Lietuvos futbolo rinktinės vairą perėmus Edgarui Jankauskui, jis į rinktinės trenerių štabą pasikvietė ir jauną, 27-erių metų trenerį Roką Garastą. Nacionalinės ekipos asistentas ir jaunimo iki 18 metų rinktinės vyriausiasis treneris, su lankomiausiu šalies futbolo naujienų portalu – „Eurofootball.lt“, sutiko atvirai ir išsamiai pasikalbėti apie trenerio darbą, jaunuosius mūsų šalies futbolininkus, nacionalinę rinktinę bei Lietuvos klubų nesėkmes Europoje.
- Kaip treneris jūs esate ganėtinai jauno amžiaus. Jūsų nuomone, ar jaunas amžius treneriui yra privalumas ar pasitaiko ir situacijų kuriose dėl jo atsiranda ir papildomų problemų? Kokių patarimų galėtumėte duoti jaunam žmogui, kuris norėtų dirbti futbolo trenerio darbą?
- Manau, kad tai ir privalumas, ir tam tikri sunkumai, jei nori iš karto prasibrauti į kiek aukštesnį lygį. Jei jaunesnis pradedi specializuotis trenerio darbui, tam tikrame amžiuje būni įgavęs daugiau žinių bei patirties, nei to pačio amžiaus treneris pradėjęs savo darbą vėliau.
Bet kaip visuomet, taip ir mano atveju - ieškau kokybės, o ne kiekybės. Pradėjus trenerio darbą būnant jaunesnio amžiaus, tenka susidurti su vyresnių trenerių skeptišku požiūriu. Tačiau su laiku, tinkamai save pristatant, rodant savo kvalifikacijos lygį, pradedi jausti pagarbą bei įvertinimą.
Kiekvienas jaunas treneris turi taip mylėti savo darbą, kad netektų dirbti nė vienos dienos. Žingeidumas, darbštumas, pasiaukojimas, komunikacija bei tikslo siekimas - tai savybės. be kurių neįsivaizduoju trenerio siekiančio karjeros aukštumų. Kiekvieną dieną turi domėtis naujovėmis, jas taikyti ir nuolat analizuoti savo darbą.
- Jums pačiam teko dalyvauti įvairiuose seminaruose ir savo žinių semtis Ispanijoje bei Olandijoje. Kaip svarbu treneriams yra tokie seminarai ir kokie yra didžiausi jų privalumai?
- Mano, kaip trenerio, suvokimas apie šio darbo specifiką prasidėjo būtent Ispanijoje, tad gana tiksliai suprantu, kuo skiriasi trenerių mentalitetas ten ir Lietuvoje. Galimybė mokytis iš aukšto futbolo mentaliteto šalių, tai gyvybiškai svarbūs oro gurkšniai bet kuriam treneriui.
Aukšto lygio seminarai leidžia permąstyti savo atliekamo darbo kryptį, pastebėti ką darai ta pačia linkme bei ką dar reikėtų pakeisti ar patobulinti. Taip pat kaip ir užsienio trenerių bei metodikos literatūros skaitymą, prilyginčiau bendravimui su aukšto lygio treneriais.
- Jau ne vienerius metus dirbate ir su Lietuvos jaunimo rinktinėmis. Ar iš jaunųjų žaidėjų su kuriais jums teko dirbti, matote daug kandidatų, kurie ateityje galėtų praverti ir nacionalinės rinktinės duris?
- Kiekviename rinktinės lygio futbolininke stengiuosi išskirti savybes ir pranašumus, kurie jį gali atvesti iki jo svajonių bei šiuos pranašumus toliau tobulini ir vystyti. Tačiau dabar būtent tas jų amžius (17 m.), kai jie turi įdėti daug papildomo darbo, tikėti savimi ir atkakliai siekti užsibrėžto tikslo. Dariau viską, kad dabar jie būtent tai ir darytų bei tikiuosi ateityje stebėti jų žaidimą nacionalinėje rinktinėje, nes tai yra vienas iš pagrindinių treniravimo tikslų. Yra tikrai ne vienas futbolininkas, kuris turi galimybes ir reikiamas savybes pasiekti šį tikslą.
- Pastaruoju metu talentingiausi jaunieji Lietuvos futbolininkai renkasi dvi skirtingas kryptis – vieni išvyksta į užsienio klubų jaunimo akademijas, o kiti lieka A lygos ekipose bandydami iš karto įsitvirtinti vyrų futbole. Jūsų nuomone, kuris iš šių pasirinkimų yra naudingesnis mūsų jauniesiems žaidėjams?
- Aš manau, kad į užsienio akademijas bando papulti visi. O tai yra gerai. Žaidėjo meistriškumo augimą lemia du pagrindiniai faktoriai – treniruočių proceso kokybė bei rungtynių, kurias žaidi kiekvieną savaitgalį lygis. Treniruojantis Lietuvoje jaunam futbolininkui treniruočių proceso kokybę gali duoti kvalifikuotas treneris ir panašaus aukšto pajėgumo žaidėjai atrinkti vienoje komandoje, tačiau rungtyniavimo lygis savaitgaliais stipriai atsilieka nuo dvikovų lygio užsienyje, taigi išvykimas tam tikrame amžiuje yra geras meistriškumo kėlimo pratęsimas. Tačiau pats talento atsiskleidimas tinkamai treniruojantis ir įdėjus reikiamą kiekį pastangų, kiekvienam ateina skirtingu metu, dėl to kai kurie reikiamu metu dar nėra atsiskleidę, kad patektų į užsienio akademijas.
Kitas kelias, siekiant aukštesnio meistriškumo - Lietuvoje, irgi yra tinkamas vystytis, kadangi su vyrais jie gauna aukštesnio lygio futbolą, viską būna priversti daryti greičiau tiek treniruotėse, tiek rungtynėse.
- Lietuvos futbolo rinktinėje jūs atsakingas už varžovų žaidimo analizę. Galbūt galėtumėte papasakoti kaip vyksta šis procesas ir kiek laiko atima kiekvieno varžovo analizės paruošimas?
- Kuomet baigiasi vienos rinktinės rungtynės, visas dėmesys kreipiamas į artėjančias. Peržiūrimos varžovų paskutinės 4-7 rungtynės, atrenkamos pagrindinės žaidimo tendencijos skirtingose žaidimo fazėse, atakoje ir gynyboje, tranzicijose, standartinėse padėtyse, jų stipriosios bei silpnosios pusės, bandoma kaip galima tiksliau nuspėti būsimą varžovų sudėtį, taktinę schemą. Taip pat analizuojamas kiekvienas žaidėjas atskirai, atrenkant šio žaidėjo tendencingus veiksmus, stipriąsiais bei silpnąsiais puses žaidžiant tiek rinktinėje, tiek klube.
Kiekvienas varžovas skirtingas, dėl to ir laiko atima skirtingai. Vieni visuomet žaidžia vienoda taktika ir turi gana paprastą žaidimo braižą. Kiti su kiekvienu varžovu žaidžia skirtingu išsidėstymu, atlieka labai daug skirtingų judėjimų aikštėje, skirtingų variacijų.
- Būsimame atrankos cikle į Pasaulio čempionatą, burtų keliu mums teko Škotijos, Slovėnijos, Slovakijos, Anglijos ir Maltos rinktinės. Kaip vertintumėte mums tekusius burtus ir būsimus varžovus?
- Būnant reitinge žemiau, burtai visuomet lems panašius varžovus, kurie pagal visą burtų traukimo reglamentą yra aukščiau už tave ir teoriškai pajėgesni už tave. Su keletu iš šių varžovų neseniai Lietuvos rinktinei jau teko žaisti ir visi galėjome susidaryti vaizdą žaidžiant tarpusavyje.
Visose rinktinėse yra didelio meistriškumo žaidėjų, kurie rungtyniauja stipriuose Europos klubuose, visos rinktinės yra aukšto lygio, o pora iš jų rungtyniavo neseniai pasibaigusiame Europos čempionate, tačiau ciklas prasideda visiems nuo nulio - kiekvienoms rungtynėms ruošimės maksimaliai ir sieksime atiduoti viską.
- Neseniai vykusiame Europos čempionate galėjome stebėti dviejų būsimų mūsų rinktinės varžovų atrankoje – Slovakijos ir Anglijos, žaidimą. Kokį įspūdį jums paliko jų pasirodymai?
- Europos čempionatas - tai finalinis atrankos ciklo renginys, kuriame komandos stengiasi pasiekti optimaliausią žaidimo formą. Ar tai pavyko būsimiems mūsų varžovams būtų sunku spręsti, kadangi visi jų varžovai buvo tie, kurie grupėse pasirodė geriausiai ir pateko į čempionatą. Abi komandos žaidė kokybišką futbolą, žinoma ne visos rungtynės buvo vienodos, žaidimo stiliai kiek skiriasi, o turimų aukšto lygio žaidėjų kiekis lyginant Anglijos ir Slovakijos rinktines yra nevienodas.
- Šį sezoną Europiniuose turnyruose pirmą kartą nuo 2001 metų vasaros visi Lietuvos klubai pralaimėjo jau pirmąsias atrankos etapo dvikovas. Jūsų nuomone, kokia yra didžiausia Lietuvos ekipų problema, kuri neleidžia jiems sėkmingai pasirodyti Europoje?
- Šioje vietoje įžvelgiu vieną bendrą Lietuvos klubų bei rinktinių problemą – progų realizacija. Komandos gerai pasiruošia būsimiems varžovams, pasirenka jų nuomone tinkamiausią žaidimą, kuris turėtų atvesti į sėkmę, susikuria puikias progas tam tikslui pasiekti, tačiau paversti šių progų įvarčiais nepavyksta. Dažnai tai yra dėl meistriškumo skirtumo, o kartais tiesiog sėkmė.
Tautvydas Sakalauskas
