Ricardinho: „Tai būtų gražus paskutinis akordas“

Pavadinkime jį nepaklusniu, bet prabėgus 30 metų Ricardinho vis dar žaidžia su mažu, sunkiu kamuoliu. Tačiau apelsinai dabar saugiai padėti vaisių krepšyje – futsalo kamuoliai yra tai, ką „O Magico“ naudoja raškydamas ilgamečio sunkaus darbo sporte vaisius. Tačiau vieno vaisiaus trūksta.

Ricardinho buvo šešiskart išrinktas geriausiu žaidėju pasaulyje, o 2018 metais sugebėjo su Portugalija laimėti Europos čempionų titulą – dėl ko jo tėvai verkė džiaugsmo ašaromis. Tačiau trofėjų kabinete dar trūksta vieno dalyko – tai FIFA pasaulio salės futbolo čempionų taurės.

Prisėdęs viešbutyje Kauno centre, Ricardinho FIFA.com papasakojo apie savo misiją iškovoti trofėjų Lietuvoje.

– Portugalija laimėjo paskutinį Europos čempionatą, o portugalų klubas – UEFA salės futbolo Čempionų lygos taurės savininkai. Ar dėl to jaučiate daugiau spaudimo laimėti?

– Manau, jog spaudimas visuomet yra gerai. Tai ženklas, jog kažką pasiekei – su tuo ateina naujų atsakomybių. Tačiau visuomet sakau, kad pagrindiniai konkurentai yra tie, kurie kažkada jau yra laimėję čempionatą: tai Argentina, Brazilija ir Ispanija. Mes esame pretendentai, kurie nori laimėti. Stengiamės dirbti sunkiai be naštos ant savo pečių, link tikslo eiti žingsnis po žingsnio.

– Koks Portugalijos tikslas čempionate Lietuvoje?

– Atvykome čia su tikslu pasirodyti geriau nei praėjusiame čempionate. Tuomet likom ketvirtoje vietoje. Mūsų tikslas tai viršyti. Nelengva, nes priklauso ir nuo to, kaip sukrenta burtai. Dabar mūsų laukia dvikova su Ispanija – tai bus Europos čempionato finalo pakartojimas. 

– Kas jūsų didžiausi varžovai?

– Sakyčiau, kad tai dvi komandos, kurios daug laimėjo. Viena iš jų – Argentina, kuri laimėjo kaip komanda. Kita dėl individualaus meistriškumo – tai Brazilija. Ji turi daug talento. Sunku iš jų išsirinkti.

– Kiek svarbu individualus talentas siekiant laimėti trofėjus?

– Individualus talentas gali laimėti rungtynes dažnai. Tačiau norint laimėti lygas, titulus kaip pasaulio ar Europos čempionatą, reikia daugiau nei vien talento. Futsale yra daug fizinių dalykų, taktikos. Šiais laikais genialių žaidėjų, kurie gali nuspręsti rungtynių baigtį, trūksta. Dažniau matome, jog gynybos laimi lygas ir turnyrus. Vis sunkiau kūrybingiems žaidėjams.

– Ką jums reikštų laimėti pasaulio čempionatą?

– Tai reikštų gražų paskutinį akordą, laimėti trofėjų, kurio neturiu. Tai būtų ideali mano tarptautinės karjeros pabaiga.

– Jei grįžtume į karjeros pradžią, žaidėte ne su kamuoliais, o su apelsinais?

– (Juokiasi – red.) Žaidžiau su daug vaisių! Mano tėtis dirbo vaisių turguje ir parsinešdavo daug vaisių namo. Finansinės sąlygos nebuvo geros, tekdavo prisitaikyti. Žaidžiau su suvyniotomis kojinėmis, apelsinais, bandydamas driblinguoti, daryti įvairius dalykus. Mušinėdavau apelsinus kaip kamuolius – ir galėdavau išmušti daug kartų. Deja, kartais apelsinai išsitėkšdavo ant sienos ir mano tėvai nesidžiaugdavo.

– Ar galvojate, kas būtų, jei būtumėte siekęs karjeros futbole?

– (Juokiasi – red.) Galime daug svajoti, galvoti apie įvairius dalykus. Tačiau nuo to momento, kai nusprendžiau, jog futsalas bus mano gyvenimas, palikau futbolo svajones nuošalyje. Galbūt būčiau buvęs nuostabus žaidėjas, o galbūt eilinis. Tačiau esu dėkingas, jog pasirinkau futsalą.

– Kiek futsalas pasikeitė nuo jūsų pirmo pasaulio čempionato 2008 metais?

– Labai, labai, labai daug. Transformacija – didžiulė. Futsalas daug greitesnis, fiziškesnis, daugiau taktikos. Daugiau balanso tarp rinktinių. Tuomet buvo didelis skirtumas tarp Brazilijos, Ispanijos, Rusijos ir kitų. Būdavo labai daug rezultatų dideliu skirtumu. Tikiuosi, jog futsalas ir toliau evoliucionuos.

– Ką galvojate apie žaidėją, kuris buvo geriausiu pasaulyje iki jūsų – Falcao?

– Falcao – mano idealas. Visuomet buvo mano idealas, visuomet buvo man pavyzdys. Visada galvojau, kaip pasiekti jo lygį. Labai džiaugiuosi, jog kai kuriais aspektais pavyko jį pralenkti. Kitais nepavyko, tačiau svarbiausia, jog visi rašome savo istoriją futsale. Tikiu, kad Falcao visada bus vienas iš geriausių visų laikų žaidėjų. Aš taip pat sugebėjau parašyti gražų puslapį futsalo istorijoje.

– Laimėjote šešis geriausio pasaulio žaidėjo titulus. Ar nemanote, jog geriausias žaidėjas futsalo istorijoje esate jūs?

– Nemanau, kad galima taip spręsti. Tai kaip rekordai – Pele įmušė 77 įvarčius (už Brazilijos rinktinę), bet žaidė mažiau rungtynių. Šiandien žaidėjai sužaidžia daugiau rungtynių, lengviau įmušti daugiau įvarčių, pagerinti rekordus.

Falcao niekada nežaidė už Brazilijos ribų. Manoelis Tobiasas žaidė Brazilijoje ir Ispanijoje. Aš žaidžiau Japonijoje, Rusijoje, Ispanijoje. Manau, jog kiekvienas buvo idealas savo lygose, savo nacionalinėse rinktinėse. Manau, kad pabuvome herojais savo erose.