Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų futbolo rinktinės kapitonas Saulius Mikoliūnas kratosi „legendos“ vardo ir nepergyvena dėl veterano etiketės.
„Geras jausmas kai sako, kad veteranas, bet viduje jauti, kad dar ne veteranas“, – kalbėjo 36 metų futbolininkas.
Anksčiau yra turėjęs ir keistų pravardžių – nuo vokiškos gautos, po peržiūros užsienyje, iki užsidirbtos už muštynes vaikystėje. Padauža buvęs vilnietis netgi labiau norėjo rinktis kovines sporto šakas, bet buvo atkalbėtas mamos.
Dabar jau pats S. Mikoliūnas stebi savo atžalą treniruotėse – 13-metis jo sūnus Kajus seka tėčio pėdomis lanko futbolo treniruotes. „Noro ir charakterio turi, svarbu kad nesustotų. Jis greitas kaip ir aš, bet yra plastiškesnis nei aš. Mano kojos labiau „medinės“, – juokėsi trijų vaikų tėvas.
Nuo 2002 metų profesionalų futbole esantis S. Mikoliūnas per savo ilgą karjerą davė daug interviu, tačiau vis gali papasakoti mažiau girdėtų istorijų.
Kai kurios jų susijusios su spalvingais tuometiniais klubų savininkais. Praeityje „Žalgirio“ vadovu buvęs Janušas Loputis sušelpdavo vargetas, tačiau jo dosnumas priklausydavo ir nuo rezultatų. Kitos – su kelionėmis iš užsienio: nuo iš Ukrainos lėktuvų vežtų arbūzų iki iš Škotijos vežtų keramikinių plytelių.
Savo istorijomis ir pokštais dabar jis pasidalina „Žalgirio“ rūbinėje. Kokios nuobaudos už nusižengimus skiriamos žalgiriečiams, kas jas skaičiuoja, kokios pareigos skiriamos jauniems žaidėjams Lietuvoje ir užsienyje, kokios pylos gavo pats būdamas jaunas bei kitas įdomybes jis papasakojo naujoje „Žalgiris TV“ rubrikoje „Žaliai Balti iš arti“ su Mindaugu Ponomariovu.
