R. Baggio: „Buvo laikas, kai norėjau mirti“

2015-09-19 12:54

Legendinis Italijos futbolininkas Roberto Baggio pripažino, kad dėl traumų savo karjeroje buvo įklimpęs į tokią agoniją, jog net norėjo mirti.

Nepaisant itin sunkių traumų, R. Baggio turėjo fantastišką karjerą ir yra laikomas vienu geriausių visų laikų futbolininkų.

„Kai pakabinau batelius ant vinies, jaučiausi tarsi išlaisvintas“ – „Corriere dello Sport“ teigė italas.

„Fizinis skausmas buvo tikra kančia ir mane lydėjo visą karjerą. Paskutiniais metais, jis buvo nebepakeliamas.“

„Kai žaidžiau už „Brescia“, beveik negalėjau vaikščioti dvi dienas po rungtynių. Kai grįždavau namo, negalėdavau normaliai išlipti iš mašinos, reikėjo padėti vieną koją ant žemės, o kitą iškelti atsiremiant į dureles. Kitą sekmadienį vėl žaisdavau. Pilnas nuskausminamųjų, bet žaisdavau.“

„Futbolui atidaviau viską. Gali atrodyti kaip paradoksas, tačiau kai baigiau karjerą, jaučiausi laimingas ir save realizavęs. Nebegalėjau padaryti daugiau. „San Siro“ stadione, mano paskutinėse „Serie A“ rungtynėse prieš „Milan“, fanai už viską man atsilygino.“

Per visą karjerą iš esmės nebuvo laikotarpio, kai R. Baggio nekentėjo nuo traumų. Pirmąją sunkią kelio traumą jis patyrė atstovaudamas „Vicenza“ klubui 1985-aisiais, būdamas 18 metų

„Tai buvo mano „susipažinimas“ su futbolu. Aš galėjau užriesti nosį, kai žmonės mane vadino fenomenaliu talentu, tačiau traumos mane sugrąžino į žemę. Negerai pastačiau koją ir „palikau“ savo meniską ir kryžminus raiščius toje aikštėje.“

„Daktarai pažiūrėjo į mano kelį, papurtė galvomis ir pasakė, kad aš greičiausiai niekada nebežaisiu futbolo. Iš viso turėjau šešias kelių operacijas, keturias dešiniame ir dvi kairiame kelyje.“

„Tais laikais menisko trauma karjerai buvo tragiška, tačiau dabar tai yra kone eilinė operacija. Tai buvo labai sunki operacija, tačiau aš niekada nenustojau tunelio gale ieškoti šviesos.“

„Operacija Prancūzijoje (1986-aisiais – aut. past.) buvo pati blogiausia. Jie turėjo išgręžti skylę mano blauzdikaulyje, kad galėtų sutvirtinti sausgysles, kurios buvo suplėšytos. Aš negalėjau gerti vaistų nuo uždegimo, nes buvau jiems alergiškas.“

„Jie įsiuvo 220 vidinių siūlių. Buvau agonijoje. Netgi pasakiau savo mamai: „jeigu myli, tai nužudyk mane.“ Tai buvo beviltiškumas vaikino, kuris matė, kaip jo gyvenimo svajonė nuplaukia, nors jis ją jau buvo prilietęs pirštų galiukais.“

„Per dvi savaites po operacijos, praradau apie 12 kilogramų svorio. Visą tą laiką nevalgiau, o tik verkiau dėl emocinio ir fizinio skausmo.“

„Aš meluočiau sakydamas, kad negalvojau viską mesti. Buvo labai, labai tamsių momentų, tačiau visada į juos sureaguodavau. Pasakiau sau, kad turiu eiti toliau ir mesti sau iššūkį. Norėjau įrodyti, kad esu stipresnis už savo blogą sėkmę ir svajonė yra verta daugiau už mano kelį.“

„Futbolas visada buvo mano aistra. Kai buvau mažas, pasiimdavau kamuolį visur, net eidamas į vonią. Turėjau svajonę, kad žaisiu Pasaulio čempionato finale prieš Braziliją. Esu vienas iš tų žmonių, kuriems svajonę pasiekti pavyko.“

„Aš kentėjau, verkiau ir bijojau, bet ta diena atėjo.“

„Kuris momentas karjeroje buvo laimingiausias? Tiesą sakant, negaliu atsakyti. Traumos mane išmokė, kad kiekvienas laimingas momentas gali būti greitai nušluotas lauk, tad įpratau tiesiog manyti, kad kita diena bus geresnė už praėjusią.“

„Mano geriausias įvartis, manau, buvo tada, kai perkėliau „Atalanta“ vartininką žaisdamas už „Brescia“. Arba smūgis prieš „Roma“, irgi žaidžiant už „Brescia“.

„Carlo Mazzone (2000-03 metų „Brescia“ treneris – aut. past.) davė man labai daug. Jis vis dar manimi tikėjo, suteikė šansą žaisti dar keturis metus, kurie buvo pilni prasmės. Jis yra aiškiai kalbantis, nuoširdus žmogus pasaulyje, pilname melagių, oportunistų ir niekšų.“

„Aš gražiuoju prisimenu visas komandas, kuriose žaidžiau, tačiau klubas, kurį palaikau yra „Boca Juniors“.

R. Baggio tamsiais periodais taip pat padėjo Budizmas.

„Aš esu kilęs iš katalikiškos šeimos, tačiau Florencijoje, Budizmą praktikuojatis draugas pakvietė mane. Iš pradžių buvau skeptiškas, tačiau greitai supratau, kad tai yra mano kelias.“

„Supratau, kad kai viskas nesiseka, žmonės yra linkę kaltinti kitus ir laikyti save auka. Aš klydau taip galvodamas. Nėra tikslo save teisinti, kai nesugebi pasiekti savo tikslų ir troškimų. Tai yra laiko švaistymas. Tavo likimas visada yra tavo rankose.“