Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Futbolo vystymo departamento vadovė Rita Bagdonienė kartu su LFF komanda – jau penkerius metus. Ritai futbolas – ne tik darbas, bet ir neatsiejama gyvenimo dalis. Interviu ji pasakoja savo istoriją, kaip tapo federacijos komandos dalimi, ką federacijoje daro futbolo vystymo departamentas ir kokie įvykiai buvo patys įsimintiniausi.
– Rita, papasakokite, koks buvo Jūsų karjeros kelias, kas ir kada Jus atvedė į Lietuvos futbolo federaciją?
– Visą gyvenimą buvau šalia sporto, mokykloje užsiiminėjau lengvąja atletika. Savo karjeros kelią pradėjau pardavimų srityje. Po to išėjau motinystės atostogų, kurių metu vieną dieną sulaukiau netikėto skambučio iš Jonavos futbolo klubo su pasiūlymu ateiti vadovauti jų klubui. Iššūkį priėmiau.
Praėjus metams, sulaukiau skambučio su pasiūlymu priimti naują iššūkį – prisijungti prie Lietuvos futbolo federacijos komandos. Sutikau. Pradėjau darbą Pirkimų projektų vadovės pozicijoje itin sunkioje finansinėje situacijoje esančioje organizacijoje, kurioje visi, sutelkę jėgas ir negailėdami nei laiko, nei savęs, siekėme paversti sėkmingai veikiančia ir stabilia. Gruodį – jau penkeri metai kaip esu Lietuvos futbolo federacijos dalimi.
– Šiandien esate Lietuvos futbolo federacijos Futbolo vystymo departamento vadovė. Ką darote Jūs ir Jūsų vadovaujamas departamentas?
– Mūsų departamentas susiformavo šių metų kovo mėnesį, kai buvo patvirtinta nauja organizacinė LFF struktūra ir sujungti Administracijos bei rinktinių bei varžybų organizavimo departamentai.
Šiandien esame 15 žmonių komanda ir atsakomybių prasme – didžiausias departamentas visoje federacijoje.
Departamento veiklos spektras labai platus: vien Lietuvoje būna apie 25 per metus, vykdome klubų licencijavimo ir sertifikavimo veiklas, administruojame žaidėjų registracijos platformą COMET sistemoje, esame atsakingi už LFF stadiono valdymą ir priežiūrą, koordinuojame daugybę dalykų, ruošiame begalę dokumentų ir sprendžiame įvairias situacijas, nuolat kylančius iššūkius ir problemas. Taip pat tarp mano atsakomybių – visų kolegų sukuravimas, bendravimas su vykdomojo komiteto nariais.
Futbolo vystymo departamentas daro bene viską – nuo ūkio iki organizacinių, strateginių dalykų, todėl dinamikos tikrai nepritrūkstame. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę jau turėjome UEFA atstovų vizitą dėl 2024 m. mergaičių futbolo čempionato rengimo Lietuvoje. Mūsų komanda užsiims šio čempionato organizavimu, todėl laukia dar vienas didelis įvykis po 2021 m. FIFA pasaulio salės futbolo čempionato, tad tikrai netrūks daug naujų patirčių ir iššūkių.
– Atskleiskite, kokios dienos darbe būna pačios įtempčiausios?
– Sakyčiau, kad rungtynių diena – didžiausio streso diena. Tai didžiulė atsakomybė, kiekvienas žingsnis turi būti apgalvotas. Pavyzdžiui, esame turėję vieną kuriozišką įvykį: rungtynių metų pradėjo po truputį gesti aikštės apšvietimas. Iki pertraukos pabaigos likus keletui minučių, elektrikai, įvertinę situaciją, sako: mums reikės 15 minučių viską įvertinti ir nėra tikri ar apšvietimas atsistatys. Aš jų ir klausiu: „Tai kas nutiko?“, o jie man atrėžia: „Mistika“. Tuomet mane apėmė panika: „Kaip gali būti mistika?“.
Supratusi, kad kažkas su elektrikais ne taip, sekančią dieną atvykusi kita įmonė viską peržiūri ir sako: „Buvo tiesiog perdegęs saugiklis, kuris pakeitimui gulėjo šalia“. Elektros priežiūros įmonę nedelsdami pakeitėme, tačiau ši situacija puikiai iliustruoja tai, kad kasdien turime būti viskam pasiruošę.
– O ką labiausiai mėgstate savo darbe?
– Iš tiesų, kartais nesuprantu, kaip greitai bėga laikas, tirpsta dienos ir savaitės. Man didžiausią malonumą teikia komandinis darbas ir kartu pasiektas rezultatas, malonus atokvėpis po sėkmingai įgyvendinto renginio ar užduoties. Taip pat labai mėgstu dokumentų ruošimą, derinimą, koregavimą.
Galėčiau sakyti, kad mane labiausiai LFF „veža“ kasdienybės nebuvimas, mokymasis ir galimybė daryti vis kažką naujo.
– Kaip apibūdintumėte federacijos komandą?
– Dabar jau esame lyg vienas kumštis – nors ir skirtingi, bet vieningi, užsispyrę, turintys itin stiprią dvasią eiti iki galo ir niekada nepasiduoti. Galiu pripažinti, kad su tokiais žmonėmis dirbti yra didžiulis malonumas, nors būna ir sunkių momentų, vienas kitą įkvepiame, o rytoj ir vėl laukia nauja diena.
– Papasakokite, kokie Lietuvos futbolo projektai Jums buvo patys įsimintiniausi ir įdomiausi?
– Pačiu įspūdingiausiu galėčiau vadinti prieš metus įvykusį FIFA pasaulio salės futbolo čempionatą, kuris sukūrė istorinę sporto šventę ir daug vertės Lietuvai: tiek futbolo populiarumui, tiek mūsų šalies tarptautiniam matomumui ir jos vardo garsinimui net tose pasaulio vietose, kur dalis gyventojų nežinojo kas yra Lietuva.
Sėkmingai suorganizavę šį FIFA čempionatą, tapome svarbiu tašku ir pasaulio futbolo bendruomenės žemėlapyje. Net 24 komandos iš 6 žemynų apsilankė Lietuvoje, o kartu atsivežė ir savo sirgalius.
Tai buvo pirmas tokio lygio renginys šalyje, neįkainojama patirtis ir didžiulė atsakomybė mūsų komandai.
– Kaip Lietuvos futbolo federaciją matote ateityje?
– Tikiu, kad federacija ir toliau sėkmingai augs. Šiandien susiduriame su daug iššūkių viešojoje erdvėje, tačiau skaičiai ir rezultatai kalba patys už save: stabilizavome organizacijos finansinę situaciją ir grąžinome skolas, vis daugiau dėmesio ir investicijų galime skirti futbolo vystymui ir plėtrai Lietuvoje. Nesame tobuli, tačiau nuoširdžiai stengiamės dirbti.
Lietuvos futbolo federaciją matau kaip futbolo namus, kurie telkia ir vienija futbolo bendruomenę, kuriuose visi bus priimti ir išgirsti.
Dabartinė LFF situacija leidžia vis daugiau dėmesio skirti ne tik kasdienių uždavinių sprendimui, bet ir ilgalaikei futbolo plėtrai, šios sporto šakos populiarumo didinimui.
– Papasakokite, ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Darbas man yra ne tik darbas, bet ir šiuo metu – mano laisvalaikis. Lapkritį pradėjau gilinti žinias ir didinti kompetencijas UEFA CFM kursuose. O visas kitas laikas yra skirtas mano namams ir šeimai.
