Vienas geriausių jaunųjų Lietuvos futbolininkų devyniolikmetis “Trakų” atstovas Svajūnas Čyžas vėl sulaukė eilinio kvietimo į U-21 rinktinės stovyklą. Nors įsitvirtinti šioje komandoje jam dar nepavyko, tačiau daugelis neabejoja, kad per artimiausius pora metų jis taps ryškiausia jaunimo rinktinės dalimi.
“Visada malonu sulaukti kvietimo, tačiau šįsyk – tai tik stovykla. Dėl to ypatingų jausmų nėra”, – kaip visada atviras ir kuklus išliko šį sezoną septyniolika rungtynių A lygoje sužaidęs S.Čyžas.
- Svajūnai, Lietuvoje devyniolikmečiui futbolininkui įsitvirtinti vienoje pirmaujančių A lygos komandų nėra paprasta. Kaip manai, ko tau pritrūko, kad būtum gavęs daugiau žaidybinio laiko?
- Prieš atvykdamas į “Trakus”, galvojau, kad trūks greičios, jėgos ir ištvermės, tačiau realybė pasirodė kitokia. Labiausiai skyrėsi mąstymas. Lyginant pirmą ir A lygas, labiausiai skiriasi mąstymo greitis. Manau, kad sezono pradžioje to man pritrūko. Įgavęs patirties, pajaučiau, kad situacija išsilygino, tačiau tuomet gal kiek pritrūko trenerio pasitikėjimo manimi.
- Ką šie metai davė tau kaip futbolininkui?
- Pradžia buvo sunkoka, bet tokie dalykai grūdina. Pagavęs ritmą, jaučiuosi žymiai lengviau. Manyčiau, kad tobulėjimo prasme tikrai žengiau žingsnį į priekį.
- Kokius pozityviausius dalykus išskirtum iš šio sezono?
- Tokios dvejopos mintys – labai džiaugiuosi, kad gavau šansą žaisti A lygoje, kita vertus – manau, kad devyniolika metų yra toks amžius, kai norėdamas tobulėti, tokiame lygyje žaisti privalai. Aišku, niekada nepamiršiu debiuto UEFA Europos lygos atrankoje. Sugebėjome peržengti du aukštus barjerus. Emocijos buvo neįkanojamos.
- Kalbant apie žaidėjus, kas iš dabartinių „Trakų“ tau padėjo labiausiai nepasimesti, pritapti ir gerai jaustis?
- Visų pirma, į galvą ateina vyresni žaidėjai. Tarkime, Valdemaras Borovskis kasdien užkalbina, prajuokina, nuteikia treniruotei. Tai yra žmogus, su kuriuo niekada nebus liūdna ir kuris svarbus geram kolektyvui. Deividas Česnauskis visada duoda naudingų patarimų, o Arūnas Klimavičius – panevėžietis, kuris padėjo.
- Kaip tu reaguoji į tai, kad daugiau laiko praleido ant suolo: svyra rankos ar stengiesi atidirbti tai, kad treneris nebeturėtų pasirinkimo ir mestų tave į aikštę?
- Visada stengiuosi viską atidirbti tik sunkiu darbu, nes tik jis mane čia ir atvedė.
- Kurios rungtynės iš šio sezono įsiminė labiausiai?
- Tikriausiai prieš “St.Johnstone” išvykoje. Nors pats žaidžiau nedaug, tačiau dar niekada nebuvo tekę žaisti tokioje atmosferoje.
- Man asmeniškai labiausiai įsiminė, kad nesudvejojai mušti baudinio į „Norrkoping“ vartus. Iš tikrųjų, ramiai jauteisi?
- Buvo tokia įdomi situacija, kad D.Česnauskis atsisuko į mane ir pasakė: “Čyžai, tu muši trečias”. Neturėjau pasirinkau – nuėjau ir įmušiau (šypsosi).
- Šiame sezone komandai dar liko dvejos rungtynės. Ko tikiesi iš jų?
- Šešių taškų. Neabejotinai.
- Kaip tavo nuomone, „Trakai“ dar gali pakilti aukščiau trečios vietos?
- Šito nenorėčiau komentuoti. Futbolas yra nenuspėjamas, nutikti dar gali visko, o kaip bus pamatysime.
