Š. Airijoje dirbantis Lietuvos futsal treneris: „Visada malonu atvažiuoti į Lietuvą“

Tai – Šiaurės Airijos rinktinės vartininkų treneris Darius Dielininkaitis. Jis Šiaurės Airijoje gyvena jau kone dvidešimt metų ir yra vienas pagrindinių futsalo entuziastų toje šalyje.

Pasakodamas savo istoriją, jis teigė, kad atvykęs į šalį turėjo siekį atstovauti rinktinei kaip žaidėjas, tačiau dėl biurokratinių priežasčių to padaryti negalėjo.

Visgi atsakingi žmonės matė jo užsidegimą dirbant su futsalu ir pakvietė jį prisijungti prie rinktinės trenerių štabo.

„Pildžiau formą pats žaisti už rinktinę, bet neatitikau kelių reikalavimų, tai žaisti negalėjau, bet man pasiūlė prie rinktinės prisijungti kaip treneriui. Tad esu čia kaip vartininkų treneris, esu čia nuo pat rinktinės sukūrimo“, – teigė lietuvis.

O rinktinė – dar visai jauna. Pirma kartą Šiaurės Airijos rinktinė startavo tik 2016-aisiais.

Visgi pats D. Dielininkaitis didelis futsalo entuziastas buvo ilgą laiką, o plačiau jį puoselėti pradėjo gavęs tam galimybę bei pritarimą.

„Nusprendėme suorganizuoti tokią vietinę futsal lygą, vėliau federacijoje kažkas sugalvojo paleisti futsalą, tada mūsų vadybininkas apsiėmė tai daryti. Jie pamatė, kad mes darome, kad suprantame, pakvietė mus, susidraugavome, pakvietė mane ten, tad kol kas ir esame bei dirbame“, – sakė jis.

Pasakodamas apie paties futsalo situaciją šalyje, lietuvis akcentavo, kad šis sportas Šiaurės Airijoje nėra profesionalus, čempionate pernai varžėsi 7 komandos, tačiau jis tikisi, jog ateityje jam bus skiriama vis daugiau ir daugiau dėmesio.

Lietuvoje iš Šiaurės Airijos rinktinės sužibėjo ekipos puolėjas Connoras Millaras – jis „hat-tricku“ pasižymėjo mače su Izraeliu, dar vieną įvartį pridėjo akistatoje su turkais ir turnyre iš viso pelnė 4 įvarčius.

„Salės futbolas čia nėra profesionalus, neturime profesionalių žaidėjų, pats futsalas atsirado prieš keletą metų. Net rinktinė buvo suburta anksčiau nei prasidėjo lyga. Yra žaidėjų, kurie žaidžia Anglijoje, Italijoje, Škotijoje, Velse, būdami studentais universitetuose jie pas mus ateina jau su praktika.

Pagrindas laikėsi ant jų, kai kurie jų pasitraukė. Taip pat buvo ir keli mano buvusio klubo žaidėjai, bet dabar jie išsivažinėjo, liko du.

Dabar iš to klubo išėjau, turiu savo naują projektą, labiau profesionalų, bandysime kelti lygį ir kviesti stipresnius“, – teigė lietuvis.

Jo minėtas klubas – Belfasto „Sparta“. Su juo lietuvis du kartus tapo šalies čempionu ir gavo galimybę varžytis UEFA futsal čempionų lygos preliminariame etape, turnyruose Austrijoje ir Estijoje. Nors ten pasiekti reikšmingų rezultatų nepavyko, įgauta patirtis turėtų būti naudinga ir ateityje.

Dabar jis dirba su jaunaisiais salės futbolininkais ir tikisi, kad ilgajame laikotarpyje futsalas šalyje kils, o jaunieji žaidėjai galės papildyti rinktinę ir padėti jai siekti gerų rezultatų.

Ambicijos visada yra, norisi būti aukščiau ir man pačiam kaip treneriui kuo daugiau laiko leisti salėje, pritraukti kuo daugiau vaikų.

Dabar turiu treniruotes akademijoje su vaikais nuo 6 iki 12 metų, man tai patinka, važiuoju kasdien apie 150 kilometrų pirmyn ir atgal ir man labai svarbu, kad šalyje atsirastų futsalo tradicija, o tai prasideda nuo vaikų. Kalbant apie 18 metų žaidėjus – mes neturime žaidėjų, komanda atrodo be ateities, bet tikiuosi, kad tie vaikai, kuriems dabar yra 6-12 metų, kad jie bus rinktinėje, tas jaunimas, kuris rinktinėje yra dabar, bus vyresni, ir bus labai geras pastiprinimas“, – į ateitį žvelgė pašnekovas.

Nepaisant to, kad šiuo metu gyvena ir darbuojasi užsienyje, jis teigia neapleidžiantis ir lietuviško futsalo.

Jis teigia palaikantis ryšį su Lietuvos futsal bendruomene ir džiaugiasi Lietuvos salės futbolo augimu.

Su savo rinktine pats pajautęs komandos pajėgumą jis akcentavo, jog mūsų šalies salės futbolui didžiulę įtaką padarė ir Lietuvoje vykęs pasaulio čempionatas bei pasiruošimas jam.

„Šiaip bendraujame su žaidėjais, treneriais, federacija, visada malonu atvažiuoti į Lietuvą, labai geri įspūdžiai tiek komandos atžvilgiu, tiek žaidėjų, tiek ir trenerių. Organizavimas puikus, viskas puikiai.

Lietuvoje tikrai jaučiasi salės futbolo augimas, matosi, kad vyrai ruošiasi, pasikeitė techniškai, pasikeitė bendras mąstymas apie futsalą, matau labai gerą progresą, o tai matosi. Manau, kad pasaulio čempionatas ir pasiruošimas jam davė tikrai daug“, – teigė D. Dielininkaitis.