Lietuvos jaunimo (U-21) rinktinės gynėjas Rimvydas Sadauskas po pralaimėtų rungtynių prieš Lenkiją neslėpė apmaudo praleidus vėlyvą įvartį, bet pripažino, jog komanda įrodė, kad buvo pasiruošusi tokiam varžovui.
Mūsų komandai susitikimas Liubline nebuvo lengvas – teko atremti nė vieną pavojingą varžovų ataką. Prie sėkmingai numalšintų varžovų išpuolių stipriai prisidėjo ir R. Sadauskas, kuris laimėjo eilę dvikovų „antrajame aukšte“, bet 77 minutę Dawido Kownackio pelnytas įvartis nubraukė lietuvių pastangas.
„Iš tiesų po rungtynių su komandos draugais kalbėjome, kad labai gaila, kai atsilaikai ilgą laiką ir praleidi įvartį epizode, kur, atrodo, nėra kažko pavojingo. Bet žaidžiame už Lietuvos rinktinę, negalime nukabinti nosių. Kartu su kapitonu raginome visus kovoti dėl lygiųjų iki paskutinių minučių“, – dėstė vicekapitonas.
Pasak R. Sadausko, rungtynių planas buvo žaisti antruoju numeriu, bet būti užtikrintiems su kamuoliu: „Jau prieš rungtynes buvom apsitarę, kad reikia į aikštę eiti susikoncentravus, nebijoti žaisti ir išpildyti tai, ko mūsų prašo treneris. Jis net neprašė, o liepė žaisti su kamuoliu, tai mums suteikė pasitikėjimo savimi. Bandėme nuo rungtynių pradžios žaisti, bet ne visada tai pavykdavo“.
„Vidury pirmojo kėlinio pakeitėme žaidimą ir pasirinkome nerizikingą žaidimą, išmušinėjant kamuolį į priekį. Matėme, jog jie aukštai pakilę aikštėje ir leidžia mums įžaisti kamuolį, bet iš karto po to pradeda spausti, taip sukurdami savotiškus spąstus. Pamatęs tai, treneris liepė keisti planą“, – aiškino gynėjas.
Lenkijos rinktinės sudėtyje yra nė vienas aukštai vertinamas žaidėjas, o bene pagrindinė žvaigždė buvo D. Kownackis, kuris kėlė problemų tiek ant žemės, tiek kovose dėl kamuolio ore. Su tuo dažnai teko tvarkytis R. Sadauskui: „Žinoma, tai yra aukšto lygio žaidėjas, kuris pavojingas visur. Bet prieš rungtynes mūsų štabas nuodugniai išanalizavo jį ir gavome tam tikras užduotis, kaip žaisti prieš tokius žaidėjus, tad žengėme į aikštę tikrai nepasimetę ir pasiruošę. Galbūt dėl to ir pavyko laimėti dvikovas prieš jį, nes tam buvo pasiruošta“.
Pačiame stadione susirinko beveik 8 tūkst. žiūrovų ir visa tai paliko įspūdį tokio tipo rungtynių mažai patyrusiam futbolininkui.
„Jaučiausi aikštėje labai gerai. Žaidėme mus stebint tiek daug žiūrovų ir tai buvo, ko gero, pirmos tokios įsimintos rungtynės gyvenime, kai futbolo atmosfera yra neapsakomai maloni ir jautiesi, kaip tikras futbolininkas. Nors žiūrovai palaikė lenkus, bet dainos ir šūksniai sukūrė malonią aplinką žaidimui. Penktadienį su suomiais nežaidžiau, bet dėkoju treneriui už pasitikėjimą ir, manau, nenuvyliau jo“, – teigė R. Sadauskas.
