvus būdas atrasti, kas žmogui patinka ir, kartu, augti kaip asmenybei, – aiškino Antanas. – Vėliau, pradėjus savanorišką veiklą, siekiu padėti organizacijai ir žmonėms, nesinori nuvilti savo buvimu.“
Antanas prie „Žalgirio“ tikisi prisijungti ir vėliau. Juo labiau, kad sprendimas savanoriauti „Žalgiryje“ jam atrodo logiškas. Vaikinas – vilnietis, šalies sostinėje praleidęs didžiąją gyvenimo dalį.
„Visada norisi mokytis iš geriausių, o „Žalgiris“ šį statusą išlaiko kelerius pastaruosius metus, – kalbėjo savanoris. – „Žalgiryje“ vyrauja pozityvi atmosfera, tad linkiu ir toliau sėkmingai progresuoti, kelti tiek klubo, tiek visos Lietuvos futbolo lygį. Te viso to kulminacija tampa pasirodymas Europos turnyro grupių etape!“
fkzalgiris.lt
